Ilja Laursas: valstybės mėgina paversti finansines institucijas policininku


Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Valstybės, taikydamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimus finansų institucijoms, šioms užkrauna prievoles, kurias iš tiesų turėtų vykdyti teisėsauga, mano rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Verslininkas pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje valstybių taikomus reguliavimus vadina prievarta prieš finansines institucijas.
 
„Valstybės yra pasirinkusios kelią, kurį aš vadinu atviru finansinių institucijų reketu. Bankams, draudimo kompanijoms, fondams, finansų institucijoms yra sakoma: arba jūs užtikrinkite, kad nebūtų teroristų pinigų plovimo ir t.t., arba mes jus bausime ir atimsime visas licencijas“, –  „Žinių radijui“ pirmadienį sakė I. Laursas.
 
Verslininkas pabrėžia, kad įmonių finansavimas ar sąskaitos atidarymas banke yra visiškai skirtingas procesas nei kliento įgyto turto teisėtumo tikrinimas.
 
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra bandymas paversti tradicinius, didžiuosius fundamentinius finansinius žaidėjus policininku, atliekančiu valstybės darbą. Tikrinti, ar pinigai sąskaitoje yra teisėtai ar neteisėtai uždirbti, neturėtų būti banko prievolė. Čia yra kitas procesas. Tai yra teisėtvarkos, o ne finansinio žaidėjo klausimas, bet valstybėms patogiau reikalauti to iš finansinio žaidėjo“, –  mano jis.
 
Kontrolė

Pasak „Nexture Ventures“ vadovo, valstybės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, pasirinko eiti lengviausiu keliu, tiesiog sugriežtinant finansinių institucijų reguliavimą. Dėl pradėtų taikyti reikalavimų, I. Laurso teigimu, bankai ir kitos įstaigos neretai atsisako pradėti bendradarbiavimą su tam tikrais netipiniais verslais, kadangi dėl biurokratinių reikalavimų kylantys kaštai yra tiesiog per dideli.
 
„Priežiūros institucijos labai griežtai žiūri į amerikietiškų kompanijų finansų kontrolę. Jeigu kalbame apie kokį nors Lietuvos banką, tai atitikti visus biurokratų reikalavimus, keliamus pinigų pervedimui iš Amerikos į Lietuvą, yra misija neįmanoma arba kaštai yra tiesiog per brangūs. Bankui paprasčiau atsisakyti aptarnauti“, –  aiškino verslininkas, kartu pridurdamas, kad dėl keliamų biurokratinių reikalavimų vienai įmonei, norint pradėti veiklą Lietuvoje, būtų reikėję finansų įstaigai pateikti buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo asmens tapatybės dokumento kopiją.
 
„Viena iš biurokratinių prievolių yra atsekti galutinį naudos gavėją. Realybėje tai reiškia, kad jeigu į tave investuoja koks nors amerikietiškas fondas ar kompanija, tai reikia fiziškai pristatyti notaro patvirtintus pasus visų piliečių, kurie stovi už to fondo. Kuo didesni fondai, tuo svarbesni žmonės stovi už to fondo. Vienas startuolis turėjo pristatyti notaro patvirtintą Trumpo paso kopiją, nes jis stovėjo už fondų, kurie norėjo į Lietuvą investuoti didelius pinigus“, – sakė I. Laursas.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
 
Finansinė sistema netinkama investicijoms
 
Anot I. Laurso, dėl itin griežtų finansinės priežiūros taisyklių, bankai suvaržo net ir smulkius verslo atsiskaitymus.
 
„Šiandien pervesti pinigą iš kažkur į kažkur yra loterija. Ir nesvarbu suma, ir mikrosumos dingsta, nepasirodo, užšaldomos. Nes kai bankus verčia ir grasina nubausti ar kitaip paveikti, bankai atsisako dirbti – tiesiog neaptarnauja smulkių, netipinių verslų ar investuotojų“, – sakė I. Laursas.
 
„Neduok Dieve, turi amerikietišką pasą, nesvarbu, kad Lietuvoje gyveni, (…) esi vienas iš tūkstančio, dėl tavęs bankui reikia vykdyti priežiūrą, susijusią su Amerika, ir viskas. Pasekmės labai baisos“, – sako jis.
 
Pinigai. Slaptai.lt foto

Verslininko teigimu, smulkus verslas ir mažesnio kapitalo investuotojai dėl to neturi galimybių užsitikrinti finansavimą, esą aptarnauti smulkesnius rinkos žaidėjus investiciniams fondams dėl galiojančių griežtų procedūrų tiesiog finansiškai neapsimoka. Anot jo, Lietuvoje retai aptarnaujamos mažesnės nei 100 tūkst. eurų investicijos.
 
„Tai yra nuostolinga, nes kai reikalaujama tiek biurokratijos, patikrinimų ir priežiūros, išlaikyti atskirus etatus, vykdyti atskirą kontrolę pasirodo, kad smulkūs klientai yra labai nuostolingi, atsisakoma juos aptarnauti ir viskas“, – sako I. Laursas.
 
Pasak jo, pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą yra itin apsunkinti. Kai kurios šalys yra diskriminuojamos, pavyzdžiui, Lietuva atmetė 300 mln. eurų vertės investicijas iš Indijos dėl neva abejotinos indiškų lėšų kilmės.
 
„Finansinė sistema ne tik kad netinkama investicijoms, bet dar priešinasi joms. Tad ir negalima stebėtis, kad jos nevyksta“, – apibendrino verslininkas.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA); Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.01.25; 07:22
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.