Hakeriai atakavo su “XXI amžiumi” bendradarbiaujantį portalą www.slaptai.lt


Print

Lietuvos internetinių svetainių skaitytojai, be abejo, buvo pastebėję, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt keletą dienų visiškai neveikė. Ši internetinė svetainė nustojo veikti ankstų 2009-ųjų metų spalio 11-osios rytą, o jos veikla buvo atnaujinta tik spalio 13-osios popietę. Žodžiu, šis portalas neveikė beveik dvi paras. Slaptai.lt gerbėjai nesiliauja teirautis, kas gi iš tikrųjų nutiko?

Pirmiausiai turime pabrėžti, jog priežastys, kodėl iš interneto prapuolė Slaptai.lt, iki galo nėra aiškios. Mūsų specialistai vis dar aiškinasi, kas galėjo pakenkti iki šiol be didesnių trukdžių veikusiai internetinei svetainei. Juk ji įregistruota ir veikia visiškai legaliai, ją prižiūri solidi, patikima, finansiškai puikiai besilaikanti Lietuvos firma. Visos sąskaitos visuomet laiku apmokėtos, dažniausiai – pusei metų į priekį. Taigi technines ir finansines priežastis atmeskime.

O ar galima čia įžvelgti politinę potekstę, verta pasvarstyti. Kai kurios tendencijos pastebimos jau šiandien. Nūnai visiškai akivaizdu, kad internetiniai hakeriai atakuoja būtent pačius aštriausius, originaliausius, sensacingiausius mūsų straipsnius. Vadinamieji internetiniai chuliganai nesistengia užblokuoti publikacijų, kuriose, sakykim, pasakojama apie kultūrinius, visuomeninius, pažintinius renginius. Jų žvilgsniai nukreipti tik į tuos rašinius, kuriuose analizuojamos priežastys, kodėl Lietuvos valstybės saugumo departamentas, pavyzdžiui, persekioja našlaičius globojusius čečėnus Khadižat ir Maliką Gatajevus. Jie užpuola būtent išsamų mūsų video interviu, darytą su kalėjime įkalintais K. ir M.Gatajevais. Hakeriai puolė paskelbtas ištraukas ir iš knygos “Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994 – 2006”, ir videointerviu su Lietuvoje reziduojančiu Gruzijos ambasadoriumi, kuris neigė Rusijos dezinformaciją dėl paskutiniojo Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto, ir videointerviu su buvusiu Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Oguz Ozge, kuris aiškino, kodėl oficialioji Ankara nepripažįsta kai kurių armėniškų priekaištų.

Hakeriams labai nepatiko ir mūsų videointerviu su Latvijos politologu, režisieriumi Edvinu Šniuore, sukūrusiu didelės Kremliaus nemalonės susilaukusį dokumentinį filmą “The Soviet Story”. Kai kam labai nepatiko šių eilučių autoriaus išvyka pas žinomą Suomijos žmogaus teisų gynėją Teemu Matinpuro, nes iš Helsinkio taip pat parsivežiau sensacingos informacijos, be to, pagrindiniai Suomijos leidiniai su manimi taip pat paskelbė išskirtinius, išsamius interviu. Taigi mano “suomiškus” interviu portale Slaptai.lt vėl kažkas atkakliai bandė nutildyti. 

Sąrašas straipsnių, kuriuos atakuoja hakeriai, – išsamus, ilgas. Štai prieš keletą savaičių įtakingas, didelį tiražą turintis Azerbaidžano portalas Day.az paskelbė interviu su šių eilučių autoriumi “Man suprantamas azerbaidžaniečių skausmas dėl Kalnų Karabacho tragedijos”. Šį interviu mūsų portalas Slaptai.lt taip pat persispausdino – tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis. Sutapimas ar ne, bet šią publikaciją taip pat buvo bandoma “nulaužti”. “Nulaužti” siekta ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos lyderio Mahiro Gamzajevo mūsų portalui padovanotą dokumentinį filmą “Azerbaidžaniečių genocidas”, kurį mes paskelbėme be sutrumpinimų ir kuris susilaukė milžiniško susidomėjimo.

Dar viena įdomi detalė. Azerbaidžanietiškam portalui mano duotą interviu persispausdino kai kurie rusiški internetiniai portalai – žodis žodin. O po to pasipylė komentarų lavina. Žinoma, beveik visi komentatoriai buvo nepalankūs portalo Slaptai.lt skelbiamoms nuostatoms dėl, sakykim, Rusijos slaptųjų tarnybų ardomosios veiklos Lietuvoje, dėl prorusiškos Armėnijos laikysenos Kaukazo regione. Hakeriai nepaliko ramybėje net mūsų videointerviu su žurnalistu Ričardu Lapaičiu, kadaise savo akimis regėjusi, ką išdarinėjo armėnų kariuomenė su taikiais Kalnų Karabacho gyventojais – azerbaidžaniečiais.

Negaliu nepastebėti, jog kai kurie komentatoriai, regis, buvo iš Lietuvos. Mat jų komentaruose užsimenama apie intrigas, kurių Azerbaidžanui duotame interviu aš neminėjau. Tačiau tos intrigos Lietuvoje egzistuoja, o intrigas keliantys skandalistai bet kokia kaina trokšta susilpninti būtent tas Lietuvos tautines mažumas, kurios lojalios Lietuvos valstybei. Omenyje turiu, be abejo, ir publikacijas, kuriose demaskuojama prorusiška Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų pirmininko Georgios Macukatovo veikla. Neseniai šis ponas Vilniaus miesto savivaldybės salėje pravedė prorusišką „tarptautinę konferenciją“ (kurioje, tiesa, pranešėjų buvo dvigubai daugiau, negu klausytojų), kurią vainikavo rezoliucija, nukreipta prieš Lietuvos sąjungininkę NATO aljanse – Turkiją.

Tad peno pamąstymams, kam labiausiai kenkia Slaptai.lt publikacijos, – užtektinai. Akivaizdu, jog hakerių antpuoliai padažnėjo, kai mūsų internetinė svetainė ėmė gilintis į Azerbaidžano ir Armėnijos tarpusavio santykius bei pradėjo analizuoti, kam iš tiesų neparanki Turkijos narystė NATO aljanse. Akivaizdu, kad savo kryptingais išpuoliais hakeriai tarsi išsiduoda, jog jų kenkėjiška veikla – politinio pobūdžio.

Tuo pačiu negaliu nepasidžiaugti, jog pastaraisiais mėnesiais ženkliai pakilo mūsų portalo tiražas, be kita ko, jis nuolat po truputį auga, ir mes šiandien jau sulaukėme kai kurių patrauklių finansinių pasiūlymų. Tiesiog dabar vyksta derybos, kokiomis sąlygomis bus įgyvendinami keli projektai. Prieš dvi savaites savo portalą mes reklamavome lietuviškame “Žinių radijuje”.  Slaptai.lt reklamuoti žadame ir kai kuriose LRT radijo laidose. Akivaizdu, kad kai kurioms  prorusiškoms jėgoms Lietuvoje ir jų šeimininkams principinga Slaptai.lt autorių pozicija tampa it kokia rakštis. 

Kita vertus, ar gali būti geresnis mūsų veiklos pripažinimas, negu nuožmaus priešo „kontrpriemonės“? Ačiū jam ir už tai.

2006.10.19


Prisijunkite prie diskusijos