Ką norėtų matyti prezidento poste 2024-aisiais?


Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
 
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
 
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
 
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
 
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
 
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
 
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
 
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
 
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
 
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
 
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
 
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
 
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
 
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
 
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
 
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
 
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
 
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
 
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
 
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
 
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.12.10; 10:15
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.