Girtuokliais užtvindyta Europa


Print

Lietuvos spaudoje kartais pasirodo žinučių, kad mūsų policija sulaikė turistus ar sporto sirgalius iš Didžiosios Britanijos, nes jie elgėsi nepagarbiai. Pavyzdžiui, šlapinosi ant Prezidentūros kampo ar kokio nors svarbaus mums paminklo.

Daug chuliganiškumo faktų lieka spaudos nepastebėti. Šokiai ant stalų, blevyzgos, kibimai prie moterų, nes barų savininkai stengiasi tokius atvejus nuslėpti. Be to, kaltininkai paprastai apmoka nuostolius.

Vis dėlto pas mus tokių įvykių nedaug. Tačiau visa Europa užtvindyta alkoholiu ir girtuokliais. Ir niekas nežino, kaip, kokiomis priemonėmis su tuo reiškiniu kovoti. Ypač jie užtvindė Didžiąją Britaniją. Pradėkime nuo šalies „vartų“: Heathrow ar Gatwicko oro uostų.

Ankstyvą rytą čia suvažiuoja daugybė keleivių, skristi į įvairias Europos ir pasaulio vietas. Stato savo prabangius automobilius milžiniškose kelių aukštų stovėjimo aikštelėse. Tačiau automobilių klasė neturi nieko bendro su jų vairuotojų ar keleivių klase.

Taip, dalis keleivių – normalios šeimos. Tačiau tose pačiose tikrinimo eilutėse triukšmauja grupės apsvaigusių jaunuolių. Raudoni pritvinkę veidai ir sprandai, vulgarios tatuiruotės. Įsėdę į lėktuvą, jie toliau paslapčia geria, kimba prie moterų, chuliganiškai elgiasi visas atostogas, nes nieko daugiau nežino ir nemoka: tik trypti diskotekose, atsitiktinį seksą, muštynes ir pagirias. Anglai jiems pavadinti jau turi žodį: „yobos“. Jis reiškia „apkvaitę girtuokliai, chuliganai“. „Yobos“ kartais keliauja kaip turistai, kartais kaip futbolo sirgaliai, tačiau tikroji jų kelionės priežastis viena – prisigerti. Britai skrenda į Amsterdamą, Ispaniją ar Baltijos šalis, todėl kad čia alus gerokai pigesnis.

Iš girtų chuliganų labiausiai pasižymi darbininkų jaunimas, bet tai klaidingas įspūdis. Be saiko geria, tik triukšmauja tyliau ir vyresni, ir pinigingi žmonės. Moterys – taip pat. Šią liepą dvi girtos britės, šaukdamos „mums reikia gryno oro“, užpuolė lėktuvo palydovę ir 10 kilometrų bandė atidaryti duris į lauką. Lėktuvas buvo priverstas nusileisti avariniu būdu. Moterys buvo suimtos. Graikijoje prisigėręs mirė vienas anglų vaikinas. Keliolika bričių Graikijos teismas nuteisė už atvirą prostituciją. Paplūdimyje jos dalyvavo viešoje sekso „olimpiadoje“, Graikijoje britas nukando barmenui nosį, kai šis pareikalavo, kad tas išeitų ir t. t.

Daugelyje kurortų triukšmas netyla iki trečios, ketvirtos valandos ryto arba iki aušros. Nėra ko stebėtis, kad Graikijos ir Ispanijos valdžia britų chuliganams ima taikyti principą: „jokio pakantumo“. Policijai duotas nurodymas sulaikyti britus, netgi kai jie dar nepadarė nusikaltimo, o „tik“ triukšmauja, nusirenginėja, vemia. Atsirado netgi savotiška diskriminacija. Vokiečiai į policijos rankas pakliūva daug rečiau, ir beveik niekada nepakliūna prancūzai, slavai arba Baltijos šalių gyventojai. Šiemet Ispanijos daboklėse buvo uždaryti 2 tūkstančiai Britanijos piliečių, trečdaliu daugiau nei pernai.

Suimtųjų daug, tačiau būkime teisingi. Kasmet Ispaniją aplanko 15 milijonų britų. Taigi areštuojamų nuošimtis nedidelis. Tačiau jis būtų tikrai didesnis, jei ispanų valdžia iš tikrųjų taikytų „jokio pakantumo“ priemones. Tavernų ir barų savininkai per savivaldybes spaudžia policiją žiūrėti į kitą pusę, nes britai palieka daug pinigų.

Negalima sakyti, kad niekas nieko nedaro. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, pavadintą: „Apie britų elgesį užsienyje“. Britų konsulatas Graikijoje išplatino plakatus, kuriuose įspėjama apie girtavimo pasekmes ir pavojų būti išprievartautai, kai į alkoholį įpilama migdomųjų vaistų. Britų kelionių agentūrų susivienijimas kreipėsi į užeigų Graikijoje ir Ispanijoje savininkus, prašydamas nevilioti klientų siūlant „drink’us“ už pusę kainos. Įprotis gerti iki nukritimo, „bringe drinking“ – senas britų įprotis.

Didžiosios Britanijos medikų draugijos duomenimis per pastaruosius 10 metų padvigubėjo skaičius mirusių nuo per daug išgerto alkoholio. Viena iš priežasčių ta, kad britų aludėse mažai valgoma, bet alaus bokalai pripildomi greitai. O kai britai atsiduria užsienyje, jiems atrodo, jog jie geria veltui. Turi reikšmės ir tai, kad tipiškoje britų šeimoje jau nebelikę disciplinos. Vyresniųjų jau niekas neklauso.

Britai girtuokliauja ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje. „Newsweek“ rašo: „Prasideda savaitgalis. Ištroškę įspūdžių jauni Londono gyventojai susirenka Pikadilio aikštėje. Oras dvelkia marichuana ir alumi. West Ende Soho naktiniai klubai jau atsidarę. Netrukus visi pasuks į tą pusę. Netoli tenueis – kilometrą ar du ir liks ten iki ryto. Eina visi, šaukia, rėkia, šūkauja. Gatves kerta nepaisydami raudonos šviesos, neleidžia pravažiuoti taksi, autobusams. Policija nereaguoja, nes, jei nuspręstų ką nors daryti, jiems tektų suimti keliolika tūkstančių pagėrusių žmonių.

Ateina pusiaunaktis. Prie teatro „Odeon“ kažkas vemia, du gėjai sustoję viduryje gatvės bučiuojasi, du arabai sportiniame „Ferrari“ automobilyje vaizduoja, kad nori juos suvažinėti. Bet kada išgąsdinti nepavyksta, sustoja prie pat jų, išlipa iš automobilio ir ploja, sakydami „bravo“. Gėjai juos (musulmonus!) vaišina degtine iš butelio. Šaligatviai jau nukloti butelių duženomis ir vėmalais. Kartkartėmis atvažiuoja greitoji pagalba surinkti gulinčiųjų be sąmonės. Ketvirtą ryto Londono centre vis dar grūstis. Bet jau mažiau riksmų. Kai kurie barai užsidaro, policininkai ima reguliuoti eismą ir mandagiai raginti gulinčius ant žemės eiti namo. Šeštą nusidriekia eilės į metro. Tačiau blaiviam žmogui tuo metu važiuoti metropolitenu tikrai nelengva. Aplink girti paaugliai, kažkas riaugėja, kažkam pasidaro bloga“.

Svarbus dalykas: faktai – visiškai tikri. Būna dar blogiau. Bet tai nereiškia, kad visa Didžioji Britanija prasigėrusi. Geria daugelis, tačiau iki sąmonės netekimo prigeria tik nedidelis nuošimtis paauglių ir jaunuolių. Tai triukšmingoji mažuma.

Tačiau šia liga serga visa Europa. Atvažiavusiam iš musulmoniškų kraštų ar Azijos gali netgi atrodyti, kad pakliuvo į bekraštę girtuoklių slaptavietę. Eurobarometro duomenis, 23-24% britų, suomių išgeria po penkis kupinus stikliukus arba penkis bokalus alaus. Rekordas priklauso airiams – 26% procentai jų kaskart kai geria, prisigeria iki sąmonės netekimo.

Valstybės įvairiais būdais stengiasi kovoti su šiuo reiškiniu. Kol kas nelabai sėkmingai. Kai kur visai uždrausta alkoholio reklama, kai kur uždrausta jį pardavinėti degalinėse, parduotuvėse įvedamos apribojimo valandos. Galbūt barai turėtų užsidaryti 11 valandą, kaip anksčiau, o alkoholio porcijos sumažintos? Visa tai mažai tepadeda, nes alkoholis vis pinga. Atsiranda naujų gėrimų. O užeigų savininkai tampa vis išradingesni. Pavyzdžiui, sumokėjęs 10 eurų, gali gerti kiek lenda, skelbiamos „laimės valandos“. Tačiau jaunimui ir tai per brangu, todėl jie organizuoja girtuoklių šventes, Prancūzijoje vadinamas „aperitiv“.

Pietiečius, kurie visada mokėjo išgerti saikingai, gerti iki žemės graibymo išmokė šiauriečiai, kur alkoholis visais laikais liedavosi laisvai. Turi reikšmės transportas ir tarptautiniai festivaliai, kurie neįsivaizduojami be alkoholio. Šiais metais „Meilės parado“ Berlyne metu per spūstį žuvo 40 žmonių. Dauguma jame dalyvavusių žmonių buvo girti. Į Costa Brava Ispanijoje triukšmingi šiauriečiai kviečiami sąmomingai. Tam sukurta ištisa infrastruktūra. Štai viename iš Viduržemio jūros miestukų jau yra 200 restoranų, 100 viešbučių, 50 diskotekų. Viskas padaryta iš betono. Ryte viską galima nuplauti be didelių nuostolių.

Kaip tokiame kontekste atrodo Lietuva? Iš tikrųjų ne taip jau blogai. Eurobarometro duomenimis, alkoholiui išleidžiame didesnę pajamų dalį negu lenkai, tačiau mažesnę nei latviai ar estai. Tačiau iki sąmonės netekimo prisigeriame dažniau nei mūsų kaimynai. Šiuo atžvilgiu mus lenkia Airija, Suomija ir Didžioji Britanija. Vienodai laikomės su belgais. Apie Rusiją – kita kalba.

Kokias išvadas galime padaryti? Padėtis bloga, bet ne beviltiška. Europa visada mokėjo nugalėti epidemijas. Siautė marai, choleros, šiltinės, visų atmainų gripai. Su jais susitvarkyta. Girtuokliavimo epidemijos pavojus dar ne iki galo suprastas, jo kontūrai tik pradeda ryškėti. Pamatysite, susigriebsime ir atrasime įdomių būdų jai nugalėti.

Nuotraukoje: šios apžvalgos autorius Algimantas Čekuolis.

www.lrt.lt

„Popietė su Algimantu Čekuoliu“

2011.01.08 


Prisijunkite prie diskusijos