Forbes: Ar gali naujas branduolinis ginklas padėti Rusijai laimėti Trečiąjį pasaulinį karą?


Print

Rusijos valdžia išleido milijardus savo branduoliniam potencialui modernizuoti, kai tuo tarpu daugelis Rusijos piliečių piliečių kamuojasi skurde.

Savo straipsnyje „Ar gali naujas branduolinis ginklas padėti Rusijai laimėti Trečiąjį pasaulinį karą?“, išspausdintame portale Forbes.com, Džeimsas Konka (James Konka) rašo, kad Rusija būtent taip galvoja.

Jų nauja branduolinės ginkluotės programa, nauja agresyvi pozicija ir atsisakymas dalyvauti bendrose branduolinėse programose su JAV, visa tai rodo rusų mąstymo tendencijas, kurios trikdo.

Amerikiečių atmintis trumpa. O štai rusų – ne. Praėjo 25 metai po Berlyno sienos griuvimo, o rusai mano, kad šaltasis karas nesibaigė. Jeigu Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra nepakankamas perspėjimas, tai gal jų naujos kartos taktinis branduolinis ginklas iššauks reakciją.

Taip, būtent taip – naujas taktinis branduolinis ginklas. Jie tarsi sako: „Taip, mes galėtume jį panaudoti, nes tai tėra taktinis ginklas“. Dėl to niekas nerizikuotų pradėti Trečiojo pasaulinio karo.

Mes, amerikiečiai, pernelyg gerai apie save galvojame, kad smarkiai pranokstame Rusiją ir visus kitus ten, kur technologijos ir branduolinis ginklas.

Rugsėjo 10 dieną Putinas pareiškė, kad Rusija kurs naują branduolinį ginklą, kuris garantuotai taps tramdomuoju instrumentu priešpriešoje su JAV ir NATO.

Iš tikrųjų, jie jį turi. Rusijos branduolinis ginklas dabar geresnis, nei tas, kokį turime mes ir NATO. Šalys–NATO narės turi tik 260 senesnio modelio taktinio ginklo vienetų. JAV turi 200 branduolinių bombų, kurių bendras galingumas 18 megatonų ir kurios yra Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Turkijoje. Prancūzija turi 60 atominių bombų.

Kaip sakoma laikraštyje „Pravda“ išspausdintame pranešime, Rusija turi 5 tūkst. įvairių taktinių klasių branduolinio ginklo vienetų, tarp jų kovinės galvutės ir torpedos „Iskander“, aviacijos ir artilerijos šaudmenys, ir visa tai šalia Europos.

JAV teritorijoje yra 300 taktinių bombų B–61, bet jos neišlygina disbalanso. JAV negali ištaisyti tos situacijos, nes mes sunaikinome daugumą mūsų šaltojo karo laikotarpio taktinių branduolinių raketų, antžeminio bazavimo raketų ir jūrinio bazavimo sparnuotųjų raketų Tomahawk. Ir mes patys save įpareigojome tai padaryti savo pačių sutartimis.

Neseniai sudaryta sutartis START-3 visa buvo naudinga Rusijai, ir ji mielai tuo pasinaudojo.

Rusija sukonstravo naujos kartos tolimojo spindulio veikimo sparnuotąsias raketas, kurios netrukus bus dislokuotos Juodosios jūros laivyno povandeniniuose laivuose ir Kaspijos flotilės raketiniuose laivuose.

JAV tai pripažino savo pranešime, paskelbtame rugsėjo mėnesį, pareikšdamos, kad "Rusija pirmą kartą per 40 metų pralenkė mus branduolinio ginklo galimybėse".

Vienas dalykas – leisti mūsų branduoliniam arsenalui pasidaryti visai netinkamu, ir visai kas kita – leisti Rusijai sukurti naują strateginę branduolinę ginkluotę, tobulesnę už mūsiškę. Ir jie net turi naują raketų kartą.

Todėl rusai mano, kad jie laimės Trečiąjį pasaulinį karą, jeigu jis prasidės. Ir tai visai įmanoma, jei Putinas ir griežtos linijos šalininkai taip pasirengę naudoti jėgą, kaip jie tai rodo pastaruoju metu. Ypač jeigu jie bus teisūs tuo klausimu, kad Vakarai pasirodys bailiai, kai reikės suduoti atsakomąjį smūgį.

Galimas dalykas, visa tai tik sutapimas, kad Rusija planuoja pasiųsti strateginius bombonešius prie Meksikos įlankos „paprasčiausiai pratyboms surengti“. Rusija nusprendė nedalyvauti užplanuotose bendrose su JAV branduolinio saugumo programose. Rusija ketina boikotuoti tarptautinį viršūnių pasitarimą saugumo klausimais, kuris vyks JAV 2016 metais.

Kai valstybių vadovai smarkiai kritikavo Putiną dėl Ukrainos G-20 viršūnių pasitarime praėjusią savaitę, jis paprasčiausiai atsistojo ir išėjo.

Taip nebūtų pasielgęs nė vienos izoliacijoje atsidūrusios šalies lyderis, kuriam kelia nerimą pasaulio bendrijos nuomonė.

JAV ir Rusijos tarpusavio santykių pablogėjimas pažymėtinas dėl daugelio priežasčių. Rusija laiko mūsų kongresą silpnu ir neefektyviu, sumenkindama mūsų Vyriausiojo kariuomenės vado pastangas iki nulio. Rusus kamuoja paranoja – jie visą laiką bijo atrodyti silpni kitų akyse. Ir Kremliaus griežtos linijos šalininkai nenori leisti mūsų ekspertams būti jų branduoliniuose objektuose.

60 metų milžiniškos JAV ir Rusijos branduolinės atsargos buvo abiejų šalių ego dalis, bet Rusijoje toji dalis buvo daug didesnė. Kaip tik todėl Rusijos valdžia išleido milijardus savo branduoliniam potencialui modernizuoti, kai tuo metu daugelis jų piliečių kamuojasi skursdami.

Jau vien tai savaime būtų blogai, net jeigu mūsų ginklai iš tikrųjų būtų tinkami darbui ir parengti naudojimui, mums jų prireikus.

Bet jie neparengti.

Visi buvo šokiruoti ir pasipiktinę, kai prieš keletą metų visos problemos pradėjo lįsti į paviršių objektuose, kuriuose įsikūrusios JAV branduolinės smogiamosios jėgos.

– Šešios sparnuotosios raketos su branduolinėmis galvutėmis skraidė po visą šalį, per klaidą atsidūrusios bombonešyje B-52. Įgula nežinojo, kad jos buvo lėktuve, ir niekas nepastebėjo, kad jos dingo.

– Devyniolika karininkų, valdantys paleidimą, buvo atleisti iš tarnybinių pareigų už blogą požiūrį ir nekokybišką inspektavimą.

Asociated Press paskelbė dar keletą istorijų, kurios liudijo silpną moralinę dvasią, personalo parengimo sistemos trūkumus, saugumo pažeidimus ir vadovybės neapsižiūrėjimą, taip pat ir tai, kad 2013 metų spalio mėnesį buvo atleistas generolas majoras Maiklas Keris, bazių su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis valdytojas.

Tai beprotybė. Mes juk galime demonstruoti žymiai geresnius rezultatus. Ir mes tai darome visose kitose branduolinės energetikos naudojimo sferose. Tad kodėl gi mes negalime pasirūpinti savo branduoliniais ginklais?

Todėl, kad mes negerbiame savo žmonių, kurie dirba su šitais ginklais, kurie yra atsakingi už jų išsaugojimą, saugumą ir parengtį paleidimui, kai prezidentas duos įsakymą.

Niekas nebenori dirbti šituose branduoliniuose objektuose. Kadaise tai buvo labai paklausios, garbingos pareigos, žadinusios pagarbą ir teikusios galimybę kilti aukštyn tarnyboje. Dabar kareiviai jų vengia, mano, kad tai pareigos į aklavietę, nesiūlančios jokių perspektyvų. Be to, labai stokojama finansavimo ir materialinio bei techninio aprūpinimo.

Aukščiausioji vadovybė ignoruoja pagalbos ir atsargų prašymus.

Ir nenuostabu. Inspektoriai įnikę į kontrolinius sąrašus, užrašus ir biurokratiją, bet ignoruoja tai, kad pasenusios, nuo sprogimo saugančios durys neužsidaro.  

Kai kurie vadai stengėsi pagerinti profesionalumą, drausmę ir kovinę dvasią raketinėje kariuomenėje, bet beveik nesulaukė paramos iš aukščiau.

Mūsų raketinės kariuomenės, ar tai būtų tarpžemyninės balistinės raketos, Minitmen ar KOP branduoliniai bombonešiai, būklė prasta. Pakeisti bombonešius B-52 taip brangu, kad pagal planą jie turi dirbti iki 100 metų.

Bet viskas gali pasikeisti. Penktadienį Pentagone gynybos ministras Heigelis pareiškė žurnalistams: „Vidiniai ir išoriniai patikrinimai, kuriuos aš įsakiau atlikti, parodė, kad dėl nuolatinio investicijų ir paramos mūsų branduolinėms pajėgoms trūkumo pernelyg ilgą laiką, mums liko labai mažai rezervų, kad susidorotume su stiprėjančia įtampa“.

„Tai, kad daugelį metų mes atsainiai žiūrėjom į savo branduolines programas, sumenkino mūsų gebėjimą reaguoti į realias grėsmes“.

Heigelis pareiškė, kad šiai problemai išspręsti bus padidintas Pentagono branduolinių projektų finansavimas 10 proc. per metus sekančius penkerius metus, t. y. beveik 8 mlrd. dolerių 2016–220 metais, kai tuo tarpu dabar metinis mūsų branduolinio arsenalo išlaikymas atsieina 15 mlrd. dolerių.

Ir Pentagono vadovybė, matyt, suprato Rusijos signalą, nes praeitą savaitę pranešė, kad ji gali pakeisti mūsų branduolinių jėgų finansavimo būdą. Lėšų tarpžemyninėms balistinėms raketoms, branduoliniams bombonešiams ir atominiams povandeniniams laivams paims iš Gynybos ministerijos biudžeto ir perves į naują sąskaitą.

„Mes turime žinoti, kas dirba, o kas ne“, – sakė Heigelis. „Mes turime susigrąžinti prestižą, kuris pritraukdavo ryškiausius protus šaltojo karo epochoje“.

Situacija labai skiriasi nuo tų, kas tarnauja atominiame laivyne. Ten labai aukšta moralinė dvasia. Laivai iš tikrųjų atominiai, todėl branduolinė energija ten „aktyvi“, ji iš tikrųjų naudojama, o ne „rūdija“, dunksodama be darbo.

Pagaliau mūsų branduolinės pajėgos ir Amerikos visuomenė mano, kad plataus masto branduolinio karo grėsmė „nereali“.

Rusijoje viskas kitaip. Jie pasirengę. Ir ką gi mes darysime, jeigu jie panaudos tą taktinį branduolinį ginklą prieš vieną iš mūsų kaimynių? Ar mes dėl to pradėsime Trečiąjį pasaulinį karą? Ar dirbs mūsų ginklai?

Tas klausimas, atrodo, lieka visada aktualus.

Informacijos šaltinis – UNIAN.net:

http://www.unian.net/world/1012502-forbes-mojet-li-novoe-yadernoe-orujie-pomoch-rossii-pobedit-v-tretey-mirovoy-voyne.html

2014.11.24; 03:12


Prisijunkite prie diskusijos