Istorikas tvirtina atskleidęs “Tutanchamono prakeiksmo” paslaptį


Print

1930-aisiais metais britai buvo rimtai įbauginti. Išsigantę Didžiosios Britanijos piliečiai spėliojo, kodėl gi vienas po kito mįslingomis aplinkybėmis žūsta tie, kurie 1922-aisiais metais Luksore aptiko senovės Egipto faraono Tutanchamono kapą ir jį atidarė.

Britus nepaprastai baugino ir audrino žinia, jog mirtis ištinka visus, kurie bent kiek susiję su vieno iš garsiausių senovės Egipto faraonų – Tutanchamono – kapo tyrimais. 1920 – 1930-aisiais mirtis pasiglemžė net dvidešimt asmenų, ieškojusių, atradusių ir tyrusių Tutanchamono amžinojo poilsio vietą. Būtent tada ir kilo versija, esą egzistuoja kažkoks mistinis senovės  prakeiksmas, žudantis visus, kurie tik išdrįs sujaukti mirusio Egipto valdovo ramybę. Apie tai šiomis dienomis išsamiai rašoma leidinyje “Daily Mail”.

Tačiau istorikas Markas Beinonas neseniai išdėstė naują versiją apie dvidešimt paslaptingų mirčių, susijusių su Egipto valdovo prakeiksmo legenda. Istorikas M.Beinonas mano, kad tas žmogžudystes įvykdė ne mįslinga antgamtinė jėga, o Didžiojoje Britanijoje tuo metu skandalingai pagarsėjęs satanistas Alisteras Kroulis. Remdamasis kol kas dar niekur nepaskelbtais dokumentais, istorikas M.Beinonas teigia, kad tokiu žiauriu būdu satanistas A.Kroulis keršijo archeologui Hovardui Karteriui, atradusiam senovės Egipto faraono kapą.

Susipažinęs su to meto britų policijos dokumentais, o taip pat – minėto satanisto straipsniais bei užrašais, istorikas teigia, jog A.Kroulis buvo išskirtinio pobūdžio žmogžudystys – jis mėgino mėgdžioti kitą garsų anų laikų žudiką maniaką, žudžiusį moteris – Džeką Skerdiką. Esą tas satanistas tiesiog garbinte garbino to metų Didžiosios Britanijos sostinės moterims baimę įvariusį Džeką Skerdiką. Tokia versija išdėstyta “Daily Mail” publikacijoje.

Istoriko M.Beinono manymu, tarp satanisto A.Kroulio aukų – asmeninis H.Karterio sekretorius, kapitonas Ričardas Betelis (rastas pasmaugtas elitiniame Meifero klube), ir R.Betelio tėvas lordas Vestberis (iškrito iš septintojo savo namo aukšto). Buvęs archeologinių egiptietiškų radinių saugotojas Didžiosios Britanijos muziejuje seras Ernestas Badžas buvo rastas negyvas savo miegamąjame. Egipto princą Ali – Kamel Fachmi Bei nušovė nuosava žmona Mari – Margerit viešbutyje “Savoja” netrukus po to, kai princas nusifotografavo prie faraono Tutanchamono kapo. Visi šie žmonės gyvybes prarado Londone. “M.Beinonas tvirtina, jog Mari – Margerit iš tikrųjų buvo satanisto A.Kroulio meilužė, ir būtent A.Kroulis įkalbėjo savo meilužę imtis egzekucijos prieš vyrą princą Fachmi Bei”, – rašoma “Daily Mail” publikacijoje.

Istoriko M.Beinono manymu, satanistas A.Kroilis turėjo asmeninių tikslų sukompromituoti H.Karterio atradimus. Istorikas taip pat mano, kad A.Kroulis nužudė 23 metų amžiaus studentą Raulį Lavdėjų, savosios sektos narį. “Išgėręs katės, kuri buvo paaukota mistinio ritualo metu, kraujo R.Lavdėjus mirė būtent tą pačią dieną ir tą pačią valandą, kada H.Karteris atidengė Tutanchamono karstą. Žodžiu, versija akivaizdi – studentas buvo specialiai nunuodytas.

Keistų mirčių būta ir daugiau. Remiantis istoriko duomenimis, Obri Herbertas, Lordo Karnarvono pusbrolis, netrukus po išvykos į Luksorą mirė dėl kraujo užkrėtimo. Kraujas buvo užkrėstas nesudėtingos stomatologinės operacijos metu. Edgaras Stilas, tyręs Didžiosios Britanijos muziejuje saugomus radininius, susijusius su Egipto valdovu Tutanchamonu, mirė 1930-aisiais irgi po nesudėtingos operacijos.

Leidinys primena, kad pati pirmoji paslaptinga mirtis tuoj po Egipto karaliaus Tutanchamono karsto atidarymo ištiko lordą L.Karnarvoną. Jis mirė Kaire neva dėl užkrečiamas ligas platinusio uodo įkandimo. Beje, prieš pat mirtį jo kambaryje netikėtai dingo elektra. Trumpam. Bet kas tada dėjosi tamsoje, niekas nežino. L.Karnarvono sūnus tvirtina, jog tądien Didžiojoje Britanijoje esančiose L.Karnarvono valdose netikėtai ėmė staugti mylimas šuo, o paskui dėl neaiškių priežasčių gyvūnas krito negyvas.

1925-aisiais, kai nuo Egipto faraono Tutanchamono mumijos nuėmė spelialius audeklus, buvo pastebėtas keistas sutapimas: ant kairiojo Tutanchamono žando aptikta žaizda. Žaizda aptikta lygiai toje pačioje vietoje, į kurią uodas buvo įkandęs L.Karnarvonui.

Minėtas leidinys pastebi, jog satanistas A.Kroulis dievino senovės egiptiečių religiją ir manė, kad archeologai neturi jokios teisės raustis Egipto karalių kapuose. Satanistas A.Kroulis manė, kad archeologai elgiasi taip, kaip neleistina dievobaimingiems žmonėms.

Istorikas M.Beinonas knygoje” Londono prakeiksmas: žmogžudystės, juodoji magija ir Tutanchamonas Vestende 1920-aisiais metais” rašo, jog satanistas A.Kroulis asmeniškai atliko septynetą žmogžudysčių, iš kurių net šešios įvykdytos Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Satanistas A.Kroulis manė, kad žmogžudystės padėjo Džekui Skerdikui tapti nematomu. Istoriko M.Beinono manymu, satanistas A.Kroulis tikėjosi pasiekti to paties – tapti tarsi nematomu. Norėdamas patikrinti, ar jau tikrai yra nematomas, satanistas A.Kroulis apsivilko keistai atrodantį, ryškia spalva išsiskiriantį apsiaustą ir įėjo į garsųjį Londono restoraną “Cafi Royal”. Ne tik įėjo, bet ir žengė į pagrindinę restorano salę. Prestižinio restorano lankytojai neteko žado ir net nustojo tarpusavyje kalbėtis. Visi tylėjo. Laukė, kas bus toliau. Niekas iš restorano lankytojų nežinojo, kaip elgtis. Todėl sėdėjo tarsi sustingę. Ši tyla satanistui A.Krouliui pasirodė iškalbinga: esą jis tikrai tapo nematomu, jeigu niekas jo neužkalbina, jei niekas jo neklausinėja, kodėl jis vilki tokį keistą, šokiruojanį apsiaustą. Ir patenkintas išėjo iš restorano.

Taigi jokio Tutanchamono prakeiksmo greičiausiai nėra ir negali būti. Beje, Tutanchamonas – vienas garsiausių senovės Egipto faraonų. Tačiau jokios ženklesnės įtakos Egipto istorijai nepadaręs Tutanchamonas tapo pačiu žinomiausiu senovės Egipto valdovu greičiausiai tik todėl, kad kapų plėšikai nesugebėjo rasti kapavietės ir jos apiplėšti.

XXX

Faraonu Tutanchamonas tapo aštuonerių metų, o mirė beveik 18-os. Jo valdymas tetruko apie dešimtmetį. Tutanchamonas buvo dvyliktas aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas, atėjęs į sostą po prieštaringai vertinamo faraono Echnatono valdymo.

Tikroji Tutanchamono kilmė neaiški. Jis buvo palaidotas Karalių slėnyje – Egipto faraonų laidojimo vietoje vakariniame Nilo krante šalia Tėbų.

Tutanchamonas tapo pirmuoju faraonu, kurio veidą pasisekė atkurti kompiuterine modeliavimo programa. Jis buvo baltaodis. Mirė jis prieš 3300 metų. 1922-aisiais jo palaikus atrado britų archeologas H.Karteris, beje, iki tol nė nemanęs tapti archeologu.

Tikslios faraono mirties priežastys nežinomos. Neabejojama tik dėl to, kad jis mirė būdamas visiškai sveikas. Žodžiu, greičiausiai Tutanchamoną kažkas nunuodijo.

Nuotraukoje: senovės Egipto valdovas Tutanchamonas.

Parengta pagal “Daily Mail” publikaciją.

2011.11.13


Prisijunkite prie diskusijos