Grėsmės ir suklastoti laiškai


Print

Claudia von Salzen / Tagesspiegel

Švedų mokslininkai ir saugumo ekspertai mano, kad Rusija atlieka tikslingą kampaniją, darydama spaudimą politiniams debatams Švedijoje, rašo Tagesspiegel korespondentė Klaudia fon Zalcen.

„Laiškas, pasirodęs socialiniuose tinkluose 2015 metų vasarį, sukėlė didelį triukšmą Švedijoje: jis neva tai buvo parašytas Švedijos gynybos ministro Peterio Hultkvisto didžiausio šalies gynybinio koncerno vadovui, ir autorius siūlė koncernui tiekti ginklus Ukrainai. Laiške, tiesa, buvo klaidų ir nesuderintų dalykų: antai, laiške minimas koncerno vadovas jau seniai nebėjo tų pareigų, o ir parašytas jis buvo ne ministro ir adresato gimtąja švedų kalba, o angliškai. Tad buvo prieita prie išvados, kad laiškas suklastotas. Tačiau internete pasklido gandai apie švedų ginkluotės tiekimą Ukrainai – ypač aktyviai tą temą plėtojo prokremliška žiniasklaida“, – praneša žurnalistė.

Stokholmo Tarptautinių santykių instituto mokslininkų nuomone, ta istorija – pavyzdys, kaip Rusija stengiasi paveikti politinius debatus Švedijoje, pasitelkdama dezinformaciją ir sufabrikuotas naujienas, sakoma straipsnyje.

Neseniai išspausdintos išvados apie Rusijos strategijos darant įtaką politinei padėčiai Švedijoje naudojant viešos diplomatijos mechanizmus ir aktyvius veiksmus tyrimą. Jose sakoma, kad „Rusija nuo 2014 metų stengiasi paveikti pirmiausia du procesus: „Švedijos bendradarbiavimą su NATO ir paramą Ukrainai“.

Tyrimo autorių Martino Krago ir Sebastiano Aisbergo nuomone, Rusija tam naudos platų priemonių arsenalą – „pradedant kariniais grasinimais bei dezinformacija ir baigiant vadinamųjų įtakos agentų, kitaip sakant, Maskvos poziciją skleidžiančių asmenų ir organizacijų įtraukimu“, perduoda publikacijos autorius.

„Švedų mokslininkai remiasi tuo, kad šiandien Rusijos užsienio politikoje vėl naudojami nuo šaltojo karo laikų žinomi būdai“, – rašo fon Zalcen. Pernai prieš parlamentui priimant sprendimą suintensyvinti bendradarbiavimą su NATO, Švedijos specialiosios tarnybos užregistravo Rusijos stiprinamą užmaskuotą aktyvumą.

„Praktiškai tuo pačiu metu, – tęsia žurnalistė, – Vokietijos Federalinė Konstitucijos apsaugos žinyba kreipėsi į visuomenę su analogišku perspėjimu. Nuo Ukrainos krizės pradžios pastebima, kad Vokietijoje aktyviai stiprinama propagandinė kampanija ir įsigali dezinformacija. Kartu su žvalgyba buvo parengtas pranešimas apie Rusijos veiklą, stiprinant įtaką politiniam klimatui Vokietijoje“.

Kaip pirmadienį pareiškė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas, vyriausybinis pranešimo patikrinimas dar nebaigtas, vadinasi, kol kas neaišku, kokių priemonių imsis federalinė vyriausybė. Atrodo, kad Berlynas planuoja sugriežtinti pasipriešinimą dezinformacijos sklaidai ir laiku identifikuoti informacijos intarpus, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: Tagesspegel leidinys.

2017.01.15; 06:40