Iš žvalgybos enciklopedijos: Mortonas Sobelas – “atominės šnipų grupės” narys


Print

Mortonas Sobelas (Morton Sobell) – senas asmeninis Džulijaus Rozenbergo draugas ir „Atominės šnipų grupės“ Niujorke narys. Kaip ir Dž. Rozenbergas, Mortonas Sobelas (Morton Sobell) buvo kilęs iš Rusijos žydų šeimos, savo laiku emigravusios į Jungtines Amerikos Valstijas. Buvę bendrakursiai Niujorko koledže, Mortonas ir Džulijus liko artimi draugai ir jį baigę.

Pirmą kartą Amerikos kontržvalgyba atkreipė dėmesį į M.Sobelą 1941 metų sausį, kai jis ir Maksas Elitčeris (Max Elitcher), abu tada dirbę KJP ministerijoje, pavėžėjo M.Sobelo automobiliu manifestantus, dalyvavusius vieno iš JAV pacifistinių komitetų organizuotoje manifestacijoje prieš šaukimą į armiją.

Beje, tam komitetui priklausė nemažai atvirų komunistų. Netrukus M.Sobelas iš ministerijos išėjo ir pradėjo dirbti komercinėje firmoje „Ritz Instruments“, o M.Elitčeris liko senoje vietoje ir per antrąjį pasaulinį karą.

Kitą kartą FTB, atrodo, vėl susidūrė su M.Sobelu 1948 metais, kai M.Elitčeris ir jo žmona, nusprendę, kad juos seka Federalinis tyrimų biuras, liepos 30 vakare važiavo pas Sobelus į Kvinsą Niujorke, kad ten pernakvotų. Ir nors jie buvo įsitikinę, kad jiems pavyko atitrūkti nuo „uodegos“, M.Sobelas užpyko ir išsigando. Jis pasakė Elitčeriams, kad jis turi medžiagos Rozenbergams, kuri „pernelyg gera, kad jos atsisakytų“, bet tuo pačiu pernelyg rimta ir ją pavojinga laikyti namuose.

Paskui M.Sobelas ir M.Elitčeris nuvažiavo į Manheteną ir pasistatė mašiną tuščioje krantinėje. Maksas pasiliko mašinoje, o M.Sobelas nuėjo pas Rozenbergus į butą ir perdavė jiems 35 mm foto juostelę su perfotografuotais dokumentais.

Rugpjūčio 16 dieną jis grįžo į Mechiką ir tą patį vakarą buvo sulaikytas Meksikos saugumo tarnybos kaip nepageidautinas užsienietis. Rugpjūčio 18 dieną M.Sobelas buvo perduotas į FTB rankas ties Amerikos – Meksikos siena (jo artimuosius paleido JAV teritorijoje). Nors M.Sobelas tvirtino, kad jis kartu su šeima Meksikoje atostogavo, jo bute rasti dokumentai patvirtino jo ketinimą palikti kontinentą.

1951 metų kovą M.Sobelas stojo prieš teismą kartu su Rozenbergais ir Devidu Gringlasu (David Greenglass). Jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. O po kelerių metų prieš jį atsirado naujų įkalčių: į Vakarus perbėgo Reinas Heihanenas (Reino Hayhanen), Niujorke nelegaliai dirbusio sovietų šnipo Rudolfo Abelio padėjėjas. R.Heihanenas pranešė valdžiai, kad 1955 metais jis gavo nurodymą paimti iš slaptavietės 5000 dolerių ir perduoti juos Helenai Sobel teismo išlaidoms padengti. Slaptavietę jis rado, bet pinigus pasisavino.

Helenai Sobel jokių kaltinimų nebuvo pateikta. Tačiau žymiai vėliau FTB bendradarbis Robertas Dž. Lamfiras ir Tomas Šachtmanas savo knygoje „Karas tarp FTB ir KGB“ („The FBI–KGB War“, 1986) rašė, kad „nors versiją apie misis H.Sobel dalyvavimą sovietų agentūros veikloje tuo metu ir neigė Rozenbergų bylos kritikai, ši versija pasitvirtino vėliau, kai atsitiktinai buvo rastas senas R.Abelio dokumentų dėklelis su ją demaskuojančia mikrojuosta“.

Iš pradžių M.Sobelas buvo nugabentas į kalėjimą Alkatrace San Francisko užutėkyje, bet laikui bėgant perkeltas į federalinį kalėjimą Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur buvo laikomas ir R.Abelis. Jiedu dažnai žaidė šachmatais, bet tam buvo padarytas galas 1962 metais, kai R.Abelis buvo iškeistas į Frensisą Garį Pauersą (Gary Powers), Sovietų oro erdvėje numušto lėktuvo–šnipo U–2 pilotą.

1969 metų sausį M.Sobelas išėjo į laisvę.

Parengta remiantis taip pat ir Normano Polmaro ir Tomo B.Aleno knyga “Enciklopedija špionaža”.

2012.10.05


Prisijunkite prie diskusijos