Kaip išsiaiškinti, koks fizinis krūvis Jums labiausiai tinka?


Print

Atliekant socialinį tyrimą pastebėta įdomi situacija: Atėjusiems į “sporto centrus” sustatoma treniruočių programa. Tačiau dažnai ji būna vienoda.

Ar tai – gerai? Ar tai – teisinga? Ar sporto kompleksų instruktoriai susipažinę su konkretaus žmogaus sveikatos būkle? Ar pradėję intensyviai sportuoti, bet neišsiaiškinę savo tikrųjų pajėgumų, tapsime sveikesni? Šiuo atveju visai nesvarbu, koks žmogaus amžius ir svoris. Visiems rekomenduojama pirmiausiai užpildyti specialią anketą – atsakyti į keletą klausimų. Po to atliekamas tekstas, kuris padės išsiaiškinti žmogaus fizinius gebėjimus. Ir tik paskui, remiantis gautais rezultatais, patartina sudaryti treniravimosi programą.

Būtina pabrėžti, jog dažnas į sporto salę ateina su savo išankstine nuomone, kokio fizinio krūvio jam reikėtų. Dažnusyk nekreipiama dėmesio į organizmo “signalizuojamus” įspejimus apie, pavyzdžiui, stuburo ar sąnarių problemas, apie širdies negalavimus. Todėl neatmestinas variantas, kad pradėjus sportuoti pakenkiama sau labiau, nei padedama. Nes sportuojama daugiau, nei realiai leidžia sveikata.

Negaliu nepastebėti, jog prieš gerą dvidešimtmetį, kuomet prasidėjo aerobikos, stepo, šeipingo atletinės gimnastikos užsiėmimai, buvusiems trisdešimtmečiams ir trisdešimtmetėms anuomet epizodiniai organizmo signalai apie juosmens, sąnarių ar širdies sutrikimus buvo mažai svarbūs. Dabar kai kuriems tokie “signalai” tapo beveik kasdieniu judėjimo diskomfortu. Nepatogumai atsirado dėl nuolatinio skausmo ar negalavimo.

Tad ką reikia daryti? Kaip ir kur rasti išeitį? Būtina žinoti, kad atsiradusį judėjimo diskomfortą galima sumažinti tik iki realių savo galimybių sumažinus ir fizinį krūvį bei pradėti kokybiškai pratimų metu atlikti judesius.

Praėjusiame staipsnyje jau minėjau apie juosmens skausmus. Taigi pabrėžiau, kad yra specialūs stuburo stabilizavimo pratimų modeliai. Esminis akcentas – sugebėti valdyti pilvo preso, nugaros ir juosmens raumenis, kad jų dėka “nuimtumėte” krūvį nuo stuburo slankstelių ir tarpslankstelinių diskų. Tai –  itin sudėtingas mechanizmas, kurio suvaldymui reikalingos didelės pastangos. Vadinamieji giluminiai raumenys turi natūraliai dirbti atliekant pratimus. Pratimai atliekami mažomis amplitudėmis, fiksuojant judesius mažais svoriais, o kartais – visai be svorių.

Tas pats procesas atliekamas ir dėl sąnarių. Juk bėgiojimas, vadinamieji krosai, – taip pat ne visiems tinka. Galimas sąnarių pakenkimas tiems, kurie turi antsvorį ar nutukimą, nes kojų sąnariai dėl per didelio raumenų silpnumo ir per didelio kūno svorio kontrasto “dilina” sąnarių kremzles.

Aktualu žinoti, kad antsvorį ar nutukimą turintiems vietoje bėgiojimo daug geriau pasirinkti alternatyvų judėjimą – tokį kaip šiaurietškas ėjimas. Toks ėjimas visą organizmą apkrauna apie 70 procentų – geriau nei bėgimas. Nauda visokeriopa, nes negniuždote sąnarių. Beveik visi organizmo raumenys įsijungia į judėjimo procesą. Slidinėjimas ir čiuožimas taip pat puiki alternatyva bėgimui. Galima paminėti ir bet kurį irklavimo stilių: akademinis, baidarė, kanoja, paprasta valtis, galiausiai – gondola (Italijos tradicinė valtis). Visi šie judėjimo modeliai ir dar ratukinės slidės ar riedučiai mažiau gniuždo sąnarius, nes judama plastiškesniu principu.

Straipsnio pabaigai privalu pateikti anketos klausimus, į kuriuos būtina atsakyti atvirai, nuoširdžiai, nieko neslepiant: 

  1. Ar gydytojas sakė, kad turite širdies problemų?
  2. Ar jaučiate skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu?
  3. Ar jautėte skausmą krūtinėje ne fizinio krūvio metu?
  4. Ar esate kada nors praradę pusiausvyrą?
  5. Ar dėl galvos svaigimo esate praradę sąmonę?
  6. Ar turite kaulų ar sąnarių problemų?
  7. Ar paūmėja skausmas sąnariuose ar kauluose ne fizinio krūvio metu?
  8. Ar vartojate šiuo metu gydytojo paskirtus vaistus nuo širdies ar kitų ligų?
  9. Ar žinote kokią kitą priežastį dėl kurios turėtumet mažinti fizinį krūvį?

Jei bent į vieną atsakymą atsakėte “TAIP”, prieš pradėdami fizinius krūvius pasitarkite su savo šeimos ar asmeninių gydytoju. Paaiškinkite, į kurį klausimą atsakėte “TAIP” ir kokią fizinę veiklą planuojate. 

Atsakę sau į pateiktus klausimus ir įsiklausę į savo “vidinį” balsą, pasitarę su savo gydytoju, deramai pasirinksite priimtiniausią judėjimo stilių bei formą.

Būkite “judantys” ir sveikesni…

Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.

2011.12.10


Prisijunkite prie diskusijos