„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną


Print

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

„Atsakydamas į klausimą apie priežastis, jis atsakė, kad jį persekioja (…) Amerikos vyriausybė, – kalbėjo A.Kučerena. „Jis nerimauja dėl savo saugumo, dėl savo gyvybės. Jis bijo kankinimų ir bijo mirties bausmės“.

Antradienį Baltieji rūmai, atrodo, paliko atvirą galimybę prezidentui B.Obamai atšaukti suplanuotą susitikimą su prezidentu V.Putinu Maskvoje rugsėjo 3–4 dienomis dėl problemos, susijusios su E.Snoudenu, sakoma straipsnyje.

„Pagal Rusijos įstatymus laikinasis politinis prieglobstis skiriasi nuo nuolatinio, kuris suteikiamas prezidento įsaku ir gana retai. Gavusiojo laikinąjį prieglobstį statusas artimesnis pabėgėlio statusui. Jį suteikia Rusijos migracijos tarnyba ir paprastai vieneriems metams su galimybe pratęsti“, – aiškina korespondentas.

Anot E.Snoudeno, jis norėtų galiausiai keliauti į Lotynų Ameriką, kur jam prieglobstį pasiūlė Venesuela, Bolivija ir Nikaragva.

Atrodo, Rusijos valdžiai E.Snoudenas Rusijoje – greičiau nepatogumas negu šansas propagandinėms akcijoms, mano The Independent.

„Ar tai Rusija įsižeidusi, kad E.Snoudenas iš pradžių nepanoro prašyti jos prieglobsčio, ar tai skausmingai suvokia, kad galima priešinga situacija – kai Rusijos gyventojas panorės paskelbti itin slaptą informaciją Vašingtone“, – sakoma redakciniame straipsnyje.

Visa tai – paguoda B.Obamai. „Rusija pagaliau labiau rūpinasi gerais santykiais su JAV, negu politinių taškų rinkimu“, – rašo leidinys, bet nurodo, kad klausimas Maskvai išlieka aštrus, nes Ameriką tenkins tik vienas rezultatas – E.Snoudeno grąžinimas į JAV.

Maskva gali gaišti su atsakymu į E.Snoudeno prašymą iki trijų mėnesių. Koks Kremliaus žaidimas? Demaskuotojas Maskvoje – jam našta ar sėkmė? Šiuos ir kitus klausimas Le Monde korespondentas Piotras Smoliaras uždavė Lilijai Ševcovai iš Maskvos Karnegio centro.

Politologės nuomone, B.Obama turi būti laimingas: E.Snoudeno kelionė į Maskvą – geriausias iš galimų įvykių raidos variantų. L.Ševcova neabejoja, kad buvęs CŽV bendradarbis nuvyko į Rusiją tik sutikus vietinėms specialiosioms tarnyboms.

„Kinai nusirašė nuo jo užrašų kompiuterių viską, kas įmanoma, – įsitikinusi L.Ševcova. – Paskui rusai baigė darbą. Kaip galima nors sekundę įsivaizduoti, kad tas trapus jaunuolis galėjo jiems prieštarauti?“

Jeigu iš pradžių amerikiečiai dar ginčijosi, kaip traktuoti E.Snoudeną, tai dabar jis vienareikšmiškai laikomas išdaviku. „B.Obama išvengė apkaltos, nes administracija sekė ne amerikiečius, o taip pat todėl, kad E.Snoudenas padarytas išdaviku, – tokia ekspertės nuomonė. – Taigi V.Putinas išgelbėjo B.Obamą“.

„Gudruolis Putinas žino, kad Obama jam skolingas“, – tęsia L.Ševcova. Jis taip pat žino, kad jo vieša pozicija nepriekaištinga. E.Snoudeno byla virto farsu, kuriame Putinas – baltasis riteris, priekaištaujantis amerikiečiams, kad jie blogesni už Štazi (Stasi) ir KGB.

Praėjusį penktadienį E.Snoudenas „tebuvo rekvizitas“ susitikime su teisių gynėjais ir deputatais, tvirtina Forbes puslapiuose teisininkas Gregoris J. Wollensas, buvęs JAV federacinės prokuratūros bendradarbis. „Tikslas buvo ne sužmoginti E.Snoudeną, o sužmoginti V.Putino vyriausybę kaip prieglobstį teisių gynėjams, kurie slepiasi nuo vyriausybių, pažeidinėjančių žmogaus teises (skaityk: nuo JAV vyriausybės), – rašo autorius.

G.J.Wollenso nuomone, salėje sklandė „tikrojo demaskuotojo – Sergejaus Magnickio šmėkla“. Straipsnyje taip pat minimas Aleksejaus Navalno, Michailo Chodorkovskio ir Pussy Riot dalyvių teismas, kalbama apie teisių gynėjų nužudymus ir Leonido Razvozžajevo pagrobimą.

S.Magnickis buvo drąsus demaskuotojas, E.Snoudenas, skirtingai nuo jo, negali tvirtinti, kad neva demaskavo Amerikos valdininkų korupciją arba teisių pažeidinėjimus“, – rašo autorius, paaiškindamas, kad sekimo programoms buvo pritarusios visos JAV valdžios šakos.

E.Snoudeno nuomone, saugumo interesų ir privataus gyvenimo paslapties balansas buvo neteisingas, bet vargu ar jis galėtų pasiūlyti geresnį santykį.

E.Snoudeno spaudos konferencija, – taip renginį Šeremetjeve vadina autorius, – užmaskavo siaubingą elgesį su Rusijos piliečiais, kurie išdrįso stoti prieš represinę vyriausybę, sakoma straipsnyje. Autorius prognozuoja: E.Snoudenas nugyvens likusį gyvenimą Lotynų Amerikoje, kur taps propagandos įrankiu. Anksčiau ar vėliau jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių Lotynų Amerikos šalių piliečius.

„Naujais grasinimais ir demaskavimais E.Snoudenas kasa sau duobę“, – taip mano The Los Angeles Times korespondentė Kerol J. Williams.

E.Snoudenas atskleidė gana daug slaptos informacijos, kad būtų apkaltintas dėl trijų baudžiamųjų nusikaltimų ir pareikalauta jo ekstradicijos. Dabar per savo tarpininką Glenną Greenwaldą jis leido suprasti, kad turi tūkstančius konfidencialių dokumentų su NSA darbo „schemomis“, su kuriais susipažinus galima išvengti Amerikos specialiųjų tarnybų stebėjimo.

Pripažinimas, kad jis nukopijavo failus, kurie gali NSA-ai atskleisti teroristų sąmokslus ir leisti išvengti teroro aktų, kelia kiekvienos šalies, sutikusios priimti E.Snoudeną, vertę, sakoma straipsnyje.

„Viena, kai žmogus prieinantis prie informacijos apie žvalgybos duomenų rinkimą, atkreipia dėmesį į piktnaudžiavimus, – rašo žurnalistė, – bet visai kas kita, kai jis grasina atskleisti nacionalinių saugumo programų metodus ir strategijas, faktiškai pasufleruodamas, kaip likti nepastebėtam kovotojams su terorizmu“.

Nauji demaskuotojo grasinimai leis V.Putinui dar pagaišinti laiko atsakant į jo politinio prieglobsčio prašymą, mano K.J.Williams. Rusijos lyderis toliau tvirtina, kad E.Snoudenas atvyko į Maskvą be valdžios sutikimo ir stengiasi demonstruoti tame nedalyvaująs. „Iš kur aš žinau? – atsakė jis į klausimą, kur keliaus E.Snoudenas iš Maskvos. – Tai jo gyvenimas, jo likimas“. 

„Ar verta domėtis E.Snoudenu? – kelia klausimą The Christian Science Monitor apžvalgininkas Danas Merfis.

Glennas Greenwaldas, vienas iš pirmųjų, išspausdinęs straipsnių pagal E.Snoudeno medžiagą, dažnai vadina kitus reporterius JAV vyriausybės įrankiais ir apgailestauja, kad E.Snoudeno likimo nušvietimas – tai būdas išsisukti nuo NSA sekimo programų aprašinėjimo, sakoma straipsnyje.  

Apie žurnalistus, kurie kritikuoja E.Snoudeno poelgį, G.Greewaldas sakė: „Jeigu jie mano kad informacijos pagarsinimas ir skaidrumas – tai blogai, man atrodo keista, kad jie save vadina žurnalistais“.

Tačiau D.Merfis mano, kad E.Snoudeno asmenybė ir poelgiai yra įdomūs. Antai E.Snoudeno nepakantumas slaptumui primena stiprėjančią technologiškai išprususios jaunimo kartos tendenciją. E.Snoudeno poelgis turės plačių padarinių „sekimo infrastruktūros“ valdymui.

Taip pat įdomus E.Snoudeno „pavojingas moralinis reliatyvizmas“, kaip tai pavadino apžvalgininkas Piteris Bomontas. Tas faktas, kad E.Snoudenas pagyrė Rusiją, Ekvadorą ir Venesuelą už atkirtį žmogaus teisių pažeidinėjimams, verčia suabejoti jo išmone. Tuo tarpu, pasak G.Greenwaldo, E.Snoudenas gali padaryti milžinišką žalą JAV vyriausybei. 

Ar verta suteikti E.Snoudenui politinį prieglobstį? Autoriaus nuomone, klausimas toks: ar JAV turi teisę reikalauti, kad specialiųjų tarnybų bendradarbiai laikytųsi pasirašyto pažado neskelbti slaptos informacijos. 

E.Snoudenas turi vertingos informacijos ir, galimas dalykas, pasinaudos ja derėdamasis su užsienio valstybėmis. JAV valdžia – bent jau teoriškai – atskaitinga tautos valiai jos išrinktų atstovų asmenyje. O kam atskaitingas E.Snoudenas? – baigia autorius.

Nuotraukoje: Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Informacijos šaltinis – Inopressa.ru

2013.07.24


Prisijunkite prie diskusijos