Nusirito nepritarimo bangelė: taip, Rusija panaši į teroristinę valstybę, bet tikrų teroristinių valstybių nebūna; geriau kas nors iš Seimo, iš Užsienio reikalų ministerijos taip būtų pasakęs, bet ne Prezidentė; dabar, matot, vežėjai su lietuviškais numeriais vėl kenčia dėl neapgalvotų replikų.
Beveik neteko girdėti, kad kas Prezidentę būtų pagyręs. Tiesos sakymas, matote, politikams, diplomatams neprivalomas, net žalingas, diplomatas turi kalbėti dviprasmiškomis užuominomis ir t.t.
Daiktus vadinti tikraisiais vardais vis dėlto geriau nei daug kalbėti ir nieko nepasakyti. Mūsų prezidentės žodžiai apie teroristinę valstybę taps aforizmu, kaip Ronaldo Reigano žodžiai apie blogio imperiją.
Sakydami tiesą, mes daug pasiekėme Atgimimo, Sąjūdžio laikais. Tai byloja ir filmukas apie Vytautą Landsbergį, kurį šiomis dienomis galima pasižiūrėti internete. Tada buvome žymiai pavojingesnėje situacijoje negu dabar – ir nebijojome sakyti tiesos. Ir laimėjome.
Ypač taiklus ir skaudus Vladimirui Putinui Prezidentės pasakymas, kad Rusijos karinių lėktuvų skraidymas mūsų (NATO) šalių pasieniuose – kvailumas:
„Turbūt rusai norėtų, kad mes manytumėme, jog jie demonstruoja galią. Galbūt jie norėtų, kad mes manytumėme, jog jie yra stiprūs ir pavojingi. Ir, be abejo, jie siekia tam tikrų provokacijų, nes kai kurie lėktuvai skraido neatsakydami, be identifikacijos ar net turėdami tam tikras technologijas, kai jų nemato radaras. Tai reiškia, jog tai yra pavojinga dėl susidūrimų ar problemų, kurios gali kilti ore“, – per bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų spaudos konferenciją Estijoje sakė D.Grybauskaitė.
„Tai nėra galios demonstravimas, neleiskime jiems tuo džiaugtis – tai kvailumo demonstravimas, neatsakingo elgesio – štai kas tai yra“, – teigė prezidentė (BBC, delfi.lt, 15min.lt).
Gaila, kad kai kurios mūsų (ne rusų?) televizijos, kai kurios prezidentei neapykantos kupinos laidų vedėjos vis dar bando jai įgelti net pasitelkusios astrologes. Banalu, lėkšta, kvaila, panašiai kaip tie Rusijos lėktuvų skraidymai.
Zigmas Vaišvila, atrodo, jau liovėsi vienišas salėje kalbėti apie Prezidentės praeitį. Gal ir žurnalistai vieną kartą ateis į protą. O gal jiems kas neleidžia protingai elgtis? Geriau komjaunuoliška praeitis ir patriotiška dabartis negu atvirkščiai.
Tačiau Prezidentė nepaiso nei nuogų tiesų, nei sąmokslo teorijų, ir Putinui skėlė dar vieną antausį: ji nenorėtų su juo susitikti.
Portale delfi.lt įdomiai rašo Romas Sadauskas-Kaktavičius. Dėmesiui – kelios citatos iš jo straipsnio „Ar D.Grybauskaitė privalo nusilenkti Putinui?“: „Kas pasikeistų, jeigu mūsų prezidentė pasiprašytų į priėmimą pas V. Putiną, padėtų jam prie kojų lietuviškų sūrelių, grietinės ir dešrelių pavyzdžius, išsižadėtų paramos Ukrainai ir pasaldintu balseliu maldautų sušvelninti Lietuvai taikomas sankcijas?
Neįsivaizduoju, kad D. Grybauskaitė galėtų taip pasielgti. Premjerą, Seimo pirmininkę, kai kuriuos ministrus ir savivaldybių vadovus įsivaizduoti tokiame Ivano Rūsčiojo laikų paveiksle man pavyksta, o prezidentės – negaliu. Nes vertybės, dėl kurių laisvi piliečiai ją išrinko antrai kadencijai, yra tos pačios, kuriomis vadovaudamiesi jie sukūrė šitą šalį.
Kartą jas išdavę ir pripažinę Rusijos teisę prievarta plėsti savo teritoriją pagal įsivaizduojamas savo interesų zonos ribas, nebeturėsime moralinės teisės nė cyptelėti, kai agresorius nuspręs, jog atėjo laikas atsiliepti į kokių nors reguliariai laiškus V. Putinui rašančių pseudožemaičių pagalbos prašymus ir ta pačia proga sujungti Kaliningradą su likusia Rusijos dalimi“.
Žurnalistai, žiniasklaida gali stiprinti valstybę, padėti jai sunkią valandą, arba kaišioti pagalius į ratus.
Ar kai kurie žurnalistai neturėtų jausti kaltės, kad Uspaskichas šitiek metų nenueina nuo televizijų ekranų, kompromituoja mūsų valstybę kvailiodamas, tyčiodamasis, sėkmingai metų metais vilkindamas jam pavojingus teismų sprendimus? Ar jie niekuo dėti, kad taip ilgai suvirintojas vartosi milijonuose ir kvailina dešimtis tūkstančių jo rinkėjų?
Šiomis dienomis net Seimo pirmininkė su grupe parlamentarų iš įvairių partijų desperatiškai bandė gelbėti žmogų, kuriam seniai ne vieta nei mūsų Seime, nei juo labiau Europos parlamente.
Laimei – neišdegė. Gal vis dėlto teisingumas, kad ir labai pavėluotas, labai bedantis, vieną kartą triumfuos, ir Uspaskichas sugrįš į ten, iš kur atvyko. Netikiu, kad jis bus pasodintas. Jeigu šis gerbiamieji tik pajus realų pavojų savo kailiui, jį priglaus matuška Rusija, kaip jau buvo priglaudusi.
Nepaisant to, panašu, kad jis dar pridarys nemalonumų ir koalicijai, ir Premjerui bei Seimo pirmininke (pastaroji bene pirmą kartą išdrįso nepaklusti vado nurodymams).
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2014.12.09; 05:24
