Kai visos priemonės – leistinos…


Print

SDECE – Service de Documentation Exterieure et de Contreespionage – Užsienio dokumentacijos ir kontržvalgybos tarnyba. Ši Prancūzijos specialioji žinyba turėjo didelių galių ir veikė pagal principą – viskas leistina. Operacijas vykdė Prancūzijoje ir už jos ribų. Iki 1970 metų, kai SDECE ėmė vadovauti grafas Aleksandras de Marešas, ši tarnyba turėjo blogą reputaciją.

Šiek tiek faktų. 1946 m.sausio mėnesį atsistatydino Šarlis de Golis, laikinasis Prancūzijos prezidentas. Būtent tada ir atsirado SDECE, pakeitusi generolo Šarlio de Golio sukurtą DGER – žvalgybos tarnybą. Naujajai tarnybai ėmė vadovauti socialistas, vidaus reikalų ministro patikėtinis Anri Ribjeras. Oficialiai SDECE buvo pavaldi Gynybos ministerijai, tačiau iš tiesų atsiskaitydavo tik prezidentui per specialųjį jo patarėją. SDECE sudėtyje veikė Kontržvalgybos padalinys, kurios uždavinys buvo – visos organizacijos ir kitų Prancūzijos specialiųjų tarnybų saugumas, apsauga nuo galimų kitų valstybių agentų įtakos.

SDECE buvo draudžiama atlikti kontržvalgybines operacijas Prancūzijoje, išskyrus operatyvinį darbą užsienio pasiuntinybėse. Šioje tarnyboje veikė specialiosios paskirties grupės, parengtos diversinėms ir sabotažo akcijoms Indokinijoje. Ji net turėjo savo aerodromą netoli Paryžiaus. Būtent iš jo pakildavo lėktuvai, kurie “išmesdavo” NATO agentus į Rytų Europos komunistines šalis. Tačiau tie desantai buvo nesėkmingi, nes SDECE viduje veikę sovietų agentai laiku įspėdavo tų šalių specialiąsias tarnybas. Visi “parašiutininkai” buvo likviduoti.

Vienas SDECE skyrius rinko politinę, karinę ir ekonominę informaciją apie objektus, parengtus pagal specialius klausimynus, kurie būdavo išsiuntinėjami įvairioms valstybinėms struktūroms. SDECE operacijos kartais būdavo labai nestandartinės, įsimintinos. Štai 1952 m. Prancūzija Garbės Legiono medaliu po mirties apdovanojo Džozefą Kenedį jaunesnįjį. Tokiu būdu buvo siekiama padėti kandidatui į JAV prezidentus Džonui F.Kenedžiui surinkti kuo daugiau balsų Masačiusetso valstijoje, kur gyvena daug prancūzų kilmės amerikiečių. Tikėtasi, kad, laimėjęs rinkimus, prezidentas tokio žesto nepamirš.

Arba štai: SDECE darbuotojai Rytų eksprese užmigdo sovietų kurjerius ir netrukdomai susipažįsta su jų vežamais dokumentais. Arba dar: kartą iš Prancūzijoje nusileidusio sovietų lėktuvo buvo išpumpuotas kuras, siekiant išsiaiškinti jo sudėtį. 1958 m. imta praktikuoti politines žmogžudystes. Tuo metu Alžyre vyko labai aršus karas. Prancūzijos ministru pirmininku buvo paskirtas de Golis, jam suteikti neriboti įgaliojimai. SDECE, prisidengusi teroristine organizacija “Raudonoji ranka”, gatvėje nužudė Alžyro politinį lyderį, padėjo sprogmenų į vieno ginklų prekeivio automobilį. Ir viena, ir kita žmogžudystės įvyko Vakarų Vokietijoje, atrodo, ne be šios šalies žvalgybos šefo Reichardo Geleno palaiminimo.

Žudoma būdavo įvairiausiais būdais. Ne tik šaunamaisiais arba šaltaisiais ginklais. Prancūzijos specialiosios tarnybos vaikinai buvo ištradingi: įsigiję amerikietiškų dujinių pistoletų, šovinius su ašarinėmis dujomis jie pakeitė kovinėmis, mirtinomis. Po tokio šūvio atrodydavo, kad žmogus mirė nuo širdies smūgio. Tokiais “širdininkais” tapo prekeiviai ginklais, Alžyro nacionalistams prijaučiantys prancūzų inteligentai. Taip pat prancūzų Afrikos išsilaisvinimo judėjimo lyderiai. Dešimtys žmonių. Apie tai savo autobiografinėje knygoje “Lamia” (1970) rašo F.L.Tiro de Vožolis; “Lamia” buvo jo operatyvinis slapyvardis.

1956 – 1961 metais tarnybai SDECE talkino net jūrų piratai. Per šį laikotarpį jie pagrobė šešis laivus su kroviniu, kuris, esą, buvo skirtas Alžyro maištininkams. Vieną laivą Hamburge jie susprogdino. 1957 m. nusižudė Šveicarijos generalinis prokuroras: pasklido gandas, kad SDECE agentams jis perdavė pasiklausytų telefoninių pokalbių tekstų ir kitos svarbios informacijos.

SDECE planavo nužudyti Prancūzų armijos veteraną, Antrojo pasaulinio karo dalyvį, Alžyro sukilimo vadą Achmedą Ben Belą. Kai tai padaryti nepavyko, imtasi kitų priemonių jį izoliuoti. 1956 m. spalio mėn. lėktuvas, kuriame skrido minėtasis Alžyro lyderis, pakilo skristi į Tunisą, kur turėjo įvykti arabų Lygos lyderių susitikimas. Tačiau lėktuvas nusileido pirmiausia Alžyre, kur prancūzų kareiviai pagrobė Ben Belą ir kalėjime laikė tol, kol krizė buvo likviduota.

Kaip žinoma, 1961 m. prancūzų karinėse pajėgose kilo maištas, susijęs su prezidento de Golio sprendimu Alžyrui suteikti nepriklausomybę. Grupės SDECE užverbuotų galvažudžių Alžyre terorizavo, žudė Prancūzijos prezidento priešininkus. Visuomenėje ši organizacija iki pat 1962 m. turėjo negerą šlovę, buvo laikoma samdomųjų žudikų lizdu. Kol vyko karas Alžyre, per septynerius metus buvo nužudyta apie 100 000 alžyriečių ir 10 000 prancūzų kareivių. Kolonijiniams karams pasibaigus, SDECE sutelkė savo dėmesį kontržvalgybai šalies viduje. Tačiau šis darbas nedavė norimų rezultatų, nes, kaip paaiškėjo, jam kenkė organizacijos viduje gerai įsitvirtinę KGB agentai.

Nuotraukoje: slaptosios Prancūzijos tarnybos SDECE ženklas.

2011.04.15


Prisijunkite prie diskusijos