„Fenikso sindromo“ byloje nuteistas vieno didžiausių Lietuvoje maitinimo įstaigų tinklo vadovas


Print

Vilniaus apygardos teismas kovo 2 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo, patenkinus Vilniaus apygardos Vilniaus miesto apylinkės prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės apeliacinį skundą, dėl 1,5 mln. litų turtinės prievolės valstybei išvengimo apgaule, apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo teise į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, nuteistas restoranų ir picerijų tinklo vadovas A. P.

Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas A. P. buvo išteisinęs.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog A. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės, kuriai priklausė minėtasis maitinimo tinklas faktiniu valdytoju ir savininku, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

Nusikalstama veika buvo atliekama panaudojant daugelyje šalių plačiai žinomą sukčiavimo modelį „Fenikso sindromas“, kuomet įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą sudaro turto pardavimo sandorius, perkelia veiklą ir turtą į kitas įmones bei nemoka su sandoriais susijusių mokesčių į valstybės biudžetą.

Tuo tarpu turtą nupirkusi įmonė kreipiasi į VMI dėl pridėtinės vertės mokesčio, kurio turtą pardavusi įmonė nesumokėjo, kadangi yra nemoki, sugrąžinimo.

A. P., nuo 2008 metų pradžios matydamas nuolat didėjančias bendrovės skolas ir siekdamas išsaugoti turtą bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule daugiau nei 600 tūkstančių litų (173 tūkstančių eurų) įvertintą ilgalaikį šios įmonės turtą perleido kitoms savo įtakos įmonėms.

2009 metų vasarį A. P. nurodymu iš kasos išmokėta daugiau kaip 1 milijono litų suma neva kaip avansas už neegzistuojančias patalpas, taip apsaugant šią sumą nuo kreditorių.

Tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, perregistravo kaip naujas uždarąsias akcines bendroves, o anksčiau dirbusius vadovus bei apie 80 proc. kitų darbuotojų įdarbino naujai sukurtose tose pačiose buvusio tinklo darbo vietose.

Siekdamas paslėpti savo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus fiktyviai pardavė akcijas už simbolinę 1 lito kainą Rusijos Federacijos piliečiui, net nesupratusiam apie daromą nusikaltimą.

Taip padarydamas jis sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kurios metu jo vadovaujama bendrovė tapo beturtė ir į ją nebuvo galima nukreipti reikalavimo sumokėti skolas.

Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka ir patyrė daugiau nei 1 milijoną ir 500 tūkstančių litų (434 tūkstančių eurų) turtinės žalos.

Be to, A. P. nuteistas ir dėl to, kad neturėdamas lėšų sumokėti valstybės biudžetui pardavimo PVM, neteisėtai pasinaudojo teise į PVM atskaitą ir apgaule kitai savo vadovaujamai įmonei panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti daugiau nei 300 tūkstančių litų (beveik 87 tūkstančius eurų).

A. P. teismas paskyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 400 MGL (15 064 eurų) dydžio baudą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir įpareigojo per šį laikotarpį visiškai atlyginti turtinę žalą: 329 792 eurų turtinę žalą – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijai ir 98 792 eurų turtinę žalą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo paskelbimo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos prokuratūra.

2016.03:08; 08:15


Prisijunkite prie diskusijos