Jos didenybė klizma


Sutrikimas, apie kurį dauguma linkę nutylėti, kamavo jau senovės egiptiečius. Jie pirmieji ir pradėjo naudoti klizmas, kai nepadėdavo ricinmedžio sėklos ar figmedžio vaisiai.

Klizmą, kad organizmas išsivalytų nuo „kenksmingų sulčių“, naudoti ragino dar senovės graikų gydytojas Hipokratas /460-377 m.pr.m.e./. Buvo manoma, kad ji „nuskaidrina protą“, pakelia nuotaiką, išvalo odą ir atitolina senatvę.

Kaip tai buvo daroma? Paprastai į tiesiąją žarną iš jaučio pūslės įleisdavo iki pusės litro šilto vandens /kartais vaistingųjų žolių nuoviro/ ir taip valydavo žarnyną. Dažnai tai darydavo pro ragus su skylute smailiame gale, į vidurius buvo pilamas vanduo, pienas, net alus, alijošiaus sultys. Tie, kuriems padėdavo, prarasdavo saiką ir dažnai tik pakenkdavo sau, net mirdavo. Rašoma, kad 8 klizmos per dieną paspartino ir žinomo persų gydytojo ir filosofo Avicenos /apie 980-1037/ mirtį. Be reikalo nevartoti klizmų perspėjo ir graikų gydytojas Galenas /apie 129 – apie 199/.

Žinoma, kad vokiečiai – gana konservatyvi tauta, tad bet kokias naujoves priima atsargiai. Kai XVI a. gydytojas Oto Švarcmanas antrą kartą išrado klizmą, tautiečiai šį jo išradimą priėmė be didelio entuziazmo. Įžeistas abejingumo, Švarcmanas išvežė savo išradimą į Prancūziją. Madingoms naujienoms imlūs prancūzai sureagavo daug gyviau. Šviesiausieji asmenys, karvedžiai ir kitokia aukštuomenė nedelsiant apsirūpino šiais praplaunančiais daikčiukais. Klizmą statė bet kuriuo pretekstu, o dažnai ir be jo. Ypač karštas klizmų gerbėjas pasirodė Prancūzijos karalius Liudvikas XIII. Per metus jam buvo atlikta 312 procedūrų, o jo favoritui kardinolui Rišeljė – 105. Visą šimtmetį Prancūzijoje siautėjo aistros klizmai. Ir tik XVIII a. viduryje blaiviai mąstantys vokiečiai, įsitikinę nenuginčijamu šios procedūros naudingumu, pripažino daktaro Švarcmano išradimą.

Įvairenybės

Kurortiniame pietų Rusijos mieste Železnovodske pastatytas paminklas žinomai medicinos procedūrai – klizmai.

Pusantro metro aukščio skulptūra yra pagaminta iš bronzos, ji sveria 400 kilogramų ir kainuoja vieną milijoną rublių /maždaug 90 tūkst. litų/. Nors tai procedūra, apie kurią daugelis žmonių nemėgsta šnekėti, Železnovodsko mieste ji garbinama. Šis Kaukazo kalnų regionas žinomas savo mineralinių vandenų kurortais, kur klizmos su mineralinių šaltinių vandeniu paprastai skiriamos gydyti virškinimo ir kitus susirgimus.

APIE SVEIKATĄ

–         Nuo ko priklauso gydytojo reputacija?

–         Nuo skaičiaus didžių asmenybių, kurias jis pasiuntė į Anapilį.

XXX 

–         Kas yra spiritizmas?

–         Tai būdas gydytojui pasikalbėti su savo buvusiais pacientais.

XXX 

–         Kur reikia būti, nešant karstą: jo priekyje ar už jo?

–         Kur norit, tik ne jame.

XXX 

–         Kur pas moterį apendicitas?

–         Kai įeini, į kairę.

XXX

–         Kuo vitaminai skiriasi nuo pinigų?

–         Vitaminų dažniausiai trūksta pavasarį, o pinigų – visada.

XXX 

–         Kuo tikras gydytojas skiriasi nuo šarlatano?

–         Šarlatanas pasiunčia jus į kitą pasaulį, o tikras gydytojas leidžia jums numirti sava mirtimi.

XXX 

–         Kuo sveiki skiriasi nuo ligonių?

–         Ligoniai geria tai, ką jiems išrašo, sveiki – ką reklamuoja.

XXX 

–         Kuo psichiatras skiriasi nuo psichologo?

–         Pacientui, besiskundančiam nemiga, psichiatras išrašys vaistų, o psichologas patars skaičiuoti avis.

XXX

–         Kuo mokama medicina skiriasi nuo nemokamos?

–         Esant nemokamai – gydytis nėra pas ką, mokamai – nėra už ką.

XXX 

–         Kuo ligoninė skiriasi nuo kalėjimo?

–         Kalėjime žinai, kada išleis.

XXX

–         Kuo gydytojas skiriasi nuo gydančio gydytojo?

–         Gydytojas – profesija, gydantis gydytojas – pašaukimas.

XXX 

–         Kuo gydytojas skiriasi nuo architekto?

–         Gydytojas savo klaidas palaidoja, o architektas – pasiūlo apsodinti vynuogėmis.

XXX 

–         Kuo fotografija skiriasi nuo rentgeno nuotraukos?

–         Fotografijoje matosi, koks buvai, o rentgeno nuotraukoje – koks būsi.

XXX 

–         Koks pirmasis nėštumo požymis?

–         Rytais pykina ir nesinori eiti į mokyklą.

XXX 

–         Koks mūsų medicinos devizas?

–         „Sunku gydant, lengva rojuje“.

XXX 

–         Koks maistas turi mažiausiai kalorijų?

–         Kurį valgai akimis.

XXX

–         Kokių formų būna sklerozės?

–         Dviejų. Lengva – kada pamiršti, kam esi skolingas. Sunki – kada neatsimeni, kas tau skolingas.

XXX

–         Kokios gali būti patologinės meilės?

–         Trys: vyro meilė vyrui, moters meilė moteriai ir liaudies meilė partijai.

XXX 

–         Kokie paukščių gripo požymiai?

–         Sloga ir galvos skausmas;

–         Gerklės niežulys;

–         Noras pridergti kaimynui ant palangės.

XXX 

–         Kokia svarbiausioji greitosios pagalbos gydytojo taisyklė?

–         Kuo vėliau atvažiuosi, tuo tikslesnė bus diagnozė.

XXX 

–         Kokia liga maloniausia?

–         Niežai. Pasikasai ir dar norisi.

–         O kokia nemaloniausia?

–         Hemorojus. Nei pats pasižiūrėsi, nei kitam parodysi.

XXX 

–         Kokia geriausia priemonė nuo depresijos?

–         Karšta vonia ir Nobelio premija.

XXX 

–         Kokia didžiausia daktarų svajonė?

–         Kad elgetos nesirgtų.

XXX

–         Kodėl vis daugiau žmonių nešioja akinius?

–         Kad pamatytų vyriausybės skelbiamą gyvenimo gerėjimą.

XXX 

–         Kodėl vyrai negali susirgti karvių kempinlige?

–         Todėl, kad visi vyrai – kiaulės.

–         O kodėl moterys negali susirgti kempinlige?

–         Todėl, kad tai smegenų liga.

XXX 

–         Kodėl vaistinėse nepardavinėja vinių?

–         Niekas vinims nerašo receptų.

XXX 

–         Kodėl mūsų šalyje taip sparčiai plinta SPID,as?

–         Todėl, kad viskas mūsų šalyje daroma su užpakaliu.

XXX 

–         Kodėl ligonį guldo į ligoninę?

–         Negi stačią laikysi.

XXX

–         Kodėl kai kuriems vyrams leidžiama dalyvauti gimdant?

–         Tai kompensacija už nedalyvavimą kūdikį pradedant.

XXX

–         Kodėl gydytojai turi du etatus?

–         Turi vieną, nėra ko valgyti, o du – nėra kada.

2012.03.01

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *