Iškalbingas tylėjimas


Gegužės 13 dieną Stam­bu­le įvy­ko pre­ce­den­to ne­tu­rė­jęs ren­gi­nys: 450 de­le­ga­tų bei tų Kau­ka­zo dias­po­rų at­sto­vų, ku­rie pa­lai­ko gin­kluo­tą Kau­ka­zo Ima­ra­to (KI) mo­dža­he­dų ko­vą, su­si­rin­ko į sa­vo pir­mą­jį tarp­tau­ti­nį kon­gre­są.

Įvy­kį tie­sio­gi­niame ete­ryje internete tran­slia­vo sve­tai­nės „Kav­kaz­cen­ter“ (KC) ir „Is­kan­der“, jį per­žiū­rė­jo per 120 tūks­tan­čių in­ter­ne­to var­to­to­jų. Renginys uni­ka­lus tuo, kad nuo pat KI pa­skel­bi­mo 2007-ai­siais ir po to, kai 2011 me­tais JTO Sau­gu­mo Ta­ry­ba pri­sky­rė jį prie „te­ro­ris­ti­nių jun­gi­nių“, KI ša­li­nin­kai or­ga­ni­za­vo pir­mą vie­šą po­li­ti­nę ak­ci­ją ir at­vi­rai pa­reiš­kė, kad teiks sa­vo pa­ra­mą.

Iki pat šios die­nos Ru­si­ja dė­jo ir te­be­de­da di­džiu­les pa­stan­gas, kad KI bū­tų izo­liuo­tas. Ji vi­sais bū­dais sten­gia­si tuoj pat už­gož­ti net ir men­kiau­sią užuo­mi­ną apie po­li­ti­nę kris­ta­li­za­ci­ją bet ko­kių struk­tū­rų, ku­rios ga­li pa­lai­ky­ti Kau­ka­zo mo­dža­he­dus. Mask­va at­kak­liai sie­kia už­blo­kuo­ti KC agen­tū­rą, va­di­na ją „Kau­ka­zo Ima­ra­to ru­po­ru“.

Kaip tik Stam­bu­lo kon­gre­so iš­va­ka­rė­se ofi­cia­lus Ru­si­jos at­sto­vas JTO Čur­ki­nas Sau­go­mo Ta­ry­bos po­sė­dy­je pa­rei­ka­la­vo už­da­ry­ti KC. Ne­ga­li bū­ti abe­jo­nės, kad Tarp­tau­ti­nis Kau­ka­zo Kon­gre­sas yra Mask­vai kur kas svar­bes­nė ir skau­des­nė te­ma nei iš vi­sų pu­sių blo­kuo­ja­ma KC sve­tai­nė, ta­čiau Ru­si­ja šį įvy­kį nu­ty­lė­jo.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad Mask­vo­je pa­pras­čiau­siai nie­kas ne­ži­no, kaip da­bar rei­kia re­a­guo­ti. Pa­reiš­kus ofi­cia­lų pro­tes­tą, į Kon­gre­są bū­tų ne vien tik at­kreip­tas dė­me­sys, jis bū­tų su­reikš­min­tas in­for­ma­ci­nia­me bei po­li­ti­nia­me lau­ke, at­si­ras­tų ne­rei­ka­lin­ga įtam­pa tarp da­bar­ti­nio ne­le­gi­ti­maus Krem­liaus re­ži­mo ir Tur­ki­jos. Ki­ta ver­tus, ty­lė­ji­mas ne­ga­li ­reikš­ti su­si­tai­ky­mo su įvy­ku­siu fak­tu.

Si­tu­a­ci­jos pi­kan­tiš­ku­mą su­stip­ri­na vi­suo­ti­nė (ne tik Ru­si­jos) ma­si­nio in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių ty­la. Jei vi­si lau­kia Krem­liaus „tei­sin­go“ to­no ir kryp­ties, tai Va­ka­rų ma­si­nio in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių ty­la (iš­sky­rus Tur­ki­ją, ku­rio­je Kon­gre­sas ir jo re­zul­ta­tai bu­vo pla­čiai ap­ta­ria­mi) tie­siog ke­lia smal­su­mą. Ty­li lan­du­sis Reu­te­ris ir ki­tos Va­ka­rų me­di­jos, nuo­lat in­for­muo­jan­čios apie kur kas men­kes­nius su Kau­ka­zu su­si­ju­sius įvy­kius.

Ne­te­ko ža­do ir „pats tei­sin­giau­sias“ Gru­zi­jos Pir­ma­sis in­for­ma­ci­jos ka­na­las PIK, ku­ris lai­ko sa­vo pa­rei­ga ste­bė­ti ir aiš­kin­ti kiek­vie­ną „nu­si­čiau­dė­ji­mą“ iš smul­kių če­čė­niš­kos na­cio­nal­de­mok­ra­ti­jos suk­čių pu­sės ar­ba net skir­ti iš­ti­sus nau­jie­nų blo­kus ko­kiems nors ne­reikš­min­giems at­si­ti­ki­mams, ta­čiau su­ge­bė­jo „ne­pa­ste­bė­ti“ stam­baus po­li­ti­nio ren­gi­nio, svar­baus pa­čios Gru­zi­jos in­te­re­sams.

PIK gė­din­gai nu­ty­lė­jo įvy­kį, ku­ris ob­jek­ty­viai tu­ri didelę reikš­mę vi­sam Kau­ka­zui su aki­vaiz­džia rim­tų pa­sek­mių per­spek­ty­va. PIK skan­da­lin­gai pra­lai­mė­jo pir­mą­jį rim­tą tie­sos ir ob­jek­ty­vu­mo tes­tą. Ben­dra­kau­ka­zie­tiš­ko te­le­ka­na­lo sta­tu­sas – ne gru­zi­nų dan­tims. PIK tė­ra pro­vin­cia­lus pro­pa­gan­di­nis Gru­zi­jos val­džios in­stru­men­tas. Tarp­tau­ti­nis Kau­ka­zo kon­gre­sas pa­de­monst­ra­vo, kad de­mo­kra­tiškiausios ir te­sin­giau­sios me­di­jos tu­ri drau­džia­mų te­mų.

Ru­si­jos ir Va­ka­rų ma­si­nio in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių ty­la ga­li tu­rė­ti ke­lias prie­žas­tis. Ver­si­ja, kad įvy­kis ne­reikš­min­gas, ne­įti­kė­ti­na, ypač at­si­žvel­giant į tai, kad Ru­si­ja tie­siog te­ro­ri­zuo­ja Va­ka­rus ir JAV rei­ka­lau­da­ma im­tis kraš­tu­ti­niau­sių prie­mo­nių prieš Kau­ka­zo Ima­ra­tą. Šių Ru­si­jos rei­ka­la­vi­mų sta­tu­są ga­li­ma įver­tin­ti ir tuo, kad net ne­žy­mią Kav­kaz­cen­tro sve­tai­nės pro­ble­mą Mask­va re­gu­lia­riai ke­lia į JTO Sau­gu­mo Ta­ry­bos lyg­me­nį.

Są­mo­nin­go ig­no­ra­vi­mo ver­si­ja yra ga­li­ma, nes tai – vie­na iš kontr­pro­pa­gan­dos for­mų. Jei ku­ris nors įvy­kis ne­at­spin­dė­tas me­di­jo­se, jo tar­si ir nė­ra. Ma­no­ma, kad net ir nei­gia­mas re­a­ga­vi­mas į ne­pa­gei­dau­ja­mą fak­tą ga­li jį su­reikš­min­ti, pa­rek­la­muo­ti.

Vis dėl­to šiuo­lai­ki­nė­mis in­ter­ne­to ir glo­ba­li­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų są­ly­go­mis ig­no­ra­vi­mo tak­ti­ka ne­pro­duk­ty­vi. Vi­siš­kai nu­ty­lė­ti ko­kį nors fak­tą ar įvy­kį šian­dien prak­tiš­kai ne­įma­no­ma, to­dėl daž­niau­siai ig­no­ra­vi­mas ask­lei­džia po­zi­ci­jų sil­pnu­mą, ne­ži­no­ji­mą, kaip tin­ka­mai re­a­guo­ti į įvy­kius.

Prie­šiš­ku­mo ver­si­ja la­biau­siai ti­kė­ti­na, nes nie­kas iš da­bar­ti­nių Kau­ka­zo re­gio­no at­sto­vų ne­no­ri, kad at­si­ras­tų dar vie­nas sa­va­ran­kiš­kas po­li­ti­nis sub­jek­tas, juo la­biau – is­la­miš­kas. Žai­dė­jus vi­sai ten­ki­na Kau­ka­zo „ko­vo­to­jų“ („su­ki­lė­lių“, „te­ro­ris­tų“) mar­gi­na­li­nis sta­tu­sas, o bet ko­kia po­li­ti­nio sa­vo­ran­kiš­ku­mo ap­raiš­ka su­vo­kia­ma kaip tie­sio­gi­nis pa­vo­jus. Ty­la šiuo at­ve­ju yra sig­na­las, kad Kau­ka­zo Ima­ra­to ša­li­nin­kų po­li­ti­nis ak­ty­vu­mas su­vok­tas ne­ga­ty­viai.

Nie­kas iki ga­lo ne­ti­kė­jo, kad Stam­bu­le ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­tas to­kio ly­gio ren­gi­nys, re­mian­tis Kau­ka­zo Ima­ra­tą. At­si­žvel­giant į tai, kad KI yra JTO „juo­duo­siuo­se są­ra­šuo­se“, o jo ly­de­ris Dok­ku Abu Us­ma­nas pa­skelb­tas „te­ro­ris­tu“, pats kon­gre­so su­šau­ki­mo fak­tas, at­vi­rai re­miant Kau­ka­zo Ima­ra­tą ir Dok­ku Uma­ro­vą, at­ro­dė ne­įti­kė­ti­nas.

Ta­čiau ren­gi­nys įvy­ko. Kon­gre­sas pri­ėmė to­kias re­zo­liu­ci­jas, ku­rių ne­įma­no­ma ig­no­ruo­ti. Už­ten­ka vien tik pa­skel­bi­mo, kad gin­kluo­tas pa­si­prie­ši­ni­mas Ru­si­jos ag­re­si­jai yra tei­sė­tas, kad Kau­ka­zo dias­po­ros vi­so­ke­rio­pai rems Kau­ka­zo mo­dža­he­dus. Kol po­li­ti­kai „su­virš­kins“ šį įvy­kį ir ap­si­spręs, kaip į jį re­a­guo­ti, me­di­jos lau­kia žen­klo, koks „tei­sin­gas“ to­nas tu­rė­tų su­skam­bė­ti.

La­bai reikš­min­ga, kad Va­ka­rų ir Ru­si­jos ma­si­nio in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės pa­si­ro­dė ne­pa­si­ruo­šu­sios net ir tam, kad kon­sta­tuo­tų pa­tį fak­tą be jo­kių jo ver­ti­ni­mų. Tai ir­gi yra su­pran­ta­ma, nes net ir pa­pras­ta in­for­ma­ci­ja apie įvy­ku­sį Kau­ka­zo Ima­ra­to ša­li­nin­kų kon­gre­są tu­ri pro­pa­gan­dos ele­men­tą tei­gia­ma­ja­me kon­teks­te.

Dėl tų pačių priežaščių ty­li Gru­zi­jos me­di­jos, pre­ten­duo­jan­čios bū­ti ob­jek­ty­via al­ter­na­ty­va me­la­gin­gai ru­sų pro­pa­gan­dai. Ta­čiau Gru­zi­ja nė­ra sa­va­ran­kiš­kas po­li­ti­nis sub­jek­tas! Bū­tent tai ir at­spin­di jos in­for­ma­ci­jos re­sur­sai. Vy­res­nie­ji Va­ka­rų drau­gai ty­li, to­dėl ty­li ir Gru­zi­jos me­di­jos, ne­ži­no­da­mos nei ką sa­ky­ti, nei kaip re­a­guo­ti.

No­rė­tų­si pri­min­ti svar­bes­nes re­zo­liu­ci­jas, ku­rios yra įra­šy­tos į Stam­bu­lo Kon­gre­so De­kla­ra­ci­ją:

– Tarp­tau­ti­nis Kau­ka­zo Kon­gre­sas (TKK) at­me­tė Ru­si­jos tei­sę oku­puo­ti Kau­ka­zą. Jis pa­skel­bė ne­tei­sė­ta tiek Ru­si­jos ben­drą val­džią Kau­ka­ze, tiek ma­rio­ne­ti­nius re­ži­mus vie­to­se. Yra pa­skelb­ta, kad TKK pri­pa­žįs­ta Kau­ka­zo Ima­ra­tą kaip vie­nin­te­lę tei­sė­tą val­džią Šiau­rės Kau­ka­ze.

– Tarp­tau­ti­nis Kau­ka­zo Kon­gre­sas vie­šai pa­svei­ki­no Kau­ka­zo Ima­ra­to amy­rą Dok­ku Uma­ro­vą kaip anks­tes­nių tei­sė­tos gin­kluo­tos Kau­ka­zo mu­sul­mo­nų ko­vos ly­de­rių įpė­di­nį ir tę­sė­ją.

Dar du la­bai svar­būs Stam­bu­lo De­kla­ra­ci­jos punk­tai:

– Tarp­tau­ti­nis Kau­ka­zo Kon­gre­sas pa­skel­bė: „Pri­pa­žin­da­mi, kad pa­si­prie­ši­ni­mas oku­pa­ci­jai ir prie­spau­dai yra svar­biau­sia žmo­gaus tei­sė, mes rem­si­me ko­vą prieš Ru­si­ją ir jos pa­ka­li­kus tol, kol ši ko­va vyks­ta tei­sė­to­se is­la­mo ri­bo­se“.

– TKK pa­smer­kė 2008 me­tų Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Gru­zi­ją, su­kū­rė nuo­la­ti­nį ko­mi­te­tą ir pa­skel­bė, kad rems Kau­ka­zo Ima­ra­tą vi­so­mis įma­no­mo­mis po­li­ti­nė­mis, aka­de­mi­nė­mis ir kul­tū­ri­nė­mis pa­stan­go­mis.

Pa­gal „Kav­kaz­cen­ter“ 2012 05 15 pub­li­ka­ci­ją parengė Le­tas Pal­mai­tis.

Nuotraukoje: publikaciją parengęs Letas Palmaitis.

Laikraštis “XXI amžius”

2012.05.31

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *