Išgirsti lyg šiolei nustumtųjų į užribį balsus


Print

Visos save gerbiančios valstybės turi savo himną, vėliavą, o ypač karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi herbą. Ir ne tik valstybių sostinėse, bet ir miestuose, miesteliuose ir kaimuose šie simboliai demonstruojami, gerbiami.

Lietuvos sostinėje Vilniuje vėliava plevėsuoja Gedimino pilies bokšte, himnas ir jo kūrėjas Lietuvos patriotų rūpesčiu rado vietą Kudirkos aikštėje, o štai Vytis iki šiol, išskyrus atvaizdą istorinėje vėliavoje, tinkamai nepagerbta, sostinėje neturi tūrinės išraiškos. Vytis – raitelis su kalaviju – vaizdžiai išreiškia valstybės gintį, mobilizuoja ir skatina jos piliečius (pilėnus) kovai su priešu.

Minimi simboliai sovietinės okupacijos metais buvo visiškai paniekinti, jų viešinimas prilygo rodymui kryžiaus velniui. Tačiau ir per atgautos nepriklausomybės dvidešimtmetį deramos išraiškos ir pagarbos Vytis iki šiol nesulaukė.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos rūpesčiu, po ilgų derybų ir akivaizdaus Vilniaus savivaldybės Lukiškių aikštės sutvarkymo vilkinimo, šios aikštės sutvarkymą ir paminklo laisvės gynėjams pastatymo reikalą perėmė Vyriausybė. Sudaryta darbo grupė, kuri jau paskelbė aikštės sutvarkymo projektų konkursą (Aplinkos ministerija), artimiausiu metu bus skelbiamas paminklo projektų konkursas laisvės kovoms įamžinti (Kultūros ministerija).

Nors darbo grupė į paminklo sukūrimo gaires neįrašė laisvės kovų simbolio, tačiau jau ne kartą iškilūs laisvės kovotojai išreiškė nuostatą, kad geriausiai jį atitiktų Vytis, kuri drauge taptų ir Lietuvos herbo pagerbimu, jo demonstravimu garbingoje aikštėje. Tačiau…

Tarsi užbėgdamas už akių paminklo kūrėjams, VGTU Architektūros fakultete 2010-10-22 surengtoje konferencijoje „Menų sąveika architektūroje“, fakulteto dekanas Rimantas Buivydas pareiškė (konferencijos medžiaga 38 psl.): „Pas mus vis tebegaudžia beviltiško retrogradiškumo garsai, ir šį pastebėjimą patvirtina naujausias kelių marginalų ir jų gerbėjų viešas reikalavimas Vilniaus Lukiškių aikštėje kaip pagrindinį erdvės elementą pastatyti valstybės herbą Vytį!“

Taigi iškart R. Buivydas, pavadindamas beviltišku retrogradiškumu, Vyties idėją mano jau palaidojęs. O jis yra Premjero potvarkiu paskirtos grupės narys. Priminsime, kad jis buvo savivaldybės Lukiškių aikštei tvarkyti vienas iš pagrindinių abstraktaus paminklo „Laisvė“ propaguotojų ir paminklo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę priešininkų. Laimei, skelbtas konkursas patyrė visišką fiasko, nelaimei, didžiulės lėšos prizinėms vietoms už abstrakcijas buvo iššvaistytos. Paniekinamai vadinamų marginalais Vyties idėjos autorių stūmimas į užribį, prieš skelbiant konkursą, jau parodo šio grupės nario tikrąjį veidą. Todėl net pats R. Buivydo buvimas darbo grupėje nieko gera nežada. Ar čia ir nėra darbo grupės vaisingos veiklos žlugdymo, prilygstančio sabotažui, pradžia. Taip ir peršasi mintis, kad buvusiam Dailės instituto komunistų partijos sekretoriui tikrai „tebegaudžia beviltiško retrogradiškumo garsai“, sklindantys iš sovietinės praeities.

Paminklo Lukiškių aikštėje konkurso dalyviams ir vertinimo komisijai linkėkime išgirsti lyg šiolei nustumtųjų į užribį balsus, o ne tų, per kurių balsus jiems vietos nebuvo.

Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Zolubas.

2010.11.01


Prisijunkite prie diskusijos