Haičio tragedija ir HAARP


Print

Vienos vargingiausių pasaulio šalių Haičio ir taip nelengvą kasdienybę 2010 m. sausio 12-ąją sukrėtė didžiausias per pastaruosius du šimtmečius žemės drebėjimas, siekęs 7 balų stiprumą pagal Richterio skalę. Galima sakyti, kad po šio žemės drebėjimo šalies nebėra ir fiziškai, ir ekonomiškai. Ar gali būti, jog Haitis sugriautas specialiai? Kam tai naudinga? Pamėginsime atsakyti į šiuos sudėtingus klausimus.

27 požeminiai smūgiai ir 2000 JAV jūros pėstininkų

Katastrofiškai didelis Haičio žemės drebėjimas smogė sausio 12-osios ankstyvą rytą, 4 val. 53 min. vietos laiku. Smūgis, kaip teigiama, susidarė 10 km gylyje. Jo epicentras – už maždaug 15 km nuo Haičio sostinės Portoprenso (Port-au-Prince). Po 7 balų smūgio sekė banga mažesnių, iš kurių net 26 siekė 4-5,9 balo pagal Richterio skalę. Pasak šalies valdžios institucijų, žuvo bent 100 000 žmonių, apie 3 milijonai liko be pastogės.

Žemės drebėjimas sugriovė pagrindinius sostinės pastatus – Prezidentūrą, Nacionalinę asamblėją, ministerijas, Katedrą, visas ligonines, kalėjimą.

Paskutinį kartą iki šiol žemė Haityje drebėjo 1770 metų birželio 3 d., kai sugriuvo visas Portoprensas. 1842 m. žemės drebėjimas Dominikos Respublikoje palietė ir šiaurinę Haičio dalį, o 1946 m. 8 balų žemės drebėjimas Dominikos Respublikoje Haityje sukėlė cunamį, kurio metu žuvo 1790 žmonių.

2006-2008 m. pasirodė mokslininkų įspėjimų, kad Haičiui (o ypač – jo sostinei) gali grėsti didelis žemės drebėjimas.

Šį žemės drebėjimą juto ir Kuba (ypač Gvantanamas), Jamaika, Venesuela, Puerto Rikas, Dominikos Respublika.

Tarp žuvusiųjų Haityje – Portoprenso arkivyskupas monsinjoras Josephas Serge’as Miotas, hiphopo muzikantas Jimmy’is O. Barikad’as, apie šimtą Jungtinių Tautų darbutojų, 2006 m. Nobelio taikos premijos nominantė brazilų pediatrė Zilda Arns Neumann, kanadietė medikė misionierė Yvonne Martin  ir daugybė kitų žmonių.

Įdomu tai, kad netrukus įvairios šalys ėmė siųsti Haičiui humanitarinę, finansinę pagalbą, tuo tarpu JAV išsiuntė į Haitį … 2000 jūros pėstininkų (US Marines). Įdomu, ką jie ten veiks? Kastuvėliais valys griuvėsius? “Mes artimai stebime situaciją ir esame pasiruošę padėti Haičio žmonėms”, – pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama.

Iš Baltijos šalių Haičiui finansinę pagalbą (90 000 JAV dolerių) išsiuntė tik Estija. Valstybinė Lietuvos televizija LTV net nesivargino plačiau kalbėti apie Haičio tragediją, tuo tarpu, kai užsienio televizijos kanalai dirba ištisą parą, transliuodami kiekvieną svarbesnę naujieną.

Kodėl ir kaip?

Konspirologai leidžia sau pasvarstyti, su kuo galėtų būti susijusi ši tragedija. Nejau tai, kas įvyko Haityje – tik mirtina gamtos išdaiga?

Sąmokslo teorijų šalininkai pateikia kelias versijas, kodėl įvyko šis žemės drebėjimas. Visos jos susiveda į vieną: viena neturtingiausių pasaulio šalių (vidutiniškai vienam gyventojui per dieną tenka 2 JAV doleriai) nušluota nuo žemės paviršiaus, norint į ją įvesti JAV armiją ir sukurti “51-ąją valstiją”. Juk valdžios Haityje kaip ir nebėra, žmonės – pasimetę, dar labiau nuskurdę. Keista, kad žemės drebėjimas mirtinai sukrėtė tik Haitį, o ypač jo sostinę su valdžios regalijomis. Tai – tarsi perspėjimas.

Kodėl tai galėtų būti JAV perspėjimas? Prisiminkime mokslų motiną – istoriją. Haitis – sudėtinga valstybė. Jo žemes 1492 m. atrado Kristoforas Kolumbas. Iki šių dienų Haityje vyko net 32 ginkluoti valdžios perversmai. Į šalies nepriklausomybę kėsinosi pagrindinės Europos tautos (Napoleonas 1803 m. net nusiuntė į Haitį 50 000 kareivių ir 18 generolų, daugelis jų mirė nuo geltonojo drugio.), vėliau ir Amerika. 1915-1934 m. Haitį buvo okupavusios Jungtinės Valstijos. 1937 m. Haitį siaubė diktatoriaus Rafaelo Trujillo (Rafaelio Truchiljo) surengtas genocidas, paremtas antihaitianizmo doktrina (naikinti juodaodžiai). 1957-1986 m. kito diktatoriaus – François “Papa Doc” Duvalier dėka išžudyta 30 000 žmonių. Nemažai haitiečių nuo Duvalier (Diuvaljė) režimo pabėgo į Kanadą.

1987 m. surengti pirmieji laisvi rinkimai. Jų metu diktatoriaus specialioji policija “Tonton Macoute” šaudė beginklius žmones. Po susirėmimų viduje 1994 m. JAV nusprendė įvesti armiją į Haitį, tačiau prezidento Jimmy’io Carterio, užtarusio Haitį tuometiniam šalies vadovui Billui Clintonui, dėka šalis liko laisva. Vis dėlto po 2004 m. sukilimo Haityje nebuvo ramu, jautėsi pastovi įtampa, susijusi su JAV.

Konspirologai mano, kad požeminių smūgių taikinys galėjo būti ne Haitis, o didžiausia Karibų valstybė – Kuba. Galbūt tai tebuvo bandymų poligonas su žmonėmis, kurie niekaip nesugebės pasipriešinti?

Nors Haitis – vargingas, jame gausu iškasenų: aukso, boksitų, kalcio karbonato, marmuro.

Visgi vargu ar kam tai buvo pagrindinė priežastis naikinti šalį. Greičiausia viskas susiję su JAV geopolitinėmis ambicijomis.

Kaip buvo sunaikintas Haitis? Konspirologai neabejoja – masinio naikinimo ginklu, apie kurį rašo net “Wikipedia”. Tai – “Žvaigždžių karų” programos (Strategic Defence Initiative, SDI) dalis HAARP (High-frequency Active Aural Research Program), skirta sukelti gamtos stichijas: potvynius, sausras, uraganus, žemės drebėjimus.

Oficialiai 1993 m. Aliaskos Gakonos miestelyje įkurtas HAARP biuras priklauso Aliaskos universitetui, tačiau realiai – JAV Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorijai bei JAV Kariniam laivynui. HAARP netgi turi savo tinklalapį (www.haarp.alaska.edu), kuriame pristatomas ne kaip ginklas, o kaip “jonosferos tyrimo” instrumentas. HAARP darbuotojų ir biudžeto skaičius neviešinamas. Planuojama, kad HAARP nustos veikęs po 2012-ųjų (!).

HAARP veikia serbų genijaus Nikolos Teslos sukurtų išradimų principais. Radarai, magnetometrai, skaitmeniniai zondai, gausybė antenų. HAARP veikimo dažnis (oficialiai) – 2,7-10 MHz. Kiti, žemesni dažniai, galintys veikti kaip griaunamoji jėga, oficialiai uždrausti, tačiau ultra žemo dažnio spinduliavimas (pvz., 0,1 Hz) – įmanomas.

Beje, panašų instrumentą į HAARP Jungtinės Valstijos turi kitoje Aliaskos vietoje – Fairbankse (jis vadinasi HIPAS) bei Puerto Rike esančioje Arecibo observatorijoje. Panašias didžiulių elektros iškrovų perdavimo stotis turi ir Norvegija (prie Tromsės) bei Rusija (Vasilsurske netoli Nižnij Novgorodo). Rusų “HAARP’as” vadinamas “Sura”, jis sukurtas dar 1981 m.  Kinija taip pat greičiausiai turi ne vieną tokį ginklą.

Tai, kad HAARP projektas yra ginklas, 1995 m. prakalbo keli JAV fizikai. Pasak jų, parašiusių straipsnį žurnale “Physics and Society”, HAARP gali naikinti priešo lėktuvus (pamenate 2009 m. birželio 1 d. “Air France” lėktuvo paslaptingą žūtį?), sugadinti dideles komunikacijų dalis bet kokioje planetos dalyje.

Fizikas Bernardas J. Eastlundas (1938-2007), išradęs HAARP, buvo pramintas “mirties spindulio” kūrėju. 1995 m. pasirodė Nicko Begicho, Jr. knyga “Angels Don’t Play this HAARP: Advances in Tesla Technology”, kurioje HAARP pramintas “geofiziniu ginklu”, galinčiu “sukurti labai didelį energijos kiekį, palyginamą su branduoline bomba, bet kurioje žemės vietoje”. Pasak N. Begicho, HAARP galimybėse – visoje Žemėje “keisti orus”, “užblokuoti visas globalines komunikacijas”, “veikti žmonių mąstymo procesą”, “kontroliuoti protą” ir kt.

Ar tikrai JAV (ir Rusija) gali kontroliuoti Žemę, griauti ją? Techniškai – taip. Juk N. Tesla dar prieš 100 metų eksperimentuodavo su elektra taip, kad pusė Niujorko visą naktį prasėdėdavo be elektros. Negana to, N. Tesla įtariamas 1908 m. suorganizavęs didžiulę elektros energijos iškrovą visiškai negyvenamoje vietovėje, tapusią “Tunguskos meteoritu” (skeveldros nerastos, žmonės nežuvo).

Taigi turime kodėl ir kaip. Belieka laukti, kas toliau

Vietoje postskriptumo

Įdomumo dėlei pažvelkime į žemės drebėjimų pagausėjimą pasaulyje XXI a. pradžioje.

2001 m. žemės drebėjimai sukrėtė Salvadorą, Indiją (po 7,7 balo), tų pačių metų vasarį Salvadore įvyko 6,6 balo žemės drebėjimas. 2001-aisiais drebėjo ir Peru (8,4 balo).

2002 m. žemė drebėjo Turkijoje (6,5 balo), Afganistane (du kartus – 7,4 ir 6,1 balo), Irane (6,1 balo), pietinėje Italijoje (5,9 balo), Aliaskoje (7,9 balo).

2003 m. – Meksikoje (7,6 balo), Uigūrijoje (Kinijos okupuotame regione, vadinamame Sindziangu; 6,3 balo), Turkijoje (6,4 balo), Alžyre (6,8 balo), Japonijoje (8,3 balo), Aliaskoje (7,8 balo), Irane (6,6 balo).

2004 m. – Indonezijoje (7 ir 7,1 bei gruodžio 26 d. – 9,3 balo), Maroke (6,4 balo), Irane (6,3 balo), Japonijoje (7,2, 7 ir 6,6 balo), Nikaragvoje (7 balai), Rytų Timore (7,5 balo), Kolumbijoje (7,2 balo), Kosta Rikoje (6,4 balo), Dominikoje (6,3 balo).

2005 m. – Irane (6,4 ir 5,9 balo), Japonijoje (6,6 ir 7,2 balo), Indonezijoje (8,6 balo), Čilėje (7,8 balo), Papua Naujojoje Gvinėjoje (7,6 balo), Peru (7,5 balo), Pakistane (7,6 balo), Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Tanzanijoje (6,8 balo).

2006 m. – Graikijoje (6,7 balo), Mozambike (7 balai), Kamčiatkoje (7,6 balo), Tongoje (8 balai), Indonezijoje (6,3 balo – žuvo per 6200 žmonių; 7,7 balo), Škotijos jūroje (7 balai), Meksikos įlankoje (5,9 balo), Kuriluose (8,3 balo), Taivane (7,1 balo).

2007 m. – Kuriluose (8,1 balo), Molukų jūroje (7,5 balo), Portugalijoje (6 balai), Vanuatuje (7,1 ir 7,2 balo), Saliamono salose (8,1 balo), Laose (6,3 balo), Gvatemaloje (6,7 balo), Tanzanijoje (5,9 balo), Rusijoje (6,2 balo; Totorių įlankoje), Indonezijoje (6,4, 6,5, 6,8, 7,5 ir 8,5 balo), Peru (8 balai), Marianų salos (260 km gylyje 7,5 balo, 207 km gylyje kilo 7,2 balo žemės drebėjimai), Čilėje (7,7 balo), Martinikoje (7,4 balo), Brazilijoje (4,9 balo), Fidžyje (7,8 balo), Aliaskoje (7,1 balo).

2008 m. – Konge (5,9 balo), Graikijoje (6,4 ir 6,9 balo), Indonezijoje (7,3 ir 7,4 balo), Norvegijoje (6,1 balo), Kolumbijoje (5,9 balo), Islandijoje (6,3 balo), Mjanmare (6 balai), Tibete (6,3 ir 6,7 balo), Vanuatuje (6,9 balo), Irane (6,1 balo), Kirgizijoje (6,6 balo), Čečėnijoje (5,8 balo), Meksikoje (6,7 balo), Tongoje (6,9 balo), Pakistane (6,4 balo), Ochotsko jūroje (305,5 km gylyje – 7,3 balo).

2009 m. – Indonezijoje (7, 7,2 ir du kartus po 7,6 balo), Kosta Rikoje (6,1 balo), Kuriluose (6,9 ir 7,4 balo), Tongoje (7,6 balo), Italijoje (6,3 ir 5,5 balo), Afganistane (5,4 balo), Hondūre (7,3 balo), Andamanų salose (7,5 balo), Samoa salose (8 balai), Vanuatuje (7,8 balo), Taivane (6,4 balo).

2010 m. – Saliamono salose (sausio 3 d., 7,2 balo), Kalifornijoje (6,5 balo), Haityje (7 balai).

XXX

(Geo)politiškai įgudusi akis šiuose pavadinimuose pastebėtų dėsningumus: susidaro įspūdis, kad žemė dažniausiai dreba: ginčytinose teritorijose (Kurilų salos, Čečėnija), priešiškose valstybėse (Iranas, Afganistanas), didžiausioje musulmoniškoje šalyje (Indonezija) ir daugybėje Pietų ir Centrinės Amerikos valstybių (visos jos – komunistuojančios).

2010.01.16

 


Prisijunkite prie diskusijos