Kad Sankt Peterburgo gyventojams lietuvių kultūra taptų artimesnė


Print

Sa­vo at­gi­mi­mo dvi­de­šimt­me­tį ir Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę šven­tę – Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną – lie­tu­vių dias­po­ra Sankt Pe­ter­bur­ge šven­tė vie­nu me­tu. Fon­tan­kos upės kran­ti­nė­je, Gav­ri­los Der­ža­vi­no bei ru­sų li­te­ra­tū­ros mu­zie­ju­je-rū­muo­se.

Die­na bu­vo karš­ta, ir sve­čiams, tarp ku­rių bu­vo ru­sai, es­tai bei lat­viai, pa­siū­lė šven­tę pra­dė­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mu-eks­kur­si­ja Len­kų so­de, ku­ris yra di­džio­jo ru­sų po­eto rū­mų da­lis. Lie­tu­viams ši vie­ta yra įžy­mi. 1846 me­tais G. Der­ža­vi­no na­mas bu­vo Ro­mos ka­ta­li­kų ko­le­gi­jos iš­pirk­tas.

XIX am­žiaus 70-ojo de­šimt­me­čio pra­džio­je so­do te­ri­to­ri­jo­je bu­vo pa­sta­ty­tas Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos so­bo­ras, ku­ris po Spa­lio re­vo­liu­ci­jos bu­vo su­griau­tas. Šian­dien pa­ra­pi­ja at­kur­ta, ten įsi­ku­rė aukš­to­ji dva­si­nė ka­ta­li­kų se­mi­na­ri­ja ,,Ma­ri­ja – Apaš­ta­lų Ka­ra­lie­nė”. Lie­tu­vių ben­druo­me­nė bu­vo vie­na iš at­kū­ri­mo ini­cia­to­rių.

Pir­mie­ji lie­tu­viai at­si­ra­do Pe­ter­bur­ge mies­to įkū­ri­mo me­tu – šis fak­tas at­si­spin­di ar­chy­vų do­ku­men­tuo­se. Bu­vo glau­džiai su­si­ję su šiuo mies­tu ir vals­ty­bės vei­kė­jai. Bū­tent čia mo­kė­si pir­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na ir pir­mas prem­je­ras Au­gus­ti­nas Vol­de­ma­ras. Taip pat ir lie­tu­vių ben­druo­me­nė tu­ri is­to­ri­nes šak­nis.

„1892 me­tais pir­mą kar­tą Pe­ter­bur­ge lie­tu­vių su­si­vie­ni­ji­mas bu­vo ju­ri­diš­kai įre­gist­ruo­tas, – pri­mi­nė Lie­tu­vių kul­tū­ros ben­dri­jos pir­mi­nin­kė Ve­ro­ni­ka Barč­ku­tė. – Tai bu­vo Že­mai­čių ben­dri­ja, su­kur­ta lie­tu­vių tar­pu­sa­vio pa­gal­bai ir ben­dra­dar­bia­vi­mui. Ta­ry­bi­niais lai­kais tau­ti­niai su­si­vie­ni­ji­mai ne­gau­da­vo pri­ta­ri­mo. Tik­tai pra­ėju­sio am­žiaus 8-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je – 9-ojo pra­džio­je, kai Lie­tu­vo­je įsi­kū­rė vi­suo­me­ni­nė po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja Są­jū­dis, ir mes pra­dė­jo­me kur­ti sa­vo ben­druo­me­nes. Šian­dien jau yra pen­kios to­kios or­ga­ni­za­ci­jos, ir mums rei­kia daž­niau su­si­rink­ti drau­ge.“

Per 20 me­tų dias­po­ra įgy­ven­di­no dau­ge­lį ak­ci­jų. Pa­sta­ty­tas at­mi­ni­mo žen­klas Le­va­šo­vo ka­pi­nė­se, ati­deng­ta me­mo­ria­li­nė len­ta dai­li­nin­kui ir kom­po­zi­to­riui, lie­tu­vių pro­fe­sio­na­lios mu­zi­kos pra­di­nin­kui bei nuo­sta­biam dai­li­nin­kui Mi­ka­lo­jui Kon­stan­ti­nui Čiur­lio­niui at­min­ti, ant na­mo fa­sa­do, kur jis gy­ve­no. Pra­dė­jo veik­lą et­ni­nės kul­tū­ros mo­kyk­lė­lė „Vy­tu­rė­lis“.

Lie­tu­viš­ko va­ka­ro me­tu bu­vo per­skai­ty­tas eu­ro­par­la­men­ta­ro Vy­tau­to Land­sber­gio svei­ki­ni­mas. Be­je, jis – ne tik po­li­ti­kas, bet ir pro­fe­sio­na­lus mu­zi­kan­tas, vie­nas is pa­grin­di­nių čiur­lio­nis­tų. At­vy­kęs į Pe­ter­bur­gą, jis ne kar­tą da­ly­va­vo kon­cer­tų pro­gra­mo­se at­lie­kant M. K. Čiur­lio­nio kū­ri­nius.

Iš­kil­min­go va­ka­ro sve­čiams bu­vo su­reng­tas po­pu­lia­riau­sio Lie­tu­vo­je at­li­kė­jo Dei­vi­do Nor­vi­lo-Dei­vio kon­cer­tas. Kar­tu su žmo­na Re­na­ta Voi­te­chov­ska­ja, pri­ta­riant Fe­lik­sui Zak­rev­skiui, dai­ni­nin­kas at­li­ko lie­tu­vių ir pa­sau­li­nės kla­si­kos kū­ri­nius, dai­nas ru­sų kal­ba.

Šian­dien Lie­tu­vos kul­tū­ros, švie­ti­mo ir in­for­ma­ci­jos cen­tras (vie­na iš pen­kių po­nios Ve­ro­ni­kos Barč­ku­tės mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų) ren­gia te­mi­nių va­ka­rų cik­lą „Lie­tu­viai Sankt Pe­ter­bur­ge“. Tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu rengia­ma lei­di­mui kny­ga-al­bu­mas.

„Ar­čiau su­pa­žin­din­ti pe­ter­bur­gie­čius su Lie­tu­vos kul­tū­ra bei is­to­ri­ja, – sa­ko Ve­ro­ni­ka Barč­ku­tė, – yra vie­nas iš mū­sų pa­grin­di­nių už­da­vi­nių.“

Nuotraukoje: antrasis pagal dydį Rusijos miestas gražuolis Sankt Peterburgas.

Laik­raš­tis „Nev­sko­je vre­mia“

2012.08.30


Prisijunkite prie diskusijos