Ji skrenda ekonomine klase, mėgsta skaičius ir kritiškai vertina vyriausybę…


Print

(Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui)

Neseniai vykdama į Margaret Thatcher laidotuves Londone, Lietuvos Respublikos Prezidentė neskrido prezidentiniu lėktuvu, nes tokia maža šalis kaip Lietuva jo tiesiog neturi.

Dalia Grybauskaitė skrydžiui pasirinko pigios oro transporto bendrovės „Wizz Air" paslaugas, ekonominę klasę. Į Vilnių grįžo vakare su „Ryanair". Skrydis pirmyn ir atgal jai ir ją lydinčiai delegacijai iš viso kainavo 3000 litų. Penkiems asmenims tai kainavo po 175 eurus už žmogų. Dar kyla klausimų?

"Nieko stebėtina, – pabrėžtinai ramiai teigia Prezidentė per pokalbį Prezidentūros rūmuose Vilniuje, – jau ketveri metai taip keliauju." Nuo kadencijos pradžios 2009-aisias, kad sutaupytų pinigų, valstybės vadovė tarnybiniais reikalais į Europą skrenda ekonomine klase.

Be to, teigia Prezidentė, tą balandžio 17 dieną, kai Europos politinis elitas rinkosi į buvusios britų premjerės laidotuves, tebuvo tik ši vienintelė tiesioginio skrydžio į Londoną galimybė: ryte pirmyn, vakare vėl atgal.

Vis dėlto šis įvykis sukėlė susidomėjimą. Prezidentės ir su ja kartu lėktuve buvusių smalsių bendrakeleivių nuotrauka iš jos „Facebook" paskyros nedelsiant pateko į spaudos puslapius ir interneto tinklalapius. Tai, be abejonės, tapo pagrindine tos dienos pokalbių tema.

Ar taip tik neketinta suvaidinti pavyzdingos valstybės vadovės, o gal tai pasiruošimas 2014 metų gegužės mėnesį vyksiantiems šalies prezidento rinkimams? ,,Dabar kiekvienas stengiasi įžvelgti mano elgesyje kažką simboliško, bet jie pamiršta, kad jau ketverius metus taip taupau, – teigia Dalia Grybauskaitė, – taip aš suprantu atsakomybę."

Mokėjimas tinkamai elgtis su piliečių pinigais jau kurį laiką yra Prezidentės politinis prioritetas. Anksčiau ji buvo finansų ministrė, o nuo 2004 iki 2009 metų – pirmoji ES komisarė iš Lietuvos, atsakinga už finansų planavimą ir biudžetą. Su griežtu atsakingumu ji prižiūrėjo valstybės ir ES finansus.

Neatsitiktinai, 2005 metų apklausos duomenimis, ji išrinkta ,,Metų komisare", o spauda jai suteikė garbingą Geležinės Ledi titulą, pasiskolintą iš M.Thatcher. Tokia Prezidentės reputacija tikriausiai turėjo įtakos ir kompetentingos Vokietijos komisijos apsisprendimui, šiais metais jai paskyrusiai tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą. Prezidentei jis buvo įteiktas šį ketvirtadienį, suvokiant, kad tai garbingas „visos Lietuvos ir Baltijos jūros regiono" įvertinimas.

Apdovanojimas skirtas, atsižvelgus į Prezidentės asmenybę ir kartu įvertinus, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – po 1989 metų atsikratė komunizmo ir Rusijos viešpatavimo, įstojo į ES ir NATO, skausmingu persitvarkymo procesu įveikė pastarąją ekonominę krizę.

Ypač Lietuva, nuo 2009 metų vadovaujant konservatorių partijos premjerui Andriui Kubiliui, griežta taupymo politika pasiekusi ekonominį lūžį, gali būti puikus kontrastas chaosui ES Viduržemio jūros regione. Lietuvos ekonomika vėl įgavo pagreitį ir išaugo daugiau nei trimis procentais. Europos Sąjungoje šalis užima aukštą poziciją. Vis dėlto nedarbo lygis aukštas – 13 procentų, jauni žmonės vis dar išvažiuoja į turtingesnes ES šalis

Be abejo, lūžis buvo vyriausybės ir jos daugumos parlamente pasiekimas, tačiau D. Grybauskaitė, kaip valstybės vadovė, primygtinai skatino laikytis finansinės drausmės. Nepartinė politikė 2009 metais 68,2 procentų balsų persvara ne tik iškart buvo išrinkta prezidente, bet ir nuo to laiko išliko populiariausia šalies politike, kurios balsas yra svarus.

,,Moralinis autoritetas kaip de facto valdžia", – taip ji interpretuoja šį fenomeną. Pagal Konstituciją Dalios Grybauskaitės valdžia neapsiriboja vien rankos paspaudimu ir gražiomis kalbomis, ji turi svarbių užsienio ir saugumo politikos įgaliojimų ir skiria daugumą aukštų valstybės pareigūnų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visiškai išnaudoja savo kompetenciją, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Kai prieš pusmetį vykusiuose parlamento rinkimuose dėl savo taupymo programos nebuvo perrinkti konservatoriai ir socialdemokratas Algirdas Butkevičius formavo koaliciją, Prezidentė mėgino neprileisti prie vyriausybės formavimo rusų kilmės verslininko Viktoro Uspaskicho vadovaujamos populistinės Darbo partijos, kuriai dėl balsų pirkimo ir nešvaraus partijos finansavimo iškelta byla.

Ažiotažą sukėlė ir Prezidentės pareiškimas, kad ji atskirai tikrins kandidatus į ministrus, taip pat ir jų užsienio kalbų žinias. Juk Lietuva antrąjį 2013 metų pusmetį pirmininkaus ES Tarybai. Dalia Grybauskaitė atmetė du kandidatus į ministrus, o neseniai aštriai pasakė, kad naujoji socialdemokrato A.Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė iki šiol dar nieko nenuveikė: "Vertinsiu vyriausybės veiklą tada, kai tik bus, ką vertinti." Tam A.Butkevičius abejingai priešinasi, vengdamas bet kokios konfrontacijos, nes dabar jo populiarumo reitingai nyksta.

Ne paslaptis, kad ryžtingoji dama Prezidento poste nelinksta prie politinių kairiųjų. Per 2009 metų rinkimus ji turėjo konservatorių partijos – Tėvynės sąjungos paramą, kuri ir toliau ją žada palaikyti, jei Dalia Grybauskaitė iš naujo kandidatuos 2014-aisiais.

Bet Daliai Grybauskaitei nepatinka, kai ją laiko konservatyvia, o jos kelionę į Londoną kaip susižavėjimo Margaret Thatcher išraiška, nors jos atkaklumą Prezidentė vertina. ,,Aš esu nepriklausoma", – akcentuoja Dalia Grybauskaitė, kaip jai būdinga, – nesu susijusi su kuria nors ideologija, stengiuosi savo kraštui padaryti viską, kas geriausia, taip, kaip aš tą suprantu."

Būdama jauna moteris, užaugusi sovietinėje sistemoje – priklausė Komunistų partijai, gavo politinės ekonomikos daktaro laipsnį Maskvos visuomenės mokslų akademijoje ir dėstytojavo partinėje mokykloje Vilniuje. Žlugus Sovietų Sąjungai, ji dirbo įvairiose ministerijose ir iškilo iki politinių aukštumų.

Valdant konservatoriams, ji buvo finansų viceministrė, valdant socialdemokratams – finansų ministrė. Tarp Lietuvos politikų, palikusių įspūdį, ji mini tiek konservatorių Vytautą Landsbergį, nepriklausomybės judėjimo „Sąjūdis" lyderį ir pirmąjį valstybės vadovą po 1989-ųjų, tiek komunistų lyderį, vėlesnį socialdemokratų prezidentą ir premjerą Algirdą Brazauską.

Šių dviejų politikų pastangomis iš didžiosios kaimyninės Rusijos atkovota Lietuvos nepriklausomybė yra ir svarbus Dalios Grybauskaitės siekis. Todėl per ateinantį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį kartu su vyriausybe ji ketina siekti, kad, pavyzdžiui, būtų nutraukta iki šiol egzistuojanti Baltijos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir elektros energijos tiekimo.

Pradžia jau padaryta. ,,Energijos tiekimo saugumas ir diversifikavimas labai svarbūs faktinei politinei nepriklausomybei ir nepriklausomybei nuo rytų korupcinio mentaliteto", – teigia Prezidentė.

Dalia Grybauskaitė neatsakė į klausimą, ar Karolio Didžiojo apdovanojimas galėtų praskinti kelią į aukštesnius ES postus, tarkim, dabartinio ES Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy įpėdinio kitais metais. Pirmiausia 2014 metų pavasarį ji turi apsispręsti, ar antrą kartą kandidatuos į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – leidinys "Süddeutsche Zeitung"

2013.05.10


Prisijunkite prie diskusijos