Juozas Strėva. Klounai lenda iš visų pakampių, pasaulio pabaiga neišvengiamai artėja


Print
Klounai. BBC.com nuotr.

Rolandas Paksas, papilkėjusio ir beveik negyvo veido savininkas, drėbtelėjo iš peties: reikia skelbti referendumą dėl lito grąžinimo!

Netruko praeiti nei porai valandų, kaip žymūs politologai bei nekurie taip pat žymūs ekonomistai (bent tokiais jie save laiko, nes nuolat šmėžuoja televizijose ir kitose plovyklose) rimtais veidais puolė aiškinti, kaip to šiukštu negalima daryti, nes grąžinus litą Lietuvai nuo mūsų nusisuktų investuotojai, o gal net būtume išmesti iš ES.

O dabar pabandykime įsivaizduoti situaciją kitu kampu – užlipa ant bačkos kitas, bet kitokia pavarde ir kitokiu veidu, tapšnotojas ir ima šaukti: nusikelkime nuo dangaus ant žemės mėnulį, kad nebereikėtų kas tris savaites kentėti jo pilnatį, kuri, kaip žinia, labai negerai veikia tam tikros kategorijos žmonių psichinę sveikatą.

O gal visdėlto įmanoma nusikelti mėnulį?

Girdėjau labai smagų žydų anekdotą. Toks gudrus žydelis vardu Chatabas miestelyje visiems pareiškė, kad jis galėtų nukelti Mėnulį. Susirinko visi miestelio žmonės į aikštę, ir laukia pasirodant Chatabo. Šis atėjo nešinas virve, kabliu, kopėčiomis bei kitais būtinais įnagiais. Visi sustingę laukia, ką gi šis darys. Tas pasižiūrėjo užkėlęs galvą į Mėnulį, pakrapštė barzdą, ir sako vienam iš žioplių: na va, aš pririšiu prie virvės kablį, o tu jį užkabink už Mėnulio krašto, to, kuris arčiau žemės, tai aš jį ir prisitrauksiu prie žemės.

Kitas iš tapšnotojų kompanijos, švento vardo nešiotojas Petras Grąžulis, ne apie mėnulį galvoja, o kaip išsisukti iš labai jau trivialios situacijos. Kiaušų jau nebespaudžia, kadai jau nuleido, tad grąžydamas rankas, kraujais pasruvusiomis ašaromis rauda tiesiai į kameras: atleisk man, Viešpatie, padariau didžiulę klaidą, ta Birutė mane suviliojo, apgavo… Atleisk, Viešpatie, – toliau rauda Gražulis, suspaudęs kojytes, suglaudęs delnus ir ištiesęs juos į dangų.

Bet apie ką galvojai, šventasai Petrai, kai kišai galvelę ten, kur tau nederėtų; o jeigu jau kišai, tai bent laiku reikėjo ją ištraukti.

Taigi vienas – europarlamentaras, vis dar pasvajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, kitas – garbaus Lietuvos Seimo narys, pretenduojantis į Žmogaus teisių komiteto narius.

Paklaustas, ar jam tai priimtina ir ar turės čia ką pasakyti, naujienų lrytas.lt portalui P.Gražulis išvardijo būsimus darbus. „Manau, kad tikrai turėsiu daug ką pasakyti. Gi negalime pritarti nešamoms ES vertybėms, vienalytėms santuokoms, negalime pritarti jų vaikų įsivaikinimui. Mes gi turime laikytis savo krikščioniškų ir pamatinių vertybių“, – kalbėjo P.Gražulis.

Žodžiu, tapšnotojai, savo rinkėjams, o ir visai Lietuvai nemokamai dovanojantys ypatingo aromato kvepalus.

Taigi visame šiame kontekste, kaip dabar įprasta ant kiekvieno kampo vartoti šį magišką, daugeliui visiškai nesuprantamą žodį, Karbauskis ir kiti šaunūs mūsų rinktieji ir išrinktieji atrodo kaip aniuolai, iš dangaus nusileidę ant šventos Marijos žemės.

Pasekmės? Pasekmių nėra jokių. Ir niekuomet nebus, kaip visados, – avinų ir avių krašte.

Jau baigė nuo amžinos galvų sausros išdegti mūsų žemelė.

Tik ruduo neišvengiamai atėjo, norėsis kam nors ką nors kur nors dar įkišti.

Juk smagu, ar ne?

2018.09.13; 04:51