Gruzinai balsuoja už M.Saakašvilį iš principo, arba ko nenori žinoti K.Girnius


Print

Karštam ir dulkėtam mieste jo gyventojai energingai ir emocionaliai aptarinėja vieną vienintelę temą. Futbolo pasaulio čempionatas – svarbiausias įvykis Gruzijos visuomenėje.

Didžioji politika, santykiai su buvusia “didžiąja kaimyne“, vizitai ir derybos “už uždarų durų“ –  tai antraeiliai dalykai. Futbolas užvaldė visus.

Pamatęs tokius pokyčius visuomenėje, kuri buvo laikoma perdėtai politizuota, čia atvykęs žmogus mažų mažiausia nustemba. Bet juk taip ir turi būti normalioje šalyje. O gal tai simbolis, kad Gruzija išeina iš aklavietės ?

Iš tos aklavietės, į kurią Gruziją buvo įstūmusi Rusija, ir iš kurios, buvo manyta, nebėra išėjimo. Prasidėjęs gruziniško mineralinio vandens, vyno embargas, Rusijos agresija ir pradėtas karas, galų gale Gruzijos regionų pripažinimas suvereniomis valstybėmis…

Tačiau Rusijos paskelbtas ekonominis embargas tapo stimulu atrandant ir užkariaujant naujas rinkas. Gruzijai pavyko atstatyti karo sugriautus miestus ir komunikacijas. O pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją de facto ir de jure sutiko tik keletas sunkiai įžiūrimų žemėlapyje valstybėlių, ir tai  tik už solidų honorarą. Vakarai ir toliau atvirai vadina Rusiją agresore ir okupante, M.Saakašvilis vėl važinėja po Europą su oficialiais vizitais, o autoritetingos tarptautinės organizacijos viešai skelbia, kad Tbilisis pasiekė neturinčių precedento pasiekimų visoje postsovietinėje erdvėje. Pavyzdžiui, vien tai, kad Gruzijoje nėra korupcijos. Tai sugebėjo padaryti maža šalis, kuriai nepasisekė su geopolitine padėtimi, ir kuriai vadovauja “išprotėjęs ir ryjantis kaklaraiščius” Prezidentas.

Su tokiais kaip M.Saakašvilis Rusijos politikai bendrauti vengia, ir kaip užstrigusi plokštelė kartoja vieną tą pačią mintį: “Iš Gruzijos regionų mes nepasitrauksime niekada. Bet mes galime pradėti dialogą. Tačiau dialogas galimas tik tada, kai pasitrauks M.Saakašvilis”.

Tačiau Tbilisis labai logiškai atsako –  be deokupacijos joks dialogas neįmanomas. Kodėl kažkokie žmonės Maskvoje staiga nutarė, kad jie turi teisę spręsti, su kuo gali draugauti Gruzija, ir už ką jos piliečiams balsuoti per rinkimus? Geras ar blogas M.Saakašvlis, ką jis renkasi savo vakarienei – kepsnį ar kaklaraištį, teisę spręsti turi tik Gruzijos piliečiai.

Aš žinau dešimtis gruzinų, kurie nėra M.Saakašvilio gerbėjai, skeptiškai žiūri į jo vykdomą politiką. Tačiau už jį balsuoja iš principo. Ir balsuoja vien todėl, kad Vladimiras Putinas, jaučiantis, pasak jo žodžių, “asmeninę neapykantą” savo kolegai gruzinui, netyčia negautų ilgai lauktos ir Rusijos politologų pranašautos dovanėlės.

Ką jaučia Barakas Obama Gruzijos prezidentui – sunku pasakyti. Galbūt ne pačius šilčiausius jausmus. Bet tai netrukdo su draugišku vizitu į Gruziją atvykti Hilari Klinton. Ir žinoma, apie ką ji kalbės viešai – apie strateginę partnerystę, apie bendradarbiavimo reikšmę ir svarbą, apie Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos valstybinių sienų neliečiamumą.  Ką iš tikro kalbėjo ir ką realiai atvežė į Gruziją Hilari Klinton, nesužinos niekas.

Tačiau galima daryti prielaidas, kad JAV užsienio reikalų sekretorė dar kartą atvyko įsitikinti taikiais Gruzijos planais. Atvyko įsitikinti, kad Gruzija nesiruošia rengti provokacijų prieš Rusijos okupacinę kariuomenę ir pati neatsakinės jėga į galimas Rusijos provokacijas. Laikas dabar kaip niekada pavojingas – niekur nedingo priminimai apie 2008 metų karą. Tarp kitko, prieš pat Rusijos agresiją Gruzijoje viešėjo Kondoliza Rais. Tačiau ji nesugebėjo padėti Gruzijai išvengti karo. Turbūt K. Rais reikėjo daugiau bendrauti su Kremliumi. Dabartinė JAV diplomatijos vadovė politikos ekspertų ir analitikų laikoma kur kas didesne toliarege negu jos pirmtakė.

Šiandiena virš ežero, šalia Tbilisio, skraidė sraigtasparnis. Mažas berniukas ilgai žiūrėjo į dangų, paskui priėjo prie savo motinos ir paklausė: “ar čia rusai?” Poilsiautojai pliaže tik juokėsi. Džiugina, kad baimė, kuri dar kaustė Gruziją prieš karo metines 2009 metais, šiandien gruzinų visuomenėje kur kas mažesnė.

http://www.echo.msk.ru/blog/kotrikadze/693036-echo/

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Jekaterina  Kotrikadzė – “Echo Moskvy” korespondentė Tbilisyje.

Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška.

2010.08.24


Prisijunkite prie diskusijos