CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo:
„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai.
E.Snoudenas, kai Vladimiras Putinas nuspręs paleisti jį iš Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) specialių patalpų, bus arba grąžintas į JAV, arba jam bus suorganizuotas politinis prieglobstis kitoje šalyje, arba jis „atsitiktinai“ nusisuks sprandą vasarnamyje, kaip kad atsitiko nepatogiam Edvardui Li Hovardui 2002-aisiais metais. Tik šį kartą jie pasirūpins, kad prie vasarnamio būtų kopėčios, nes, kaip tvirtinama, prie E.L.Hovardo namo jų nebuvo…“
Pabrėšime, kad rusų šnipą Centrinėje žvalgybos valdyboje demaskavo KGB karininkas perbėgėlis Vitalijus Jurčenka, kai tas 1985 metais atvyko į Amerikos ambasadą Romoje ir paprašė politinio prieglobsčio.
FTB pradėjo jį sekti. Tai pastebėjęs, E.L.Hovardas pabėgo iš JAV ir kreipėsi į Rusijos ambasadą Helsinkyje, prašydamas politinio prieglobsčio. Jis atsidūrė Maskvoje 1986 metų rugpjūtyje, kai Sovietų Sąjunga paskelbė, kad jam suteikia politinį prieglobstį „humaniškais sumetimais“. Jam buvo suteikta sovietų pilietybė. Paskui jis kalbėjo per televiziją, tvirtino, labai panašiai kaip dabar E.Snoudenas, mylįs savo šalį Ameriką ir nepadaręs nieko tokio, kas galėtų jai pakenkti.
Vėliau E.L.Hovardas davė interviu Vakarų žurnalistui. Jis pareiškė, kad niekada nešnipinėjo, kad jis pabėgo iš JAV, bijodamas, kad bus nuteistas ilgam kalėjimui už girtų muštynes šaudant (jis peršovė kažkieno mašinos stogą) ir panašius teisės pažeidimus.
Gyveno Maskvoje, Budapešte ir Stokholme, kur bandė verstis bizniu. Bijodamas būti išduotas amerikiečiams, grįžo į Maskvą. Knygoje „Konspiracinis butas“ (1995) E.L.Hovardas rašė, kad yra pasirengęs grįžti į JAV, jeigu jam bus garantuotas trumpas kalėjimo terminas.
Paskutinius 9-erius savo gyvenimo metus jis teikė informaciją apie save slaptam FTB agentui Robertui Erindžeriui, kuris veikė apsimetęs jo knygos leidėju amerikiečiu.
Tačiau 2002 metų liepos 12 dieną E.L.Hovardas „nukrito nuo kopėčių savo vasarvietėje Pamaskvyje Žukovkoje ir mirtinai nusisuko sprandą“, – tokia oficiali rusiška jo mirties versija.
Rusai jį nužudė, bijodami, kad susitaręs su amerikiečiais dėl grįžimo į JAV, jis atskleis Rusijos paslaptis, kurias sužinojo bendraudamas su KGB–FSB atstovais.
Tuo tarpu Bostone gyvenantis rusų istorikas, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ bendraautorius Jurijus Felštinskis mano, kad apie E.Snoudeną girdėsime dar labai ilgai.
„Dabartinė Maskva – anaiptol ne blogiausia vieta, kad praleistum likusį gyvenimą. Ir aš įsitikinęs, kad jokių finansinių bei buitinių problemų jis neturės, tačiau, man regis, kad laikui bėgant jam atsiras psichologinių problemų“, – nurodė istorikas.
J.Felštinskio nuomone, prisitaikyti prie rusiško gyvenimo kitų kultūrų atstovams ne taip jau paprasta. E.Snoudenas pasirinko nelengvą kelią, kurį aptemdys izoliacija iki gyvenimo galo ir negalėjimas iš tikrųjų jaustis laisvu jokioje pasaulio šalyje, mano ekspertas.
„E.Snoudenui greičiausiai atsiras elementaraus žmoniško bendravimo problemų, nes jam bus sudėtinga vaikščioti Maskvos ar bet kurio kito miesto gatvėmis. Vargu ar jis mėgausis gyvenimu kaip paprasti amerikiečiai Rusijoje. Aš taip pat nemanau, kad tie amerikiečiai panorės su juo bendrauti, nes daugumai žmonių, net jam simpatizuojantiems, jo poelgis neatrodo aiškiai teisingas.
Sunku pasakyti, kaip susiklostys jo likimas, ir kur jis atsidurs, tarkim, po metų. Su jo patirtimi ir žiniomis jis gali dirbti privačioms kompanijoms, nors gali atsitikti ir taip, kad jis ims bendradarbiauti su FSB, o tai, žinoma, galutinai diskredituos jo reputaciją“, – pažymėjo jis interviu „Amerikos balsui“.
Informacijos šaltinis – "Amerikos balsas"
Nuotraukoje: CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth).
2013.08.13
