Į Lietuvą pažvelgus per VSD prizmę


Print

Pažvelkime į 2004-2008 metais Lietuvoje susiklosčiusią padėtį kitu kampu – per VSD prizmę. Sakykite, ar normalu, kad 2004-2007 metais Valstybės saugumo departamentui vadovavo KGB rezervistas Arvydas Pocius? Ir tai, kad kai kurie aukšto rango VSD pareigūnai bičiuliavosi su KGB generolu V.Jakuninu? Vėliau šie pareigūnai inicijavo V.Pociūno, V.Damulio ir kitų profesionalių bei atsakingų saugumo darbuotojų pašalinimą iš VSD. Juk dabartinio ekonominio nuosmukio užuomazgos formavosi 2006-2008-aisiais metais, kai šaliai vadovavo G.Kirkilo vyriausybė, iššvaisčiusi didžiules biudžeto lėšas.

Svarbioms ministerijoms faktiškai vadovavę “pilkieji kardinolai“ pasižymėjo kaip įvairių verslo grupuočių lobistai. Skandalinga padėtis buvo ir kitose institucijose – štai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) 2006-2008 metais faktiškai vadavo VMI viršininko pavaduotojas, praeityje buvęs skandalingo EBSW koncerno prezidento G.Petriko vairuotojas. Tuo tarpu sąžiningi šios žinybos pareigūnais dažnai buvo šalinami iš darbo. EBSW, “Luokės“ ir kitų kriminalinių korporacijų lyderiai Lietuvoje įgijo neribotą galią. Tačiau tuometiniai VSD vadovai užmerkė akis į mafijinių struktūrų įsigalėjimą Lietuvoje. Jiems svarbiau buvo persekioti žurnalistus, prisidėti prie žuvusio pulkininko V.Pociūno šmeižto kampanijos, persekioti politinius pabėgėlius iš Čečėnijos. Buvo sekami net senyvo amžiaus čečėnų inteligentai – rašytojai, kultūros ir meno veikėjai.

Lietuvoje plintančios kriminalizacijos tendencijos kelia susirūpinimą visuomenei ir teisėsaugos pareigūnams. Naujųjų metų naktį Panevėžį sudrebino galingas sprogimas. Didelio galingumo užtaisas susprogdintas prie Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento pastato. Buvo pažeista pastato siena ir pamatai, išdužo to pastato ir šalia esančio gyvenamojo namo langai. Aplinkos apsaugos pareigūnai buvo patyrę grasinimų, tad iš pradžių manyta, kad sprogimas gali būti keršto akcija. Bet paaiškėjo, kad šį didelę žalą padariusį išpuolį organizavo netoliese gyvenantis 18-os metų jaunuolis, kuris teigia, kad pats sugebėjo pasigaminti galingą sprogstamąjį užtaisą. 2009-ųjų metų gruodžio pabaigoje buvo apšaudytas Šiaulių miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos pastatas, peršauti keli langai. Vyksta tyrimas, manoma, kad tai – Šiauliuose klestinčių abejotinos reputacijos verslo magnatų užsakytas išpuolis. Galvas mūsų krašte kelia ir jau pagarsėję organizuotų nusikaltėlių lyderiai, savo veiklą pradėję dar prieš du dešimtmečius. Visi šie “raikinai“, “grybai“, “satai“ ir kiti panašaus plauko veikėjai, naudodamiesi krize, organizuoja spirito ir cigarečių kontrabandą, planuoja stambias aferas, pusvelčiui užvaldo sunkioje padėtyje atsidūrusias įmones.

Lietuvos ekonominės raidos tendencijos verčia svarstyti, kodėl mūsų krašte susiklostė tokia sudėtinga padėtis? Tam reikia peržvelgti viso regiono ekonomikos raidą. Lietuva ir Latvija niekaip negali pakilti iš ekonominės duobės. Tuo tarpu kaimyninės Lenkija ir Estija tvarkosi kur kas geriau. Tai lemia ir gerokai stabilesnė šių šalių ekonominė padėtis: yra sukauptos valstybės biudžeto rezervo lėšos, didelė dalis gyventojų gauna nemažus atlygimus ir pensijas, pažabotos monopolijos. Reikia paminėti, kad Lenkijoje ir Estijoje gerokai mažesnė korupcija. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje korupcija didžiulė, be to, abiejose valstybėse yra įsigalėjęs monopolinio kapitalizmo modelis. Toks kapitalizmo modelis egzistuoja ir kaimyninėje Rusijoje. Tokio kapitalizmo ypatumus pastebi ir britų apžvalgininkas Edvardas Lukas: “Rusiškas monopolinis kapitalizmas nėra vakarietiškas kapitalizmas: ryšiai čia reiškia daug, o teisė – mažai. Labiau iš baimės, nei iš dosnumo, jau kiek patvarkyta socialinio aprūpinimo sistema, bet ji dar išlieka padrika. Smulkusis verslas vis dar laukia „vieno langelio“ principo (aiškios ir gerai reglamentuotos verslo priežiūros sistemos). Susidūrimas su teisine sistema dažnai reiškia grėsmę normaliam gyvenimui, o ne jo saugumo garantus. Nepaisant kosmetinių pakeitimų ir reformų biurokratinis aparatas išlieka didžiule našta namų ūkiams ir įmonėms“.

Valstybės saugumo departamentas gyvena laukimo nuotaikomis. Šioje žinyboje jau bręsta esminės permainos. Po VSD vadovo P.Malakausko atsistatydinimo laukiama permainų. Manoma, kad saugume įvyks ne tik pagrindinių vadovų, bet ir daugelio padalinių vadovų pasikeitimai. Lietuvoje yra daug patyrusių ir profesionalių šios srities atstovų. Tai – buvęs Generalinės prokuratūros pareigūnas, teisininkas K.Milkeraitis, buvęs VSD vadovas, patyręs analitikas P.Plumpa, buvęs Krašto apsaugos ministerijos II Operatyvinių tarnybų departamento (karinės žvalgybos) vadovas K.Mickevičius, valstybės saugume ilgą laiką dirbę ir 2006 metais iš jo neteisėtai pašalinti V.Damulis, K.Braziulis, G.Gataveckas. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai pripažįsta, kad reikia iki galo parengti VSD parlamentinę kontrolę reglamentuojančius įstatymus. Tokių įstatymų projektai jau rengiami.

Į nacionalinio saugumo padėtį ir perspektyvas verta pažvelgti plačiau. Disidentas, buvęs VSD vadovas, Petras Plumpa 1996 metų pabaigoje parašė pastabas dėl nacionalinio saugumo padėties ir įteikė rinkimus laimėjusioms jėgoms – konservatoriams ir krikščionims demokratams. Pažvelkime į šias pastabas: ,”Lietuvos SSR KGB pirmininkas E.Eismuntas 1990 metais slaptoje ataskaitoje rašė, kad 1989 metais KGB atlikus kompleksą agentūrinių – operatyvinių priemonių buvo pasiekti tam tikri tikslai: iš Lietuvos Laisvės Lygos buvo priversti išeiti keli įtakingi aktyvistai. Lietuvos demokratų partijoje sukurtos dvi besivaržančios grupuotės, o keli aktyvistai pašalinti iš partijos. Analogiškas skilimas įvykdytas ir Krikščionių demokratų partijoje, o “Jaunosios Lietuvos“ vadovybėje sukelti esminiai nesutarimai. KGB visiems darbuotojams, dirbusiems po priedanga mokslo akademijose ir institutuose, nurodė steigti prekybos firmas, kurti uždarąsias akcines bendroves, tapti jų akcininkais, kad vėliau, pasikeitus situacijai, būtų galima per jas tęsti mokslinės –techninės informacijos rinkimą ir agentūrinį darbą. Žinomas vieno aukšto KGB pareigūno prasitarimas apie tai, kad svarbiausias jų uždavinys – neleisti veikti nepriklausomos Lietuvos saugumo institucijoms. KGB naudoja jiems būdingą taktiką – “jesli nevozmožno obezglavit, nužno vozglavit“ (jei neįmanoma sunaikinti, pašalinti, reikia perimti vadovavimą). Tam tikslui į penkias įtakingas partijas pasiusti iniciatyvūs atstovai, kurie greitai pataikavimo ir finansinės įtakos dėka prasiskverbia į vadovybę. Specialiųjų užsienio tarnybų požiūriu nepageidaujami asmenys įtakingose Lietuvos partijose visokių intrigų pagalba gali būti nustumiami nuo politinės arenos. Valstybės ateičiai labai pavojingi nusikaltimai, susiję su narkotikų gamyba, kontrabanda ir platinimu vaikų bei jaunimo tarpe. Tokiu būdu sparčiai ugdomi būsimieji nusikaltėliai, demoralizuojama jaunoji karta ir žlugdoma valstybės ateitis“.

Žvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją galime pastebėti, kad pateiktos pastabos buvo įžvalgios. KGB-FSB struktūrų įkurtos firmos tapo stambiais koncernais, remiančiais kai kurias šalies partijas ir įtakojančiais įvairių svarbių sprendimų priėmimą. Kai kurie patriotiškai nusiteikę politikai buvo išstumti iš politinės arenos ar net įkalinti (A.Petrusevičiaus pavyzdys). Net ir šiuo metu kai kurie ryžtingi politikai bei Seimo nariai yra puolami, nes jų atskleidžiama tiesa, aktyvi kova prieš korupcija sukelia didelį kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų nepasitenkinimą. O narkotikai ir alkoholis plinta didžiuliu pagreičiu. Narkotikai jau platinami ant kiekvieno kampo, alkoholis liejasi laisvai, o bandę apriboti alkoholio reklamą politikai ir Bažnyčios hierarchai visaip juodinami.

Lietuvoje pasireiškusio sunkmečio periodu pradedame atskirti pelus nuo grūdų. Matome, kad dalis politikų ir visuomenės veikėjų toliau žaidžia pigius populistinius žaidimus, prieš televizijos kameras vaizduoja geradarius, o iš tiesų užsiima tuo, kas jiems jau įaugę į kraują – rengia korupcinius sandėrius, meluoja ir sukčiauja. Tuo tarpu dalis politikų ir pilietinių organizacijų lyderių šiuo sunkiu periodu aktyviai dirba, rengia konkrečius naudingus įstatymus, kovoja su korupcija, bendradarbiauja su profsąjungų ir žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovais. Tokia veikla pasižymi dalis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos aktyvių narių, kai kurie “Tvarkos ir teisingumo“ partijos bei socialdemokratų atstovai.

Žvelgiant į mūsų krašto istoriją regime tendencijas, kad tarpusavyje grumiasi patriotinės jėgos ir išdavikai bei perėjūnai. Daugiau nei prieš šešis dešimtmečius stalininio sovietinio režimo okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti galingas partizanų sąjūdis. Pokario partizanai, jų kova buvo tarsi Lietuvos laisvės simbolis. Tėvynę mylintiems žmonėms žodis partizanas yra šventas, o žodis stribas yra išdaviko sinonimas. Seime turėjome visą grupę stribų. Vienas iš jų Sąjūdį vadino „durnių laivu“ ir visaip niekino patriotinius politikus, kitas 1993 metais tapo prezidento Brazausko patarėju ir pasižymėjo įvairiose skandalingose istorijose, palaikė artimus ryšius su EBSW veikėjais ir kitų kriminalinių-finansinių klanų lyderiais. Dar kiti pasižymėjo nuolatiniais girtavimais tiesiog Seime. Kaip vienas buvęs LDDP narys prisimena: “pildavo tie vyrai juodai, buvo atvejų, kai jau šliaužte šliaužė Seimo koridoriais”.

Prieš keliolika metų – 1992-1996-aisiais, kai Lietuvą valdė LDDP, buvo pakloti oligarchijos pamatai. LDDP veikėjai, kurių tarpe dominavo kompartijos bonzos, buvę KGB agentai ir stribai, tarnavo įsigalintiems aferistų klanams ir įtakingiems šešėlinio verslo magnatams. Sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomos Lietuvos respublikos egzistavimo pradžioje į įvairius propagandinius žaidimus bei daugiaplanes įtakos perėmimo operacijas įsitraukė įtakingi KGB agentai „Ketas“, „Kliugeris“, „Detalė”, kiti panašūs veikėjai. Šiuo metu tokie kagėbistai puikiai laikosi, kai kurie iš jų gyvena užsienyje, kur valdo įvairias klestinčias įmones, kiti sėkmingai verslu užsiima Lietuvoje, dar kiti tūno šešėlyje, gauna didžiules pensijas ir karts nuo karto įsitraukia į prokremliškų jėgų organizuojamas propagandines akcijas. Palaipsniui Lietuvoje ėmė formuotis siaurų, uždaro tipo kastų įsigalėjimas.

Dažnai spekuliuojama ir Lietuvos įvaizdžio klausimais. Tikras valstybės vaizdas susidaro iš realių darbų, o ne iš propagandinių kampanijų. Štai G.Kirkilo vyriausybė kaip į balą išmetė 63 milijonus litų, skirtų neva Lietuvos įvaizdžio formavimui. Iš tiesų dalis šių lėšų buvo tiesiog išgrobstyta. Geriau jau tos lėšos būtų paskirtos švietimo ir mokslo įstaigoms bei sveikatos apsaugos sistemai. Šiose srityse jaučiamas didelis lėšų stygius.

Dabartinių problemų šaknys yra kelių rūšių. Pirma, tai klestinti korupcija ir aplaidumas. Jokia korumpuota valstybė negali būti stabili ar klestinti. Antra – konkretūs ekonominiai sprendimai ir jų padariniai. Mokesčių sistemos spragos ir galingos monopolijos gerokai trukdo daugumai verslininkų. Dalis jų net priversti bankrutuoti dėl nesąžiningos konkurencijos, dėl monopolijų vykdomo diktato. Po bankrotų kenčia ne tik verslininkai, bet ir jų įmonių darbuotojai, kuriems sunku susirasti darbo bedarbystės bumo apimtoje Lietuvoje. Vidurinioji klasė mūsų šalyje negausi, jai galima priskirti tik apie 15 procentų piliečių. Kai Lietuvoje ims realiai formuotis vidurinioji klasė, tada ir situacija šalyje keisis iš esmės. Trečia – vertybių svarba. Kova dėl vertybių, dėl įtakos kultūrai ir viešajai erdvei vyksta nuolat. Jaunimui didžiulę įtaką stengiasi daryti įvairios populistinės jėgos, oligarchai ir alkoholio magnatai. Jie nori, kad jaunimas nebūtų pilietiškai aktyvus arba siekia, kad jaunimas jungtųsi į įvairių abejotinos reputacijos organizacijų gretas. Vis tik nemažai jaunimo atstovų yra pilietiškai aktyvūs, jungiasi į patriotines jaunimo organizacijas, katalikiškas bendrijas. Jokie dirbtiniai įvaizdžio kūrimai Lietuvai nepadės. Norint pakilti iš nuosmukio ir sukurti stiprią teisinę valstybę padės visų šalies likimui neabejingų piliečių susitelkimas. Jei tai įvyks, tuomet ir formuosis natūralus Lietuvos, kaip stiprios, stabilios ir kultūringos šalies, įvaizdis.

2010.01.05


Prisijunkite prie diskusijos