Estijos ministras pirmininkas: „Europa yra stipresnė, negu gali atrodyti“


Print

Jeigu reikėtų pasakyti, kuri Baltijos šalis dažniausiai linksniuojama kaip sėkmingiausia, laurai neabejotinai atitektų Estijai. Nors visų Baltijos šalių istoriją ir politinę kultūrą formavo panašūs veiksniai, vis dėlto ši šalis sugeba ant pjedestalo užlipti aukščiausiai.

Sėkmės pavyzdžiai įkvepia. Apie ateities ekonomikos iššūkius, Baltijos šalių vienybę, bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, nuolat sklindantį karštį iš Ukrainos ir dėl to kylančius iššūkius kalbamės su Estijos ministru pirmininku Taavi Rõivasu.

Pakalbėkime apie Europos ekonominę padėtį. Kaip manote, kas laukia ateityje?

Pirma, galime matyti, kad sėkmingai atsigauname po krizės, bet tai toli gražu nereiškia, kad grėsmių nebeliko. Pavojų dar tikrai yra, todėl būtina išlaikyti subalansuotą biudžetą ir vykdyti fiskalinę politiką. Svarbu, kad tai darytų visos euro zonos narės. Žinoma, daug kas priklauso dar ir nuo to, kaip Europos Komisijai pavyks kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) rinką. Reikėtų skatinti ir prekybą su JAV, ne tik tarp ES šalių. Tai – pagrindinis tikslas, nes jis skatintų ekonomikos augimą ateityje.

Ką manote apie Europos centrinio banko (ECB) sprendimą kas mėnesį pirkti 60 mlrd. eurų vertės obligacijų?

Manau, kad šis sprendimas – galimybė Europai atgaivinti ekonomiką. Dar prieš jį priimant Europos Taryboje vyko diskusijos šia tema ir mes tokį sprendimą matėme kaip galimą variantą. Turime nepamiršti, kad svarbiausia – suvaldyti infliaciją ir išvengti defliacijos euro zonoje. Tačiau šie sprendimai neturi sukurti iliuzijos, kad vyriausybės turėtų didinti savo deficitą. Valstybių biudžetai turi būti subalansuoti.

Kaip manote, kaip šis sprendimas paveiks Baltijos šalių ekonomikos perspektyvas?

Sunku pasakyti. Manau, kad Baltijos šalių ekonomika augs greičiausiai. Taip pat, kaip ir pastaraisiais metais. Iš dalies taip manau dėl to, kad mūsų šalys kuria verslui palankią aplinką – tokią, kokia negali pasigirti kiti regionai. Maži valstybių biudžeto deficitai – vienas pozityvus dalykas, galiojantis visoms trims Baltijoms šalims. Kadangi šiais metais Lietuva prisijungė prie euro zonos, tai teigiamai paveiks jūsų šalies ekonomiką.

Nenustebčiau, jeigu Lietuva metų pabaigoje fiksuotų didžiausią ekonomikos augimą iš visų Baltijos šalių. Tai būtų logiška. Žinoma, kategoriškai negalime sakyti, kad Baltijos šalių padėtis geresnė nei kitų valstybių, tačiau mūsų didžiausias pranašumas tas, kad esame mažos ir atviros ekonomikos.

Kai kalbame apie ekonomiką ir priimamus sprendimus, vis prisimename, kad Europa susiduria su problemomis, kylančiomis dėl negebėjimo veikti kartu. Kaip jūs manote, ar teroro aktai Prancūzijoje ir nesiliaujanti Rusijos agresija Ukrainoje turėtų išgąsdinti Europą? Ar tai gali stabdyti Europos ekonomikos augimą? O gal priešingai – šie įvykiai skatins ES būti vieningesnę ir dėl to bus daugiau teigiamų ekonominių pokyčių? Kaip vertinate Baltijos šalių vienybę ir bendradarbiavimą?

Dažnai nutinka taip, kad turint bendrą priešą ne tik suprantama, kas yra tikrieji draugai, bet ir tampama artimesniais. Šiuo atveju tampame artimesni su ES šalimis narėmis. Manau, kad po teroro aktų Prancūzijoje ir Rusijai vykdant agresyvią politiką Rytų Ukrainoje Europa tampa vieningesnė. Žinoma, Rusijos propagandos mašina bando rodyti, kad Europa per pastaruosius įvykius atrodo labai silpna. Vis dėlto manau, kad Europa yra stipresnė, negu gali atrodyti.

O jei kalbame apie mūsų šalių vienybę, manau, kad Baltijos sesės gana vieningos. Bet tai galima pasakyti ne tik apie mus tris, tai galioja ir visoms Šiaurės šalims, t. y. nereikėtų pamiršti ir Skandinavijos. Tarpusavyje deriname savo požiūrį į tam tikrus dalykus, taip pat bendrai nusistatome prioritetus. Per ekonominę ir saugumo krizes tai aiškiai matyti. Aš tai matau. Maža to, manau, kad Baltijos šalys bendradarbiauja reikiama kryptimi, bet mes dar turime daug ką padaryti. Štai, pavyzdžiui, įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, nes jis dar nėra baigtas.

Kai kalbama apie verslo aplinkos kūrimą ir atsakomybę, kurią gali prisiimti vyriausybė, visada prisimenu energetikos sektorių, nes Lietuvoje, kai gimsta iniciatyvos šioje srityje, pavyzdžiui, statyti atominę elektrinę, turime labai stiprią opoziciją ir ji kyla ne tik iš Rusijos. Mūsų žurnalas džiaugiasi Estijos sprendimu investuoti nuo 3 iki 4 mlrd. eurų į savo elektros gamybos pajėgumus. Kaip jūs manote, kodėl tokie projektai svarbūs?

Visų pirma, manau, kad energijos gamyba gali būti dar vienas žingsnis, vedantis prie didesnio saugumo užtikrinimo. Šios didelės investicijos lems Estijos ir Suomijos susijungimą. Lygiai taip pat, kaip tai padarys elektros jungtis „NordBalt“ tarp Švedijos ir Lietuvos. Visos diskusijos, vykstančios energetikos sektoriuje, būtinos norint užtikrinti saugumą.

O jei kalbame apie vidinę elektros gamybą, tai mes taip pat gaminame energiją iš mums priklausančių šaltinių. Turime daug privačių investicijų. Estijos vienas pranašumų yra tas, kad beveik pusę šalies teritorijos sudaro miškai. Kas metus nukertame mažiau medžių, negu jų užauga. Todėl tai – didelis potencialas.

Mūsų žurnalo redakcija nebuvo labai patenkinta, kai buvo nuolat kvestionuojamas jungties Vilnius–Kaunas būtinumas projekte „Rail Baltica“. Lietuvoje galima išgirsti žmonių, teigiančių, kad estai tik bando „prastumti“ klausimus greičiau, todėl mums, lietuviams, reikėtų atidėti Vilniaus ir Kauno sujungimo klausimą ateičiai. Ką jūs manote apie šią situaciją? Ar Estija ketina padėti Lietuvai ateityje gauti finansavimą greitojo traukinio atšakai Vilnius–Kaunas?

Visi dar praėjusiais metais sutarėme, kad Vilnius – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis. Šis klausimas aktualus ne tik lietuviams, bet ir latviams bei estams. Manau, kad Vilnius – labiau turistų lankoma vieta nei Kaunas, tad žinoma, kad palaikysime šios atšakos finansavimo klausimą.

Mūsų žurnalo redakcija rašė, kaip svarbu Lietuvai pasistatyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, nes „Gazprom“ įtaka mūsų šalyje labai didelė. Latvijoje – dar didesnė. Dabar jau galime pasidžiaugti, kad terminalą turime, tačiau Latvija iki šiol kalba apie savo terminalą. O kai kalbama apie atominės elektrinės projektą, atrodo, kad šiuo atveju Estijos vyriausybė linkusi mažiau bendradarbiauti. Taigi, kartais susidaro įspūdis, kad energetikos sektoriuje kiekviena šalis kovoja tik už save.

Nėra jokios abejonės, kad Klaipėdos SGD terminalas suteikia daugiau saugumo visam Baltijos regionui. Man labai liūdna, kad negalėjau dalyvauti šio terminalo atidarymo šventėje. Tačiau turiu šio terminalo modelį savo biure.

Kad visos Baltijos šalys gali jausti teigiamą poveikį, liudija ir tai, jog Estijos bendrovė perka dujas iš SGD terminalo. Aš manau, kad pirmieji signalai nuteikia pozityviai. Mūsų verslo interesas yra ne tik nauda, bet ir saugumas. Ir visa tai – tik pirmi žingsniai. Prie didesnio saugumo prisidės ir jau minėta Estijos bei Suomijos jungtis, taip pat jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos. Taigi, ateityje turėsime daugiau saugių šaltinių. Yra galimybių sukurti savo atskirą rinką.

O jei kalbame apie glaudesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių, norėčiau priminti, kad sausį Rygoje buvo pasirašyta energijos tiekimo saugumo deklaracija tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Taigi, jau praktiškai judame prie glaudesnio bendradarbiavimo.

Paskutinis klausimas susijęs su įtakingais verslininkais, kurie veikia kaip oligarchai. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Kodėl Estijoje politinė demokratija veikia taip gerai, kad niekas nekalba apie iš oligarchų kylančią įtaką?

Estijoje partijų finansavimas yra skaidrus – manau, kad tai pagrindinė priežastis. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nė karto gyvenime nesu prašęs jokios finansinės paramos iš verslininkų. Esu įsitikinęs, kad toks būdas ar priemonės tiesiog neveikia. Tiesiog koncentruojuosi į savo valstybės gerovės kūrimą ir galvoju apie tai, kas jai geriausia.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Eduardas EIGIRDAS, žurnalo "VALSTYBĖ" redaktorius.

XXX

TAAVI RÕIVASO KELIAS Į PREMJERO POSTĄ

34 metų Estijos premjeras Taavi Rõivasas šias pareigas eina nuo 2014 m. kovo. Jis taip pat yra liberalios centro dešinės Reformų partijos lyderis (nuo 2014 m. balandžio 6 d.). Prieš tapdamas ministru pirmininku jis buvo ir socialinių reikalų ministras. Eidamas šias pareigas buvo jauniausias vyriausybės narys.

Polinkis į politiką išryškėjo dar tada, kai T. Rõivasas buvo moksleivis. Prieš 20 metų jis pamatė Reformų partijos rinkimų plakatą su šūkiu „Šlovė protui, gerovė namuose“ ir šis jam įsirėžė giliai į atmintį. Premjeras teigia, kad tai pats tiksliausias šūkis, kokį jam kada nors yra tekę matyti.

Vėliau susidomėjimas politika, partijomis ir jų programomis tik augo. „Reformų partijos idėjos mane žavėjo. Labiausiai patraukė pagrindinis jos tikslas – kurti Estijos gerovę, remiantis racionaliais ir logiškais argumentais“, – teigia Estijos ministras pirmininkas.

Baigęs mokyklą jis pasirinko ekonomikos studijas Tartu universitete ir sulaukė kvietimo prisijungti prie Reformų partijos jaunimo organizacijos. Būtent tuo metu visuomenėje kilo intensyvios diskusijos, ar Estija turėtų tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Tokiomis aplinkybėmis T. Rõivasas ėmė skaityti paskaitas apie ES teikiamą naudą.

Vėliau dalyvavo priimant daugybę šaliai svarbių sprendimų. Kaip teisingumo ministro patarėjas parengė teisės aktus dėl elektroninių rinkimų įgyvendinimo. Taip pat buvo parlamento narys. 10 mėnesių laikinai ėjo ministro pirmininko pareigas.

Estijos premjeras nevengia viešai pasirodyti su savo žmona Luisa Värkir dukterimi Miina. Kertiniai T. Rõivaso vykdomos politikos principai: noras pasivyti išsivysčiusias Šiaurės šalis, užtikrinti estų populiacijos augimą ir saugumą.

Nuotraukoje: Estijos premjeras Taavi Rõivasas.

Informacijos šaltinis – žurnalas "Valstybė" (www.valstybe.eu).

 


Prisijunkite prie diskusijos