Ekspertai: ekonomiškai palaužta Rusija vers V. Putiną keisti savo retoriką


Print
Rusiška agresija

Pirmadienį Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtajai kadencijai Rusijos prezidento poste. Po inauguracijos Kremliaus vadovas kalbėjo, kad per šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.

Tačiau politologai ir politikai abejoja, ar beveik du dešimtmečius Rusijai vadovaujančio V. Putino pažadai yra pagrįsti.

Raumenų rodymas, mano ekspertai, ves tik į didesnę ir Rusijai pražūtingą konfrontaciją su Vakarais. Todėl siekis normalizuoti ir ieškoti kompromisų santykiuose su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis gali būti svarbus naujosios V. Putino kadencijos bruožas.

Agresyvi matrioška

Galiausiai svarbesniu ketvirtosios V. Putino kadencijos politikos aspektu, anot ekspertų, bus ne tiek Rusijos piliečių gyvenimo gerinimas, kiek vaidmens, kurį ilgametis Kremliaus vadovas atliks po šešerių metų, paieškos. 

Lietuvos karo akademijos (LKA) docento Giedriaus Česnako nuomone, ketvirtą kartą V. Putinui tapus Rusijos vadovu, šalies laukia ganėtinai sudėtingas laikotarpis. Pasak politologo, ši teoriškai paskutinė V. Putino kadencija sukurs tam tikrą neapibrėžtumą Rusijos politinėje sistemoje.

G. Česnakas pabrėžė, kad V. Putinas dėl susiklosčiusios vidaus politinės sistemos ypatumų tiesiog pasitraukti iš sukurtos valdžios vertikalės negali. Tad, samprotavo ekspertas, per ateinančius šešerius metus turėtume pamatyti, kokį vaidmenį V. Putinas sieks įgyti ateityje.

LKA docento nuomone, dabar galima kalbėti apie kelis galimus V. Putino vaidmens Rusijos politinėje sistemoje scenarijus.

Pirmasis scenarijus, kuris galėtų formuotis ketvirtojoje V. Putino kadencijoje, yra „kiniško“ modelio kopijavimas.

„Šis scenarijus reikštų, kad Putinas taps amžinuoju prezidentu, arba tiesiog dar kartą pratęs savo kadencijas, pavyzdžiui, referendumo būdu. Rusijos visuomenė šiuo atveju, laikui bėgant, toliau būtų įtikinėjama, kad šalyje nėra realios alternatyvos Putinui“, – kalbėjo G. Česnakas.

„Antrajame scenarijuje Vladimiras Putinas įgytų savotišką ajatolos funkciją. Kitaip tariant, Putinas iš aktyvios politikos pasitrauktų ir taptų visuomenei mažiau matomas, tačiau kartu išlaikytų įtakos ir galios svertus. Taigi Rusiją jis realiai valdytų pats, pavyzdžiui, valdžios struktūrose įstatęs jaunesnius, jam lojalius vykdytojus“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad jau dabar galima įžvelgti šio scenarijaus tendencijas.

Galiausiai trečiasis scenarijus, svarstė G. Česnakas, numatytų realų V. Putino pasitraukimą, tačiau išlaikant neformalias pozicijas politinėje sistemoje. Šio scenarijaus atveju, samprotavo politologas, kiltų klanų ir interesų kova šalies viduje.

„Rusijos laukia sunkūs ateinantys šešeri metai. Pirmiausia dėl to, kad turi keistis valstybės politinė sistema. Didžiųjų Rusijos partijų vadovai anksčiau ar vėliau turės užleisti vietą jaunesniems vadovams“, – kalbėjo politologas, pabrėždamas, kad didelis iššūkis naujojoje V. Putino kadencijoje bus ir didėjantis visuomenės nusivylimas esama ekonomine ir socialine situacija.

„Akivaizdu, kad didėja nusivylimas Rusijos visuomenėje. Jau dabar galima matyti augančius protestus visoje Rusijoje, ne tik Maskvoje ir Peterburge“, – aiškino G. Česnakas. Jo nuomone, visuomenės kylantis nepasitenkinimas kuo toliau, tuo labiau didins valstybės vadovų baimę ir nerimą.

Rusijos užsienio politikoje, LKA docento nuomone, reikėtų laukti aktyvesnių Kremliaus bandymų atrasti kompromisų su Vakarais. Nors, pabrėžė G. Česnakas, V. Putinas neatsisakys galios projekcijų posovietinėje erdvėje, tačiau pabrėžė, kad galima tikėtis, jog Rusija sieks formuoti diplomatiškesnę politiką ir kiek įmanoma užglaistyti šiuo metu egzistuojančius konfliktus.

„Užsienio politikoje Putinas bando įrodyti, kad jis yra labai stiprus veikėjas ir „kietas vyrukas“, tačiau nereikia pamiršti, kad tas „kietas vyrukas“ visur bando ieškoti susitarimų. Jis bando pademonstruoti savo jėgą ir po to iškart bando ieškoti susitarimų. Rusija nėra tokia stipri, kaip ji apie save kalba“, – sakė politologas.

Anot jo, tai, kad Rusija daugiau kalba, o ne veikia kaip didžioji galia, rodo pastarosios Maskvos reakcijos į Vakarų veiksmus. Politologas akcentavo, kad Kremlius iš esmės net nebandė rimtai atsakyti po to, kai JAV sunaikino rusų „Vagner“ samdinius bei, atsakant į Basharo Al-Assado cheminio ginklo panaudojimą, įvykdė raketų ataką Sirijoje.

„Tai rodo, kad Rusijos valdžia supranta, kad yra mažiau galinga valstybė“, – kalbėjo G. Česnakas.

Vladimiras Putinas vis dar rodo kumštį

„Neatmetu tolesnės hibridinės Rusijos veiklos ir siekio destabilizuoti silpnesnes kaimynines valstybes, tačiau, manau, kad santykiai su Vakarais gali būti šiek tiek nuosaikesni. Bus bandoma ieškoti suartėjimo taškų, nes Rusija tiesiog negali būti absoliučioje konfrontacijoje su Vakarais. Rusija visgi turės atsižvelgti į ekonominę realybę, kur dominuoja ekonomiškai stiprios Vakarų valstybės“, – apibendrino politologas.

Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis kalbėjo, kad labai svarbu, jog Vakarai nepasiduotų Kremliaus raginimams užmegzti dialogą, kol pati Rusija nepakeis įgyvendinamos politikos principų.

Anot politiko, ateinantys šešeri V. Putino prezidentavimo metai gali būti pokyčių metai, jei Vakarai sugebės išlaikyti principingą politiką Rusijos atžvilgiu.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad Vakarai po pastarųjų Rusijos agresijos atvejų suprato, jog Kremliaus transformacija įmanoma tik vykdant principingą politiką.

„Manau, kad paskutinės atakos Londone galutinai įtikino, jog dialogas su Putinu yra nereikalingas. O tie, kurie tą dialogą dar propaguoja, kaip mūsų Premjeras Skvernelis, galbūt yra tiesiog nesusipažinę su paskutiniais įvykėliais ir nežino visų diplomatijos subtilybių. Bet, manau, kad Vakarai suprato, kad būtent kieta ir vieninga politika dabartinį Kremlių gali pakeisti“, – kalbėjo konservatorius.

„Mes turime parodyti ponui Putinui, kad nėra kito kelio išskyrus mūsų kelią, nes konfrontacija su Vakarais jau dabar pastatė Rusiją ant kelių. Rusijos ekonomika byra, žmonės vis labiau nepatenkinti Putinu, valstybės ekonomika jau nebepaveža, ji neturi ateities, nes technologijos ir investicijos iš Vakarų yra nutrauktos“, – akcentavo politikas ir pabrėžė, kad Lietuva turi būti kur kas aktyvesnė nei dabar, Vakarams brėžiant politikos su Rusija gaires.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas abejojo, ar artimiausiu metu įmanomi kategoriški pokyčiai Rusijos politikoje. Tačiau, akcentavo politikas, kad labai tikėtina, jog V. Putinas sieks atitaisyti santykius su Vakarais.

„Nemanau, kad jis nori likti toje pačioje izoliacijoje. Rusija labai daug pasirinkimų tiesiog neturi. Jiems reikės bandyti grįžti į vienokį ar kitokį bendradarbiavimo lygį su Vakarais. Tačiau ar jie imsis kažkokių žingsnių suartėjimo link, kol kas sunku pasakyti. Galbūt tai pamatysime iš tos komandos, kurią pasirinks ponas Putinas“, – samprotavo G. Kirkilas.

„Tačiau pokyčiai tikrai nebus kategoriški. Jeigu pokyčiai bus, jie bus galbūt retorikoje. Tačiau tam daug vilčių taip pat nėra. Iš esmės ne vienas Putinas čia viską sprendžia, yra ir jo komanda, yra ir oligarchų interesai, daugybė dalykų, kurių mes iki galo gal net nežinome“, – apibendrino G. Kirkilas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.08; 08:00