„Eurostat“ neleidžia džiūgauti: „Baltijos tigrai“ – Europos Sąjungos gale


Print

Naujausia „Eurostat“ pateikta apžvalga parodė tikrąją Baltijos valstybių vadovų garsių pareiškimų vertę apie išskirtinę šių postsovietinių valstybių ekonominę sėkmę per pastaruosius 20 metų ir ypač prisijungus prie ES. Estija pagal perkamąją galią liko trečia nuo galo iš 27 ES priklausančių valstybių. Ne toli nuo Estijos atitrūko ir Latvija su Lietuva.

Remiantis „Eurostat“ ataskaita matyti, kad žmonių perkamoji galia Estijoje yra tik šiek tiek didesnė nei pusė ES vidurkio – 56 proc. Latvijoje padėtis šiek tiek geresnė – 61 proc., o Lietuvoje – 74 proc. vidutinės perkamosios ES galios.

Tai reiškia, kad Baltijos valstybių gyventojai po dešimties ,,laimingų“ metų ES, vis dar nevartoja tiek, kiek vidutinis europietis. Vartojimo galimybės daugiausia priklauso nuo kainų diapazono, o jis yra artimas ES vidurkiui: Latvijoje ir Estijoje kainų lygio indeksas yra 87 proc., Lietuvoje – 77 proc.

Kalbėdami apie situaciją vartojimo srityje, Baltijos valstybių vadovai tradiciškai dėl visko kaltindavo ,,diržų veržimosi“ politiką ir t.t. Baltijos valstybių gyventojų pajamos krizės metu sumažėjo dėl vyriausybių veiklos, nes jos didino mokesčius ir kartu mažino algas, pensijas, socialines išmokas.

Nuo 2008 m. ketvirto ketvirčio iki 2011 m. pabaigos realiai atlyginimai Lietuvoje sumažėjo 16,6 proc., Latvijoje 14,5 proc., Estijoje – 4,5 proc. Baltijos valstybėse augo nedarbas.

Tais pačiais 2008–2011 m. lietuvių milijonierių skaičius išaugo 12 proc. Neigiami krizės padariniai kol kas buvo slepiami naudojant ES fondus. Seimo nario Gedimino Kirkilo teigimu, ES fondų pinigai sudaro ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Latvijoje ES dalis biudžete sudaro 10 proc., Estijoje siekia 16–18 proc.

Ekonomistai susirūpinę dėl tokios didelės ES pagalbos dalies šalių biudžetuose. Anot jų, Baltijos šalyse išsivystė priklausomybė nuo ES dotuojamų pinigų. Negana to, Baltijos šalių vadovai siūlo, kad toks vystymosi modelis būtų pritaikytas ir Ukrainoje, Moldovoje bei kitose Rytų partnerystės valstybėse.

Informacijos šaltinis – RuBaltic.ru

2013.06.29


Prisijunkite prie diskusijos