Eglės Kusaitės byla. Ar įvyks virsmas teisėsaugoje ir koks


Print

Dariui Valiui tapus generaliniu prokuroru iš senojo sovietinio okupacinio raugo prokurorų ir jų augintinių apkabos savo ar ne savo noru iššoko bent keli aukšto rango prokurorai.

Vieni komentatoriai rauda, kad prokuratūra netenka aukštos kvalifikacijos profesionalų, kiti džiaugiasi, tikėdamiesi, kad jų vietas užims mažiau su senąja, iš esmės kagėbistine, prokuratūros nomenklatūra susiję jauni prokurorai, kad procesas vyks prokuratūros sužmogėjimo kryptimi.

Bet turbūt niekam nekyla abejonių, kad ta senoji kagėbistinė nomenklatūra savo pozicijų taip lengvai nepaliks.

Eglės Kusaitės byla ir kagėbizmas

Jei Garliavos pedofilijos ir žudynių istorijoje visu parodomuoju, įbauginimui skirtu, atvirumu pasireiškė kagėbizmo stilius, tai Eglės Kusaitės istorijoje – ir stilius, ir esmė.

Stilius – tai įžūlus tvirtinimas, paremtas policijos, o jei prireiktų, matyt, ir kariuomenės, jėga, kad juoda yra balta arba atvirkščiai. Esmė – tai susitapatinimas su totalitarinio kruvino (jei tikėti, kad Šiaurės Kaukazo gyventojų gyslomis teka kraujas) nusikalstamo Kremliaus režimo, na, žinoma, ne tokio, kaip Stalino laikais, interesais. Politkorektiškus Rusijos apibūdinimus tipo „kontroliuojama demokratija“ palikime diplomatams.

Suprantama, galutinis žodis bylose priklauso teisėjams ir apie tai kalbama, bet debiutas paprastai  priklauso prokurorams.

Kas iš tiesų vyksta Generalinėje prokuratūroje, ten nebūnantis tegali spėlioti iš viešai matomų prokurorų darbų bylose, kai jos yra viešos.

Šiuo metu, panašu, esame  kažkokio virsmo teisėsaugoje, ne tik prokuratūroje, stebėtojai per E. Kusaitės „terorizmo“ bylą Vilniaus apygardos ir Apeliaciniame teismuose.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujanti Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, buvusios KGB, tardytojų Lietuvoje, prokurorų slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus „teroristės“ E. Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir jos pačios argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, ypač niekiniais – advokato reikalavimus laikytis pasirašytų tarptautinių konvencijų..

Teismas nuteisė Eglę Kusaitę už neva teroro aktą – Kremliaus karinės bazės Čečėnijoje, tik nežinia, kurios, kada ir kokiomis aplinkybėmis – susprogdinimą, pagal baisiausią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Prokuroras Mindaugas Dūda nebuvo toks kvailas, kad reikalautų kalėjimo iki gyvos galvos už nepadarytą nusikaltimą, ir reikalavo E. Kusaitę nuteisti minimalia bausme – 10 metų laisvės atėmimo, bet teismas pasitenkino 10 mėnesių, beveik lygiai tiek, kiek ji jau atsėdėjo „užkardyta“ ir tardyta, ir pareiškė, kad bausmę ji jau atliko. Bausmė sušvelninta remiantis BK 62 straipsniu (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), konstatavus faktą, jog geriausiu atveju galima kalbėti tik apie nepavykusį pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, bet ne apie patį nusikaltimą.

Žiūrovai nustebę

Toks nuosprendis daugeliui žmonių, stebėjusių visą kagėbizmo dvasios persunktą procesą, buvo netikėtas.  

Žiniasklaidoje būta įvairių nuomonių dėl tokio nuosprendžio, bet dauguma jį priėmė, kaip absurdiško spektaklio valdžiai kompromisinę atomazgą – tegul E. Kusaitė užmiršta, ką su ja išdarinėjo kagėbistinė teisėsauga, o tada tesimėgauja laisve.

Suprantama, kad toks kompromisas galbūt gražiausių gyvenimo metų netekusios E. Kusaitės netenkino, ir ji padavė apeliacinį skundą, reikalaudama ją visiškai išteisinti visų pirma dėl to, kad teisėsauga šiurkščiai ir ne vieną kartą pažeidė jos procesines žmogaus teises.

Savo ruožtu E. Kusaitės kaltintojas prokuroras Mindaugas Dūda padavė savo apeliacinį skundą, tebereikalaudamas E. Kusaitei 10 metų kalėjimo bausmės. Matyt, iki šiol negali atleisti jai, viešai jį išvadinusiai nusikaltėliu už jos ir jos artimųjų kančias.

Generalinei prokuratūrai netikėtai iškilo dvi problemos

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos (pirmininkaujantis Linas Šiukšta, Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) pirmas posėdis, kuriame buvo pradėti svarstyti nuteistosios E. Kusaitės ir jos kaltintojo skundai, įvyko š.m. rugpjūčio 22 d.

Bet prieš tai įvyko du esminiai teisinės proceso padėties pokyčiai.

Pirma, nesulaukęs Apeliacinio teismo posėdžio iš prokuratūros pasitraukė apeliantas, E. Kusaitės kaltintojas, prokuroras M. Dūda.

Antra, įsigaliojo teroro akto sąvokos išaiškinimo redakcija Baudžiamajame Kodekse ir eilė su tuo susijusių straipsnių pakeitimų. BK 250 straipsnis („Teroro aktas“), pagal kurį buvo nuteista E. Kusaitė,  pasikeitė. E. Kusaitės gynėjas advokatas K. Stungys Apeliacinio teismo posėdyje iš karto tai pabrėžė.

Matyt, generalinio prokuroro Dariaus Valio paskirtam Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiajam prokurorui Irmantui Mikelioniui teko gan greitai priimti sprendimą pakeisti E. Kusaitės kaltintoją Apeliaciniame teisme M. Dūdą kokiu nors kitu prokuroru.

Naujai paskirtam prokurorui apeliantui turėjo iškilti ne tik savalaikio susipažinimo su daugiatome bylos medžiaga problema, bet ir teisinė problema, susijusi su Baudžiamajame kodekse netikėtai atsiradusiu teroro akto sąvokos išaiškinimu tarptautinių konvencijų nustatytuose rėmuose, kurie ir be to Lietuvos Respublikai buvo privalomi.

Generalinė prokuratūra išsprendė naujo (jau trečio iš eilės) E. Kusaitės kaltintojo problemą

Nauju E. Kusaitės kaltintoju buvo paskirtas ONKTD prokuroras Artūras Urbelis, teikiantis,  sprendžiant iš daugelio ankstesnių bylų, kuriose dalyvavo, vilčių, kad jo asmeninis požiūris į M. Dūdos surašytą apeliacinį skundą ir apskritai į E. Kusaitės bylą bus pakankamai objektyvus.

Visgi jo pirmas rimtesnis žingsnis Apeliacinio teismo posėdžio metu, prašymas apeliacinius skundus nagrinėti uždaruose posėdžiuose, sukėlė abejonių.

Keistai nuskambėjo A. Urbelio prašymo motyvai, neva taip būtų apgintos E. Kusaitės teisės į jos privataus gyvenimo slaptumą (ir tai po to, kai E. Kusaitė pareiškė, kad ji kaip tik suinteresuota to „privataus“ gyvenimo viešumu, nes buvo nuolat be pagrindo sekama), ar tai, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai pradėjo su ja santykiauti, jai dar būnant nepilnamete.

Teisėjų kolegija A. Urbelio prašymą atmetė.

Tikėkimės, kad panaši teisėjų kolegija tokį prašymą atmes Garliavos mergaitei sulaukus pilnametystės ir padavus į teismą savo persekiotojus, pedofilų gynėjus prokurorus ir teisėjus už pražudytą vaikystę ir, paskutinėmis vieno laikraščio žiniomis, kuriomis nelabai norėtųsi tikėti, už atimtą Tėvynę. Nereikalaus, kad teismo posėdžiai būtų uždari saugant jos, pilnametės, interesus nepilnametystės laikotarpyje.  

Bet turėkime vilties, kad iš tiesų prokuroras A. Urbelis slaptai vadovavosi tik etikos motyvais, nenorėdamas viešai pažeminti savo pirmtakų E. Kusaitės byloje prokurorų Justo Lauciaus  ir M. Dūdos, išdėdamas į šuns dienas visą jų „tyrimą“.

Nauja teisinė situacija

Š.m. liepos mėnesį į Baudžiamąjį kodeksą betarpiškai buvo įtrauktas E. Kusaitės byloje teisėsaugos sąmoningai nutylėtas advokato K. Stungio reikalavimas paisyti tarptautinių sutarčių prioriteto prieš nacionalinę teisę, kuris iš karto būtų užkirtęs kelią visiems neteisėtiems veiksmams prieš E. Kusaitę ir, nors ir pavėluotai, užtikrinęs išteisinamąjį nuosprendį.

Naujausioje BK redakcijoje išaiškinta teroristinių tikslų, be kurių nėra ir teroro aktų, sąvoka, sąlyginai atitinkanti tos sąvokos supratimą Jungtinių Tautų tarptautinėje konvencijoje dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais ir kitose Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse.

Aktualiojoje BK redakcijoje 252.1 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 3 dalyje sakoma: „Teroristiniai tikslai – siekimas labai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti tarptautinę viešąją organizaciją, valstybę ar jos instituciją atlikti bet kokį veiksmą arba susilaikyti nuo jo atlikimo, arba destabilizuoti ar sunaikinti svarbiausius valstybės konstitucinius, politinius, ekonominius ar socialinius darinius ar tarptautinę viešąją organizaciją“.

E. Kusaitės atveju  nei vieno gelbėjimosi rato šiame išaiškinime naujajam apeliantui prokurorui, kad būtų galima priskirti tikslus veikti prieš karines bazes, ypač ginkluoto konflikto metu, prie teroristinių tikslų, natūraliai nerasta. Ginkluotoje karinėje bazėje paprastai nesėdi labai teroristų įbauginama visuomenės dalis, karinė bazė nėra svarbiausias valstybės konstitucinis, politinis, ekonominis ar socialinis darinys. Neįmanoma teroristinių tikslų apibrėžime įžvelgti karinių bazių, nors tu ką. Kaip ir tarptautinėse konvencijose dėl kovos su teroristiniais veiksmais. Net kaip ir Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso straipsniuose, susijusiuose su terorizmu, jei kas pasidomėtų.

Pagal BK 3 straipsnį E. Kusaitei inkriminuojamos veikos nusikalstamumą ir jos baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, t.y. prieš tai galiojęs BK 250 straipsnis, pagal kurį ją ir nuteisė Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija. Naujojoje BK redakcijoje atsirado jai palanki, nors ir perteklinė, naujovė – teroristinių tikslų sąvokos išaiškinimas tarptautinių konvencijų rėmuose (tie išaiškinimai tarptautinėse konvencijose Lietuvos Respublikai privalomi ir be jų įtraukimo į BK, ypač jei paaiškėtų, kad jie BK padaryti iškreiptai).

Ko buvo galima tikėtis iš naujo prokuroro

Klausimas – kaip galėtų pasielgti sąžiningas tik ką naujai paskirtas prokuroras apeliantas, dar nespėjęs susipažinti su visa bylos medžiaga ir dabar jau ir į gimtąjį Baudžiamąjį kodeksą įkaltomis tarptautinės teisės normomis, kurias absoliučiai neigė jo pirmtakas?

Lėtesnis vos gavęs bylą iš karto paprašytų teismą nukelti pirmo posėdžio datą, kol jis įdėmiai susipažins su bylos medžiaga ir Baudžiamojo kodekso pakeitimais, įvykusiais po nuosprendžio paskelbimo Vilniaus apygardos teisme ir pateiks savo išvadas dėl M. Dūdos apeliacinio skundo.

Gabesnis ir greitesnis jau š.m. rugpjūčio 22 d. Apeliacinio teismo posėdyje būtų pareiškęs, kad atsiima M. Dūdos apeliacinį skundą dėl jo nepagrįstumo ir kad, jo nuomone, tuometinė prokuratūra iš viso neturėjo pagrindo kelti E. Kusaitei baudžiamąją bylą.

Skirtingai, negu prokuroro J. Lauciaus ir jo kompanijos jau aukščiau paminėtu stiliumi (juoda yra balta) bandyta numarinti VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūties byla, kaip nelaimingo atsitikimo atvejis, kurioje to paties prokuroro A. Urbelio tyrimų dėka vėliau buvo padaryta išvada, nepaneigianti žmogžudystės versijos, E. Kusaitės byla daugelio teisininkų ir sveikos nuovokos žmonių nuomone yra sufabrikuota ir tai matoma plika akimi.

Teisėjų kolegijai teliktų išnagrinėti nuteistosios E. Kusaitės apeliacinį skundą naujai susiklosčiusioje teisinėje situacijoje.

Matyt, per tris mėnesius Lietuvos politiniame gyvenime įvyks kažkas lemtingo

Ir kas atsitiko? Teisėjų kolegija paskyrė trijų mėnesių (!) laikotarpį prokurorui (matyt, jo prašymu) susipažnti su byla. O juk, tikriausiai, ne posėdžio išvakarėse prokuroras A. Urbelis pakeitė prokurorą M. Dūdą E. Kusaitės byloje (M. Dūda jau liepos 3 d. prabilo apie savo atsistatydinimo liepos  26 d. pareiškimą).  

Priminsiu, kad vienam iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, nuteisusios E. Kusaitę pagal BK straipsnį su bausme iki gyvos galvos, teisėjų – Artūrui Pažarskiui, pakeitusiam dėl force majeure iš kolegijos pasitraukusį teisėją Zenoną Birštoną, užteko ar tik ne savaitės laiko įsijungti į pilnavertį bylos nagrinėjimą.

Prezidentė pasiūlė numatyti maksimalų pertraukos tarp teismo posėdžių terminą – vieną mėnesį. Ilgesnės pertraukos galėtų būti daromos tik išimtiniais atvejais. Per dvidešimtmetį Lietuva yra pralaimėjusi 67 bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, beveik trečdalis iš jų dėl per ilgos teismų proceso trukmės.

Tad, jei viskas vyktų įprastai, o dar ir atsižvelgus į Prezidentės pasiūlymą, sprendimas dėl apeliacinių skundų būtų priimtas per trumpiausią laiką. Todėl galima padaryti išvadą, kad trijų mėnesių laikotarpyje Lietuvos teisėsaugoje turi įvykti kažkas svarbaus, kažkoks virsmas.

Juk nuo E. Kusaitės provokavimo ir sekimo pradžios jau ir taip praėjo daugiau negu septyneri metai, nuo suėmimo – beveik ketveri. Jai tebegalioja kardomoji priemonė – neišvykti iš Vilniaus (jos būstas – Klaipėdoje).  

Matyt, sutikusi su trijų mėnesių laikotarpiu teisėjų kolegija, galėjusi suteikti prokurorui ir mažesnį laikotarpį, kažko lūkuriuoja, kaip ir pats prokuroras. Tik kodėl?

Versijų žiniasklaidoje netrūksta, nuo bandymų nušalinti D. Valį Seimo rankomis, prokurorų profsąjungos (!) maišto, iki apkaltos Prezidentei. Politinės pastangos ta kryptimi matomos.

O gal laukiama, kokia sutartis bus pasirašyta ar nepasirašyta su GAZPROMu?

Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.

2013.08.26


Prisijunkite prie diskusijos