Į Karo akademiją įstojusiųjų – daugiausia per pastaruosius du dešimtmečius


Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai. Eimanto Genio nuotr.

Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai – daugiausia nuo 2001-ųjų. Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius porą metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją.
 
„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“
 
Į akademiją įstojo šiais metais dešimt „šimtukininkų“. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą.
 
Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
 
Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Lietuvos karo akademijos ženklai. Eimanto Genio nuotr.
 
Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.
 
Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai, kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 06:05
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.