Grąsinimo nužudyti Justą Laucių byla tęsiasi


Print

Spalio 2 d. įvyko Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo pradėtas nagrinėti nuteistosios Eglės Kusaitės apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Ji 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl  šių nusikaltimų: grąsinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių ir jo įžeidimo SMS pasiųsta žinute.  

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių BPK pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bet apie tai – vėliau.

O dabar – apie posėdžio pradžią ir Žmogaus teises.

Pažeistos Žmogaus teisės ir lygios galimybės

Į teismo posėdį atvyko smarkiai nuo Eglės Kusaitės nukentėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius. Jis vartė ant stalo įvairius popierius, kažką pasižymėdamas. Šalia jo prie to paties stalo savo popierių krūvelę pasidėjo GP prokuroro gynėja ir  valstybinė kaltintoja. Atvyko taip pat į posėdį buvusioji kaltinamoji, o posėdyje – jau  nuteistoji, Eglė Kusaitė ir jos advokatas su savo popieriais ir pasirengę užsirašinėti klausimus. Jie atsisėdo prie stalo priešais. Viskas atrodė kaip vakarietiškame kriminaliniame filme, didelę dalį įtampos kurio sudaro teisinė dvikova „advokatas ir  jo ginamasis prieš prokurorą ir nukentėjusįjį“. 

Bet.

Atvykusi teismo posėdžių sekretorė pareiškė Eglei Kusaitei, girdint bylos dalyviams ir salėje buvusiems žiūrovams, kad ji neturi teisės sėdėti prie advokatams skirto stalo greta ją ginančio gynėjo advokato Rolando Tamašausko. Į E. Kusaitės prieštaravimą, kad nukentėjusysis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius tuo pačiu metu sėdi prie to paties stalo priešais, kur ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, posėdžių sekretorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra tokia tvarka. E. Kusaitei paklausus, kur yra nustatyta, kad ginamoji nuteistoji turi sėdėti atskirai nuo ją ginančio gynėjo ir neturi teisės sėdėti prie stalo, posėdžių sekretorė nurodė, kad tvarką teisme nustato ne ji ir E. Kusaitė privalo jai paklusti.

Paklususi posėdžių sekretorei E. Kusaitė atsisėdo žiūrovams skirtoje vietoje posėdžių salėje ant suolo, kur neturėjo galimybės pasidėti bylos dokumentų ir rašyti. O nukentėjusysis Justas Laucius liko sėdėti prie vieno stalo su savo prokurore, jam galimybės pasidėti bylos dokumentus ir rašyti, kaip ir bendrauti betarpiškai su ja, nebuvo atimtos. Atrodo, tokią sveiku protu nesuvokiamą tvarką teismai iš tiesų sau nusistatė, tik nepavyko išsiaiškinti, kada ir kodėl pažeidžiant Konstituciją ir Lietuvos Respublikos pasirašytas Žmogaus teisių konvencijas tai buvo padaryta, tad sekretorė  tikriausiai veikė teismo administracijos vardu.

Atėjus teisėjų kolegijai ir prasidėjus teismo posėdžiui E. Kusaitė ir jos advokatas pareiškė formalų nušalinimą posėdžių sekretorei. Net pagal mūsų Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Jei Lietuvos teismai teisę turėti advokatą supranta kaip kontaktą tarp advokato ir jo ginamojo per atstumą girdint jų pokalbį suinteresuotoms pusėms, tai neabejotinai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio esmei. Ir civilizuotų teismų praktikai.

E. Kusaitės ir jos advokato nuomone, kaip ten bebūtų, dėl posėdžių sekretorės veiksmų buvo pažemintas jos orumas daugelio žmonių akivaizdoje, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas draudimas varžyti asmens teises pagal socialinius požymius – diskriminuoti dėl socialinės padėties – E. Kusaitė nėra susijusi su teisėsaugos institucijomis kaip tarnautoja arba teisėsaugai lojalus asmuo, todėl teismo metu jai sąmoningai buvo sudarytos blogesnės sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, vesti bylos užrašus, naudotis teise į gynybą apskritai, verčiant viešai persėsti iš vietos, kurioje pagal savo socialinį statusą yra per prasta sėdėti.

Taigi buvo pažeistos ir  lygios galimybės apskritai, dėl ko E. Kusaitė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą, į jos vadovę Aušrinę Burneikienę.

Nuteistoji ir jos advokatas taip pat pareikalavo nušalinti teisėją, kolegijos pirmininką Frolovą, jų nuomone, kitoje Justo Lauciaus įžeidimo byloje padariusį akivaizdžias klaidas priimant teismo sprendimą. Kolegijoje taip pat turėjo dalyvauti žinomas buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Valantinas, kuriam E. Kusaitė taip pat buvo parengusi nušalinimą dėl labai suprantamų priežasčių: negali būti teisėju buvęs J. Lauciaus kolega ir, spėjama, geras bičiulis tarnyboje. Tačiau A. Valantiną paskutinę minutę dėl dalyvavimo laidotuvėse pakeitė kita teisėja. 

Visos abejonės – kaltinamosios nenaudai

Apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai teks nelengvas uždavinys.

E. Kusaitė nuteista už tai, kad neva ji mobiliuoju telefonu išsiuntė Generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui grasinančią ir įžeidžiančią SMS žinutę. Dar prieš tai J. Laucius laimėjo bylą prieš E. Kusaitę dėl jo pavadinimo nusikaltėliu. J. Lauciui tąsyk pavyko įtikinti teisėjus, jog jis yra vienas iš tų nedaugelio Lietuvos Respublikos prokurorų, kurie dar nei karto nebuvo nuteisti už nusikaltimus.

Taigi dabar E. Kusaitė nuteista už tai, kad nusiuntė J. Lauciui tokio turinio SMS žinutę: „Anksciau ar veliau tu dvesi, as atsakau  tu dar painkshi, pamatysi! Seni pažystami taves nepaliks. Isgama tu, neturintis jokiu dvasiniu vertybiu“.

Perskaičius frazę „Anksciau ar veliau tu dvesi, as atsakau  tu dar painkshi, pamatysi! Seni pažystami taves nepaliks“ Generalinės prokuratūros prokurorą J. Laucių iš baimės vos neištiko infarktas. Jo ir pirmos instancijos teismo teisėjo Petro Karvelio nuomone, šioje frazėje akivaizdus grąsinimas jį nužudyti ar bent jau sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Nors bet kuris kalbininkas galėtų suprasti ją ir kitaip: „Anksčiau ar vėliau tu numirsi, aš tau taip atsakau  tu dar kentėsi, pamatysi, Dievas atseikės! Velniai tavęs nepaliks“. Viso labo filosofinis priminimas prokurorui, kad visi esame mirtingi, tad skubėkime daryti gerus darbus.

Suprantama, E. Kusaitė kategoriškai neigia net galėjusi parašyti tokio turinio žinutę. Pasak jos, tokia žinutė paprasčiausiai neatitinka jos intelekto. Be to, dar mokykloje jai buvo gerai įkalta, kad negalima rašyti „pažystamas“, o reikia rašyti „pažįstamas“, kad tokios klaidos naudojantis mobilaus telefono klaviatūra, kurioje „i“ yra kitoje pusėje nei „y“, tikrai nebūtų galėjusi padaryti net per neapdairumą.

Bet lingvistikos ekspertų pirmos instancijos teisėjams neprireikė. Jie patys – šios srities ekspertai.

Viena iš svarbių teismo išvadų, kuria remiantis E. Kusaitė pripažinta kalta, yra tvirtinimas, kad SMS žinutė yra išsiųsta iš jos mobilaus telefono. Tačiau išvada remiasi oficialiai pagal įstatymus niekieno nepasirašytos UAB TELE 2 išklotinės duomenimis (joje yra tik prokurorės I. Galiauskaitės patvirtinimas, kad kopija tikra), kitaip tariant niekiniu dokumentu.

Bet pirmos instancijos teismui tai buvo rimčiausias įrodymas, kad SMS žinutė siųsta iš E. Kusaitei priklausančio telefono. Dar daugiau, įrodymas, kad būtent ji asmeniškai spaudė klaviatūros klavišus. Nors liudininkai paliudijo, kad tariamai užfiksuotu SMS žinutės išsiuntimo laiku E. Kusaitė nesinaudojo mobiliu telefonu, kuris tuo metu buvo kitoje patalpoje. Ar bereikia abejoti tokių teismo išvadų nepagrįstumu?

Apeliaciniame E. Kusaitės skunde taip pat nurodytas viešai žinomas faktas, keliantis rimtų abejonių dėl ginčijamos SMS žinutės autorystės. Žinoma, kad panaudojant šiuolaikines technologijas nors ir sunkiai, bet įmanoma atkartoti (klonuoti) naujos kartos SIM kortelę ir prašoma į tai atsižvelgti. Ypač kai šios technologijos galimai yra ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, su kuria Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas glaudžiai bendradarbiauja, rankose. Apie tą bendradarbiavimą E. Kusaitės atžvilgiu Apeliaciniame skunde yra plačiai kalbama.

Po to, kai Apeliacinis skundas buvo paduotas, E. Kusaitė sužinojo apie dar vieną SMS žinučių siuntimo būdą, kuris visiškai paaiškina, kodėl jai nežinant prokuroras J. Laucius gavo SMS žinutę iš jos, o jos mobiliajame jokių SMS žinutės išsiuntimo žymių nėra.

Šis SMS žinučių siuntimo būdas yra internetinis.

Pasaulyje yra internetinės kompanijos, kurios teikia SMS žinučių nusiuntimo į viso pasaulio valstybes paslaugas.

Viena iš tokių – Australijos kompanija SMS GLOBAL, kurios internetinis adresas, per kurį galima pasinaudoti SMS žinučių paslaugomis, yra toks: http://www.smsglobal.com/global/en/.

Jei jūs esate jau užsiregistravęs paslaugų vartotojas, dešinėje pusėje viršuje langelyje „username“ („vartotojo vardas“) įvedate savo vardą, o šalia, dešiniau esančiame – savo slaptažodį. Paspaudę žemiau esantį langelį „login“ patenkate į paslaugų puslapį.

Paslaugų puslapyje yra pateiktos kompanijos SMS GLOBAL ryšio paslaugos. Norėdami nusiųsti SMS žinutę, tarp kairėje puslapio pusėje nurodytų paslaugų paspaudžiate nuorodą „Send SMS to Number“ (Siųsti SMS žinutę numeriu“).

Paspaudus nuorodą „Send SMS to Number“ atsiveria SMS žinutės nusiuntimo puslapis, kurio centrinėje skilties viršuje langelyje „Send SMS to“ (Siųsti kam“) užrašote mobilaus telefono, į kurį norite siųsti žinutę, numerį su šalies kodu (Lietuvos atveju tai 370). Žemiau esančiame langelyje „Sender ID from“ („Siunčiama žinutė iš“) jau yra užrašytas jūsų mobilaus telefono numeris (nes pirmą kartą užsiregistruodami privalote jį pranešti).

Dar žemiau esantis langelis, „Message:“ („Žinutė:“) skirtas užrašyti siunčiamos SMS žinutės tekstui. Užrašius siunčiamos SMS žinutės tekstą ir po to paspaudus žemiausią skiltyje nuorodą „Send SMS“ („Siųskite SMS“), SMS žinutė atsiras mobiliame telefone su tuo numeriu, kuriam siuntėte SMS žinutę. SMS žinutės gavėjas priims ją įprastu būdu, kaip ir siunčiant SMS žinutę iš vieno mobiliojo telefono į kitą. Pažvelgęs į telefono ekraną jis pamatys, kaip įprasta, ir jūsų, siuntėjo telefono numerį, o jei numeris jo adresų sąraše susietas su jūsų vardu – jūsų vardą. Bet jūsų mobiliajame telefone išsiųstų SMS žinučių sąraše ši SMS žinutė neatsiras. Ją saugos tik kompanija SMS Global su visais įsipareigojimais dėl jūsų konfidencialumo.

O dabar svarbiausia. Langelyje „Sender ID from“ („Siunčiama žinutė iš“) jūs galite nurodyti vietoj savo bet kokio kito mobilaus telefono numerį, ir jūsų užrašyta SMS žinutė sėkmingai pasieks adresatą. Šis, pažvelgęs į savo mobilaus telefono ekraną, pamatys, kaip įprasta, siuntėjo, telefono numerį, o jei numeris jo adresų sąraše susietas su vardu – siuntėjo vardą. Tik tai bus jūsų užrašyto, vietoj savo, siuntėjo mobilaus telefono numeris ar vardas, jei gavėjas jį susiejęs su tuo numeriu. Suprantama, mobilaus telefono, iš kurio numerio tariamai siųsta žinutė, realiai atsiradusi gavėjo telefone, savininkas apie tai nieko nežinos.

Tai gali būti būtent tokia situacija, kurioje atsidūrė prokuroras J. Laucius, ir kuri visiškai išteisina E. Kusaitę.

Beje, lygiai tokiu pačiu būdu prokuras J. Laucius galėjo atsisiųsti pats sau SMS žinutę iš tariamai E. Kusaitės mobilaus telefono, užrašydamas gavėjo numeriu savąjį, o siuntėjo – E. Kusaitės. 

Sunkus uždavinys laukia apeliacinį skundą spalio 4 d. 8.30 val. nagrinėsiančio teismo, jei bus laikomasi vakarietiško teisingumo standarto  „visos abejonės – kaltinamojo naudai“.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis (mokslų daktaras, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime).

2012.10.03


Prisijunkite prie diskusijos