Estijos premjeras: sienos sutarties su Rusija ratifikavimas artimiausiais metais mažai tikėtinas


Estijos ministras Juris Ratas mano, jog valstybinės sienos sutarties su Rusija ratifikavimas artimiausiais metais yra mažai tikėtinas, bet svarbu palaikyti dialogą su Maskva.
 
Kaip pranešė trečiadienį portalas ERR, J. Ratas tai pareiškė antradienį interviu Estijos televizijos laidai „Esimene Stuudio“, komentuodamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nusiųstą kvietimą apsilankyti šių metų vasarą Tartu mieste vyksiančiame finougrų tautų kongrese.
 
„Šiaip ar taip, aš esu už tai, kad mes ne sėdėtume priešinguose kambario kampuose it susipykę kaimynai, bet mėgintume palaikyti dialogą. Suprantama, mes palaikysime šį dialogą, remdamiesi tomis vertybėmis, kurios yra svarbios Estijai ir jos sąjungininkams“, – sakė ministras pirmininkas.
 
Anot jo, artimiausiais metais sienos sutartis su Rusija kažin ar bus ratifikuota, nes Valstybės Dūma nesuinteresuota to daryti.
 
Estijos premjero nuomone, sutartį vis dėlto reikėtų ratifikuoti.
 
J. Ratas taip pat pažymėjo, kad Estijos valdančioji koalicija neturi vieningos pozicijos šiuo klausimu. Jis pabrėžė, kad, kalbant apie sienos sutartį, negalima pamiršti ir 1920 metų Tartu taikos sutarties principų.
 
Antradienį paskelbtame interviu portalui ERR Estijos parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas pareiškė, kad valdančioji koalicija neketina ratifikuoti valstybinės sienos sutarties su Rusija, pasirašytos 2014 metais.
 
„Valdančiosios koalicijos pozicija tokia: mes nesiimsime žygių sienos sutarčiai ratifikuoti“, – sakė Riigikogu vadovas.
 
Paklaustas, kaip turėtų elgtis Estija, jei Rusija pirmoji ratifikuotų sienos sutartį, H. Põlluaas pareiškė, jog tokiu atveju nieko nereikia daryti.
 
„Nieko daryti nereikia. Mes tikrai neturėtume jos ratifikuoti. Jeigu mes sudarysime naują sienos sutartį ir atsisakysime tų teritorijų (dalies Pečiorų rajono ir Janilino miesto, kurie pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį priklausė Estijai), tai turės didžiulių juridinių padarinių. Pirmiausia, mes anuliuotume Tartu taikos sutartį. Kartu būtų anuliuotas ir mūsų teisių perimamumas, kas reikštų mūsų piliečių sudėties pasikeitimą ir t. t. Šis kelias – nepaprastai pavojingas“, – mano Estijos parlamento pirmininkas.
 
Estijos ir Rusijos sienos sutartis buvo pasirašyta 2014 metų vasario 18 d. Estijos vardu ją pasirašė užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, Rusijos – URM vadovas Sergejus Lavrovas.
 
Pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
 
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:50
print