Ką siūlo Lietuvos prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis?


Print
Prezidento posto sieksiantis N. Puteikis siūlo Lietuvos užsienio politiką įgyvendinti Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ką siūlo Lietuvos prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis? Ogi Lietuvos užsienio politiką įgyvendinti pagal Lenkijos ir Vengrijos pavyzdį.

Lygiavimasis į kontraversiškai ES šalyse vertinamus Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžius, oponavimas gilesnei ES integracijai, pritarimas JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai, raginimas mandagiai kalbėti su Rusija ir itin aštri šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kritika vyrauja 2019 m. Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinančio Naglio Puteikio pristatytoje užsienio politikos vizijoje.

N. Puteikis tarp potencialių kandidatų 2019 m. siekti Lietuvos vadovo posto užima vieną priešiškiausių pozicijų dėl tolesnės ES integracijos. Jo manymu, Lietuvos užsienio politika turėtų būti įgyvendinama Vakarų bendruomenėje itin kritikuojamų Lenkijos ir Vengrijos politikos pavyzdžiu.

Pasak N. Puteikio, nors Vakarų bendruomenė būgštauja, kad Lenkijos ir Vengrijos demokratijai iškilo grėsmė, realių problemų jis šiose šalyse nematąs. Tai Europos Sąjungai lojalios valstybės, sako N. Puteikis, argumentuodamas tuo, kad šios šalys nesipyksta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, stiprina gynybą ir nekelia tuščių įtampų su kaimynais.

Beprecedentės ES teisinės procedūros, kurias sukėlė Lenkijos valdžios inicijuojama teismų reforma, ar nuolatinė kritika, kuri Vengrijai tenka dėl kišimosi į laisvą žiniasklaidą, pasak N. Puteikio, yra nepagrįstos.

Lenkijos ir Vengrijos valdžių nesutarimai su ES, teigia N. Puteikis, kyla tik dėl to, kad tiek Vengrijos, tiek Lenkijos komunistinė nomenklatūra nenori prarasti įtakos. Kartu, pabrėžia politikas, įtampos susijusios ir su tuo, kad ES bando prievarta reguliuoti suverenių valstybių gyvenimą.

„ES bando kištis į Vengrijos ir Lenkijos suverenitetą, o jos yra visiškai lojalios ES valstybės, norinčios stiprinti gynybą nuo agresyvių kaimynų“, – aiškino N. Puteikis, pridurdamas, kad Lietuva turėtų sekti panašiu keliu.

Galiausiai politikas pasisakė už solidarumą su Vyšegrado valstybėmis ne tik dėl jų principingo suvereniteto gynimo. N. Puteikis teigė, kad būtina kooperuotis su šiomis šalimis, reikalaujant Lietuvai tokių pačių sąlygų, kurias ES turi Vakarų Europos valstybės.

„Mes turime laikytis kartu ir išvien, mes neturime leistis skriaudžiami ekonomiškai, išmokos ūkininkams turi būti tokio pat dydžio, europinė parama turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į istorinį palikimą“, – deklaravo N. Puteikis.

Euroatlantiniai santykiai

Nors save N. Puteikis vadino eurooptimistu, jis itin griežtai pasisakė prieš gilesnę ES integraciją. Politikas sako tikįs, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlomas gilesnės ES integracijos projektas, kuriam labiausiai priešinasi Lenkijos bei Vengrijos valdžios, ilgainiui subliukš.

Pasak politiko, mažosioms valstybėms siūlomas gilesnės ES integracijos projektas yra pavojingas tiek nacionalinio savitumo išlaikymo, tiek geopolitinio saugumo atžvilgiais.

Seimo narys Naglis Puteikis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Macrono variantas yra žalingas mažoms valstybėms, nes ištrinant tautą ir istoriją, mes paverčiami kosmopolitų mase. Tokia sulydyto katilo masė nei politiškai, nei kultūriškai neatsilaikytų prieš užsienio politikoje agresyvias valstybes kaip Kinija ar Rusija“, – sakė N. Puteikis.

Prezidento posto sieksiantis politikas taip pat pabrėžė, kad ES negali būti jokių kalbų apie bendras ginkluotąsias pajėgas. Pasak jo, JAV yra vienintelis Europos Sąjungos garantas, be kurio ES šalys tiesiog neišgyventų ir neatsilaikytų prieš kitas galybes.

Kalbėdamas apie pastaruoju metu kylančias euroatlantines įtampas ir nenuspėjamą JAV prezidento komunikaciją, N. Puteikis sakė, kad protingiausia Lietuvai būtų į kilusius debatus visai nesikišti. Pasak jo, į nesutarimus tarp JAV ir ES dėl ekonominių klausimų Lietuva turėtų reaguoti labai diplomatiškai.

Kartu, aiškino politikas, Lietuva turėtų vengti viešai kritikuoti D. Trumpą. Viena vertus, aiškino N. Puteikis, D. Trumpo politika yra tik amerikiečių reikalas, antra vertus, leido suprasti, kad, jo nuomone, prieštaringai vertinamas D. Trumpas yra teisus.

„Koks Lietuvos reikalas, kokį prezidentą išsirinko JAV. Tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių reikalas. Tai yra politinio elito reikalas. Trumpas gina Amerikos interesus, liepia ES pasitempti karinėje ir gynybos srityje, kelia tam tikras sąlygas, kad mes tai darytume, ir, aš manau, kad Trumpas elgiasi labai protingai ir išmintingai. Ne mums palaikyti antitrampines nuotaikas“, – samprotavo N. Puteikis.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie tai, kokia kryptimi turėtų judėti Lietuvos ir Rusijos santykiai, N. Puteikis daugiausiai laiko skyrė D. Grybauskaitės kritikai. Jo nuomone, prezidentė padarė didelę klaidą aštrindama santykius su Kremliumi. Pasak jo, Lietuva su Rusija turi išlikti mandagi ir neeskaluoti įtampos.

„D. Grybauskaitė visiškai be reikalo įžeidinėja Rusiją, užkabinėja ir erzina ją. Nėra jokios prasmės tą daryti, nes tai pirmiausia kenkia Lietuvai. Kam ta papildoma įtampa, kodėl mes turime erzinti tą galybę? Visiškai užtenka, kad mes vieningai palaikome sankcijas dėl Krymo. Mes turėtume būti mandagūs. Lenkijos, Latvijos, Estijos prezidentai niekada sau neleido tokios grubios retorikos“, – sakė N. Puteikis ir pabrėžė, kad žodines dvikovas su Rusija sau leisti gali tik didžiosios šalys.

Politikas, paklaustas, kokius realius darbus Lietuva turėtų daryti atgrasant Rusiją, sakė, kad esminis dalykas yra laikytis ES ir NATO susitarimų. Pasak jo, tik šios struktūros gali padėti sustabdyti grėsmingą kaimyną. Tačiau N. Puteikis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų daugiau nei kitos NATO narės didinti išlaidų gynybai.

„Stengtis pralenkti kaimynus ir skirti daugiau procentų gynybai, turint galvoje, kad iš Lietuvos emigruoja daugiausiai gyventojų dėl turtinės nelygybės, yra juokinga“, – sakė politikas ir pabrėžė, kad šiuo metu esminės grėsmės nacionaliniam saugumui yra vidinės – turtinė nelygybė, kuri skatina Lietuvos piliečių emigraciją.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

N. Puteikis negailėjo kritikos D. Grybauskaitei ir jos vykdytai užsienio politikai. Politikas priekaištavo prezidentei, kad ši be reikalo suerzino Rusiją ir kad savo prezidentavimo metu užėmė ribines bei nepastovias pozicijas. Pasak jo, D. Grybauskaitė griežtas antirusiškas pozicijas užėmė tik dėl asmeninių interesų.

„Tas dirbtinumas (santykių su Rusija aštrinimas. – ELTA) Lietuvai labai daug kainavo. Nes Rusija užpykusi pridarė mums daugiau ekonominių sankcijų negu aplinkinėms valstybėms. Ji be reikalo suerzino Rusiją. Ji sprendė savo asmenines problemas, o kenčia visa valstybė“, – aiškino N. Puteikis. 

****** 
Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

Užsienio politikos prioritetas 

Sekti Lenkijos ir Vengrijos užsienio politikos pavyzdžiu, nepasiduoti gilesnės ES integracijos iniciatyvoms 

Santykiai su Rusija 

Rusija yra viena pagrindinių išorės grėsmių, tačiau su ja bendrauti reikia mandagiai. Kritikuoja D. Grybauskaitės politiką Kremliaus atžvilgiu. Pasak N. Puteikio, prezidentė padarė didelę klaidą aštrindama santykius su Maskva 

Santykiai su ES 

Griežtai prieš gilesnę ES integraciją. Lietuva ES politikoje turi solidarizuotis su Lenkija ir Vengrija  

Santykiai su JAV 

JAV yra vienintelis Lietuvos ir ES karinio saugumo garantas. D. Trumpo politika vertinama teigiamai  

Lietuvos užsienio politikai aktualus regionas 

Vyšegrado regionas 

Didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui 

Socialinė atskirtis, demografinės problemos, ES gilesnė integracija  

D. Grybauskaitės politikos vertinimas 

Labai neigiamas. Prezidentės užsienio politiką vertina kaip nenuoseklią, žalingą Lietuvai, priekaištaujama dėl prezidentės retorikos Kremliaus atžvilgiu. Pasak N. Puteikio, prezidentė užsienio politiką išnaudojo asmeniniams interesams tenkinti 

Ryškiausi raktažodžiai 

Lenkija, Vengrija, prezidentės kritika 

Pirmoji aplankyta užsienio valstybės sostinė (tapus prezidentu) 

Varšuva (po jos Budapeštas) 

Ar įteisinti w, q, x raidžių rašybą Lietuvos oficialiuose dokumentuose? 

Neturi būti įteisintos 

Astravo atominės elektrinės klausimas  

Visomis priemonėmis priešintis, kad AE nepradėtų veikti. Jei taip nutiks – dėti visas pastangas, kad elektra nebūtų tiekiama į ES šalis 

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 12:00