Ikiteisminis tyrimas dėl „An-2“ avarijos baigtas, versija, kad orlaivis buvo netinkamas skristi – paneigtas


Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar orlaivio „An-2“ avariją ir jo įgulos žūtį galėjo lemti techninė lėktuvo būklė iki skrydžio, ar nelaimė įvyko dėl bendrovės, kuriai priklausė orlaivis ir kurioje dirbo žuvę lakūnai, kaltės, įskaitant ir netinkamą darbų saugos reikalavimų vykdymą.

Atlikus išsamų tyrimą ir įvertinus surinktų duomenų visumą, konstatuota, kad pagrindo abejoti orlaivio patikimumu nėra. Taip pat pripažinta, kad bendrovė tinkamai vykdė nustatytus darbų saugos bei kitus reikalavimus galėjusius turėti įtakos įvykusiai avarijai. Nenustačius jokių galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymių, priimtas sprendimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.

„Įvykus nelaimei buvo keliamos įvairios versijos dėl ko galėjo įvykti avarija. Viena iš jų – kad orlaivis „AN-2“ nukrito dėl bendrovės, kuriai priklausė lėktuvas, galimai netinkamai užtikrinto šio skrydžio saugumo. Tačiau atlikus tyrimą ši versija buvo paneigta. Surinkti duomenys leidžia tvirtai teigti, kad prieš lėktuvui pakylant iš Danijos jis buvo tinkamai apžiūrėtas, pakeistos kai kurios jo dalys“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Praėjusių metų gegužės 16 dieną buvo gauta žinia, kad iš Švedijos išskridęs lėktuvas „AN-2“, pilotuojamas Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio, dingo virš Baltijos jūros. Ieškant lakūnų buvo pradėta sudėtinga paieškos ir gelbėjimo operacija. Netrukus buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Palangos skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas iki avarijos radijo ryšiu buvo susisiekęs su pilotais, kurie pranešė, kad iš Švedijos skrenda į Klaipėdą, pasakė faktinę savo buvimo vietą, aukštį, planuojamą atvykimo laiką.

Tačiau po kurio laiko skrydžių valdymo centro pamainos viršininkas, norėjęs lakūnus informuoti apie pasikeitusį slėgį, su jais susisiekti jau nebegalėjo. Kad su įgula nepavyksta užmegzti radijo ryšio ir jie neatsiliepia asmeniniais telefonais, buvo informuotos visos galimos tarnybos. Pradėtos lėktuvo ir jo įgulos paieškos.

Praėjus keletui dienų orlaivis „AN-2“ buvo aptiktas jūroje. Dar kiek vėliau nuskendusiame lėktuve rasti ir A. Mačiulio palaikai. Kitas įgulos narys – Alvydas Selmistraitis  taip ir nebuvo rastas, tad buvo paskelbtas dingusiu be žinios. 2015 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu A. Selmistraitis paskelbtas mirusiu.

Atliekant ikiteisminį tyrimą ir aiškinantis galimas lėktuvo avarijos aplinkybes buvo nustatyta, kad 2014 metais dėl užimtumo šis lėktuvas nebuvo parskraidintas iš Danijos į Lietuvą, kur turėjo būti atlikta jo techninė apžiūra, tačiau tokia apžiūra buvo atlikta Danijoje. Jos metu buvo patikrinta orlaivio įranga ir įsitikinta, kad elektros prietaisai bei kiti įrenginiai dirba nepriekaištingai. Apžiūros metu taip pat buvo patikrintos orlaivyje buvusios radijo stotys, pakeistas priekinės važiuoklės amortizatorius, atlikta variklio patikra, sutepti visi vairų trosai, apžiūrėta sparnų danga. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos specialistas, nuvykęs į Daniją ir įsitikinęs, kad orlaivis yra techniškai tvarkingas, davė leidimą specialiajam „AN-2“ skrydžiui į Klaipėdą. Pilotai iš Danijos į uostamiestį skrido per Švediją.

Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad bendrovė, t. y. šių lakūnų darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų. Surinkti duomenys neleidžia teigti, kad avarija įvyko dėl to, kad atsakingi asmenys nesužiūrėjo ar orlaivis yra techniškai tvarkingas ir ar gali leistis į kelionę. Tokių pažeidimų nenustatė ir tyrimą atlikę Valstybinės darbo inspekcijos specialistai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta tvarka iki šių metų liepos 21 dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2016.07.09; 06:10

print