Eugenijus Gentvilas: jei paaiškės, kad visos interpretacijos neteisingos, kada nors bokso kriaušė trenks atgal


Print
Prokuratūra

Prokuratūra it koks Grinčas vagia malonias Kalėdas iš liberalų. Ketvirtadienį Prokuratūra Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl liberalų politinės korupcijos ir taip dar kartą užbėrė druskos ant neskaidria veikla kaltinamos partijos žaizdų.

Pateiktoje medžiagoje nieko labai naujo: teigiama, kad nustatyta, jog Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija iš dalies buvo finansuota iš neteisėto finansavimo šaltinio – VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšų. Tačiau klausant Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, susidaro įspūdis, kad jam kelia nerimą ne tiek ši medžiaga, kiek tai, jog Prokuratūros balsas šiuo klausimu skamba labai dažnai, labai garsiai ir labai viešai.

Dėl to, panašu, kad ne vienas liberalas specifinės architektūros pastate, kuriame įsikūrusi Prokuratūra, mato ne ką kitą kaip Pandoros skrynią, kuriai prasivėrus sudreba jau ir taip „drebantis“ Liberalų sąjūdis.

Kitaip tariant, periodiškai iš Prokuratūros pasirodantys pranešimai apie liberalų bylą į neviltį varo tiek naująjį partijos pirmininką Eugenijų Gentvilą, tiek ir pačios partijos reitingus. Pastaraisiais mėnesiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad liberalai svyruoja ties 5 proc. palaikymo riba. Tai riba, kuri yra būtina siekiant patekti į Seimą.

Dar gruodžio pradžioje E. Gentvilas, komentuodamas lapkričio mėnesį pasirodžiusius prokurorų konstatavimus, kad Liberalų sąjūdis galėjo turėti naudos iš narystę sustabdžiusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo, balsuojant dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigė, kad Prokuratūros darbas primena tikslingą kenkimą partijai.

Anot E. Gentvilo, prokurorai tokiomis žiniomis nieko naujo nepasako, tačiau į labai nepatogią situaciją varo atsigauti bandančią partiją. Tuo labiau kad Prokuratūros pasisakymas buvo deklaruojamas naujo partijos pirmininko rinkimų fone. Tąkart politikas retoriškai klausė, ar nevyksta teisėsaugos struktūrose kokie nors užkulisiniai dalykai.

Šiandien, nors ir po partijos pirmininko rinkimų, tačiau prieš pat Kalėdas, Prokuratūra vėl turi „žinių“ apie liberalus. Ir šios žinios vėl į neviltį varo partijos pirmininku išrinktą E. Gentvilą. Jam kaltinimai vėl atrodo pritemptos teisėsaugos interpretacijos, primenančios partijos kankinimą.

„Daug kas atrodo keistai, bet kategoriškų vertinimų nesiimu, – Eltai sakė E. Gentvilas. – Daug ko nežinome. Nežinome, kaip vyksta procesas, kodėl jis taip vyksta“.

Vis dėlto dabartinė situacija politikui kelia nemažai įtarimų, kad kažkas tiesiog eksperimentuoja su partija.

„Esame bokso kriaušės vietoje. Mus daužo ir kartais paspjaudo. Ir čia nesu tikras, ar tai vyksta pagrįstai, ar nepagrįstai“, – komentavo pasirodžiusią informaciją iš Prokuratūros E. Gentvilas.

Liberalas teigė, kad dabar laukia, kol baigsis ikiteisminis tyrimas. „Tada ir paaiškės, ar buvo pagrindas tokioms interpretacijoms. Jei paaiškės, kad visos interpretacijos yra neteisingos, ateis diena, kai bokso kriaušė trenks atgal“, – aiškino liberalų pirmininkas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sutiko, kad Prokuratūros žinios neleidžia atsipūsti tiek liberalams, tiek jų rinkėjams. Anot jos, Prokuratūros siunčiamos „žinutės“ liberalus smukdo vis giliau ir giliau.

Tačiau MRU politologė akcentavo, kad, nepaisant to, jog Prokuratūra korupcijos verpetuose skęstančios partijos negaili, patys liberalai nedaro nieko rimto, kad pasilengvintų gyvenimą. Anot jos, liberalai nesiunčia jokių pozityvių naujienų savo potencialiam rinkėjui. Kitaip tariant, skęstama ne tik dėl padarytų klaidų ar Prokuratūros pareiškimų. Sunkios dienos nesibaigia ir dėl neteisingų sprendimų.

„Ką liberalai, be to, kad bandė atmušti Prokuratūros kaltinimus, padarė taisydami savo reputaciją? Aš manyčiau, kad nieko“, – akcentavo MRU dėstytoja.

„Kokią žinutę liberalų rinkėjas gavo per partijos pirmininko rinkimus? Potencialūs rinkėjai, teigė politologė, gavo E. Gentvilą, kuris su žadamu partijos atsinaujinimu nelabai siejasi“, – detalizavo politologė.

R. Urbonaitė teigė mananti, kad rinkimai, kuriuose buvo tik du kandidatai ir kurie nebuvo visuotiniai, ne tik komunikacine prasme liko periferijoje, bet kartu visuomenės neįtikino, kad partijoje vyksta kažkoks realus atsinaujinimas. Tuo labiau kad tik pasibaigus rinkimams kilo vieši ginčiai dėl jų skaidrumo.

Maža to, pabrėžė politologė, kad liberalų darbas opozicijoje taip pat yra labai silpnas. R. Urbonaitė priminė, jog dalis liberalų palaikė 2018 m. biudžetą.

Taigi, konstatavo MRU dėstytoja, liberalai neišnaudoja to, kad yra vienintelė liberalizmui atstovaujanti jėga. Todėl, anot jos, net atsiribojus nuo nuolat pasikartojančių Prokuratūros priminimų apie kaltinimus korupcija, situacija su liberalų veiksmais, susigrąžinant pasitikėjimą, nėra gera.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.22; 00:15