Garbioji kaimynė


Print

Ne juokas sulaukti 100 metų… O mano garbioji kaimynė iš gretimo dvylikaaukščio Liudvika JUODIENĖ šią vasarą jau sulaukė 103 – jų!

Liepos mėnesį grupelė klubo „Lazdynų senjorai“ narių Aldona Žiupsnienė, Irena Klimienė, Monika Lukoševičienė ir šių eilučių autorius ją pasveikino su garbinga Gimimo Diena. (Klubo  pirmininkas Petras Žiupsnys negalėjo dalyvauti, nes buvo išvykęs į Londoną; linkėjimus nuo jo perdavė Aldona ir mes, senjorai)…

Poniai Liudvikai įteikėme gražų atviruką su tokiais žodžiais: „Jūs gimėte liepą ir esate panaši į liepą – šimtametę plačiašakę, žieduotą ir pilną bitučių… Miela Liudvika, Jūs irgi traukiate mus kaip bites, nes saldus yra Jūsų ilgo, garbingo ir nelengvo Gyvenimo nektaras, kuriuo maloniai dalinatės su tais, norinčiais suprasti Jūsų Gyvenimo paslaptį. Bendraudami su Tamsta jau nuo pat Jūsų 100-ečio jubiliejaus, supratome svarbiausia  – reikia mylėti artimus ir tolimus, Dievą ir Tėvynę, neprarasti optimizmo,  vilties, tikėjimo savimi ir visų ateitimi… Ačiū Jums širdingai už šias pamokas, telaimina Jus Dievas!“.

Kunigas Mykolas Petravičius, dalyvavęs sveikinime, tikrąja šio žodžio prasme atnešė į jaukų Liudvikos butuką bažnytinę, šventąją dvasią. Pasveikinti senolės Liudvikos atvyko ir Seimo narys Algis Strelčiūnas, beje, irgi visada surandantis laiko šiai garbingai lazdynietei pagerbti. O Liudvikos 100-ečio minėjime jis dalyvavo dar kaip ilgametis Lazdynų seniūnas. 

***

…Dažnai rytais, eidamas pro Erfurto 32 –ąjį namą, dairausi į ketvirtą aukštą, noriu pamatyti ponios Liudvikos, sėdinčios virtuvėje prie lango, šviesią galvą. Jeigu ir Liudvika pamato mane, tada prasideda kasrytinis pasisveikinimo ritualas —  senolė atsistoja, parodo puoduką, iš kurio geria kavą, ilgai mojuoja, laimina.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tiktai nuo šių metų pradžios ponia Liudvika su puoduku retkarčiais jau parodo ir kitą buities „padargą“ – lazdą. Kartais, grįžęs iš rytinio pasivaikščiojimo, paskambinu jai laidiniu telefonu; neseniai vėl su ja kalbėjausi, – kaip jaučiasi, kas naujo, kaip laikosi jos dukros Gailutė, Daiva, jautriai slaugančios mamą? Liudvika niekada nedejuoja, nesiskundžia, dar ir mane padrąsina. Nevengiame ir politikos, nes Liudvika klauso radijo, sako „aš viską žinau…

Anūkas išvyko į Škotiją tuo metu, kai ten vyko referendumas dėl atsiskyrimo…“  Ponia Liudvika domisi ir kultūros pasauliu; ji labai gedėjo savo giminaičio teatralo Algio Grašio netekties. “Oi, koks puikus žmogus buvo, tikras patriotas!“

Patriotizmas Liudvikai įskiepytas iš mažumės tėvų, senelių. Jos tėvai, stambūs ūkininkai, 1948 m. atsidūrė Sibire, Irkutsko srityje. Liudvika su vyru Pranu – nepriklausomos Lietuvos karininku – ir dviem dukromis stebuklingai išvengė tremties, kalėjimo. Kapitonui P. Juodžiui pavyko pasikeisti pavardę, pasą.

1958 m. Liudvika ir Pranas, mėtydami pėdas, susituokė antrą kartą ir nuo tolei ji vadinosi pagal vyro naująją pavardę Baltrušaitienė. Deja, gyventi kartu buvo lemta neilgai – vyras mirė 1964 metais, palaidotas Panemunės kapinėse netoli Kauno.

Liudvika Juodienė yra Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narė.

Turintis greta tokią garbingą kaimynę, ir dažnai jos palaiminamas, jaučiuosi tarsi turintis antrąją bažnyčią Lazdynuose…

Nuotraukoje: 103 metų sulaukusi Liudvika Juodienė.

2014.09.25; 04:58 


Prisijunkite prie diskusijos