Viktoras N. Hamiltonas – Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) bendradarbis, pabėgęs į Sovietų Sąjungą 1963 metais.
1957 metais V.N.Hamiltonas dirbo viešbučio koridoriaus darbuotoju Džordžijoje, kai JAV kariuomenės karininkas pasiūlė jam darbą NSA, įvertinęs tai, kad jis mokėjo arabų kalbą ir žinojo padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Tikroji V.N.Hamiltono pavardė buvo Hindali ir iki šeštojo dešimtmečio vidurio jis gyveno Libijoje. Ten jis susipažino su amerikiete, jie susituokė ir persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Hindali teisėtais pagrindais pasikeitė pavardę ir natūralizavosi kaip Amerikos pilietis.
Maždaug po pusantrų metų nuo perėjimo dirbti į NSA buvo pastebėtas jo psichinis sutrikimas. Tačiau jo neatleido, nes agentūroje trūko gerų arabų kalbos vertėjų. Jis dirbo valdybos Artimųjų Rytų sektoriuje, kuris perimdavo ryšio pranešimus iš vadinamosios Jungtinės arabų Respublikos Egipto ir Sirijos (neilgalaikė sąjunga, išsilaikiusi 1958–1961 metais), o taip pat Irano, Irako, Libano, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jemeno, Libijos, Maroko, Tuniso, Graikijos, Turkijos ir Etiopijos.
Galų gale 1959 metų birželį, kai, pasak agentūros atstovų, V.N.Hamiltono būklė visiškai priartėjo prie paranojinės šizofrenijos krizės, jis buvo atleistas.
1963 metų liepą V.N.Hamiltonas staiga pasirodė Maskvoje ir interviu Sovietų laikraščiui „Izvestija“ atskleidė daugybę NSA paslapčių. V.N.Hamiltonas tvirtino, kad jį atleido tik todėl, kad jis norėjo susisiekti su Sirijoje likusiais giminaičiais.
Paskui jo pėdsakai dingo iki pat 1992 metų, kai jį aptiko organizacija „Ark Project“, kuri užsiiminėjo amerikiečių karo belaisvių ir dingusių be žinios atliekant tarnybines pareigas kareivių paieška. V.N.Hamiltoną atrado specialioje ligoninėje Nr. 5 Troickoje kaime, maždaug už 50 km į pietvakarius nuo Maskvos. Gydytojai pasakė, kad jį kamuoja paranoja ir kitokie psichiniai sutrikimai, atsisako gydytis ir nieko nežino apie Sovietų Sąjungos žlugimą.
2012.08.02
