Latviai koncentruojasi į valstybės sektoriaus suspaudimą, o ne į mokesčių didinimą


Print

Į mano rankas pateko Latvijos antikrizinis planas. Jį parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamentas. Tiesa, jie jį vadina „Latvijos ekonomikos stabilizavimo programa“. Žodžiu, apie krizę nekalba. Paskaičius matosi, kad koncentruojamasi į valstybės sektoriaus suspaudimą, o ne į mokesčių didinimą. Tiesa, PVM padidintas ir ten. Kas nori, gali palyginti „braliukų“ ir mūsų planus. Kuris geresnis?

 

Virginijus SAVUKYNAS
(www.tinklink.lt) ekonomikos stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programos tikslai

Latvijos

• stabilizuoti Latvijos ekonomiką,
• išspręsti potencialias likvidumo problemas,
• atkurti ilgalaikį stabilumą stiprinant bankų sektorių, panaikinant fiskalinį disbalansą ir išlaikant fiksuotos valiutos modelį,
• padidinti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą tarptautiniu lygiu ir kuo greičiau pasiekti, kad BVP augimas būtų stabilus, o biudžetas – subalansuotas.
Pagrindiniai programos elementai
• Griežta ir stabili monetarinė politika, grindžiama fiksuotu Latvijos valiutos susiejimu su vieninga Europos valiuta.
• Griežta fiskalinė politika – valstybės ir savivaldybių išlaidos ir pajamos turi būti subalansuotos.
• Darbo užmokesčio mažinimas tiek viešojo administravimo ir paslaugų, tiek privačiame sektoriuje, atsižvelgiant į nacionalinės ekonomikos produktyvumo lygį.
• Viešojo administravimo aparato mažinimas 15% (ministerijose ir joms pavaldžiose organizacijose). Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų sektorių reformos, restruktūrizuojant ir mažinant etatų skaičių.
• Darbo jėgos lankstumo didinimas (didinant laikinai dirbančių asmenų motyvaciją, skatinant ir sudarant sąlygas keisti darbo pobūdį).
• Investicijų skatinimas, įskaitant investicijas į valstybės finansuojamas ir remiamas programas.
• Veiklos, susijusios su nacionalinės ekonomikos restruktūrizavimu, finansavimo užtikrinimas, ypač programų, iš dalies finansuojamų iš Europos struktūrinių fondų „įšaldytų“ kreditų sąlygomis.
• Finansinio sektoriaus stabilizacija – valstybės parama, siekiant sustiprinti ir kredito institucijų patikimumą ir jų veiklą, stiprinant kredito institucijų priežiūrą.
• Socialinės apsaugos priemonių išlaikymas, ypač socialiai pažeidžiamų asmenų grupių atžvilgiu.

Programos taikymo sritys
I Monetarinė politika
1. Latvijos bankas užtikrins, kad būtų išlaikytas fiksuotas Latvijos lato ir euro santykis 1 EUR = LVL 0.702804 su ne didesniu kaip +/- 1% svyravimu.
2. Latvijos bankas ir toliau stebės ekonominio augimo procesus ir prireikus bus pasirengęs taikyti privalomųjų rezervų reikalavimus kaip monetarinės politikos įgyvendinimo priemonę.
3. Ministrų kabinetas ir atsakingos viešosios administracijos institucijos imsis žingsnių, reikalingų siekiant atitikti Maastrichto konvergencijos kriterijus, kad jau 2012 m. Latvija galėtų įsivesti eurą.
II Fiskalinė politika
1. Vyriausybė parengs reikalingus biudžeto projekto pakeitimus, kad biudžeto deficitas 2009 m. neviršytų 5% BVP.
2. Ministrų kabinetas stebės biudžeto įgyvendinimo procesą ir prireikus dar labiau sumažins išlaidas, kad biudžeto deficitas neviršytų 5% BVP.
3. Bus tęsiamos struktūrinės reformos, siekiant per ateinančius trejus metus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių sumažinti 15%.
4. Siekiant didinti viešojo sektoriaus paslaugų efektyvumą, bus vykdomos švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų reformos, ir tuo bus siekiama gerinti paslaugų kokybę ir mažinti išlaidas.
5. Ministrų kabinetas vykdys griežtą fiskalinę politiką, kad jau 2012 m. būtų pasiektas subalansuotas ar netgi perteklinis biudžetas. Pereinamuoju laikotarpiu biudžeto deficitas 2009 m. turėtų neviršyti 5%, 2010 m. – 4,8%, o 2011m. – 2,8%. Vyriausybė stebės ekonominę šalies padėtį ir 2009 m. peržiūrės patvirtintas fiskalines priemones, siekdama, kad jau 2010 m. valstybė atitiktų Maastrichto kriterijus ir 2011 metais būtų pakviesta prisijungti prie euro.
6. 2009 m. biudžete numatytos priemonės:
• 15% sumažinti biudžetinių institucijų darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičių ir nominalias algas, kad būtų sulyginti visų sričių darbuotojų darbo užmokestį ir atsižvelgta į realų darbo užmokesčio sumažėjimą gamybos įmonėse.
• 25% sumažinti išlaidas už valstybės reikmėms įsigyjamas prekes ir paslaugas (mažinti vartojimą).
• 25% sumažinti biudžeto išlaidas įvairioms programoms, išskyrus sveikatos priežiūros programas, kurioms bus skiriama daugiau lėšų.
• Išlaikyti anksčiau planuotą valstybės finansuojamą darbo užmokesčio ir socialinių išmokų didėjimą.
• Įvertinti visas valstybės politikos vykdančių ir viešojo administravimo institucijų funkcijas, vykdyti vertinimo proceso metu pateiktas rekomendacijas dėl viešojo administravimo išlaidų mažinimo ir optimizavimo, peržiūrėti politikos programas ir jų administravimo mechanizmus,
• 2009 m. ir 2010 m. neprisiimti jokių naujų įsipareigojimų, susijusių su investicijų projektų garantijomis ir tiesioginiu finansavimu, jei tie projektai nėra tiesiogiai susiję su Latvijos konkurencingumo didinimu.
7. Siekiant užtikrinti ekonomikos konkurencingumą ir skatinti investicijas į gamybą, ir toliau stengtis perkelti mokesčių naštą iš gamybos į vartojimą, t.y. mažinti tiesioginių mokesčių naštą gamybai ir didinti netiesioginius mokesčius vartojimui.
• Išlaikyti fizinių asmenų mokesčių lengvatas 2009 m. ir vėliau.
• 2% sumažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą (nuo 25% iki 23%), padidinti neapmokestinamą minimumą dar 10 LVL, nuo 2010 m. didinti fizinių asmenų mokesčiu apmokestinamų pajamų bazę, apmokestinant pajamas iš kapitalo ir kapitalo padidėjimo.
• 3% padidinti standartinį PVM tarifą, nuo 5% iki 9% padidinti lengvatinį PVM tarifą, panaikinti lengvatinio PVM tarifo taikymą kai kurioms prekių ir paslaugų kategorijoms, išskyrus kūdikių maistą, vaistus, šildymą, elektrą ir viešąjį transportą.
• Padidinti akcizo mokestį degalams, kavai, alkoholiui ir nealkoholiniams gėrimams iki Baltijos šalyse taikomo akcizo mokesčio dydžio.
• Nuo 2010 m. plėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę – apmokestinti butus ir tuo pačiu nustatyti mokesčių lengvatas, taikomas registruotai gyvenamajai vietai.
8. Kad užtikrintų nuolatinę fiskalinę atsiskaitomybę ir sukurtų ilgalaikį ekonominės stabilizacijos rezervą, Ministrų kabinetas nustatys aiškius fiskalinės politikos tikslus, kurie bus įtraukti į teisės aktus. Kai biudžetas bus subalansuotas, mažiausiai pusė metinių pajamų bus pervedama į stabilizacijos rezervą, jeigu BVP augimas viršys 2%.
III Finansų sektoriaus stabilizacija
1. Vyriausybė teiks garantijas visiems Latvijos bankuose laikomiems indėliams iki 50 000 eurų.
2. Vyriausybė teiks garantijas sindikuotiems kreditams, grąžintiniems 2009 metais, tačiau kiekvieną atvejį nagrinės atskirai.
3. Ministrų kabinetas nustatys vidaus tvarką, kuri leis finansinėms institucijoms, dėl pasaulinės finansų krizės patiriančioms sunkumų, pasinaudoti finansine parama.
4. Nors galiojantys teisės aktai, susiję su finansinėmis paslaugomis ir monitoringo praktika, atitinka acquis communautaire ir tarptautinius standartus, pastarojo meto įvykiai parodė, kad būtina gerinti norminių reikalavimų taikymą praktikoje ir peržiūrėti galiojančius teisės aktus, kad būtų sustiprinta finansų rinkose veikiančių finansų institucijų priežiūrą.
IV. Ekonominio konkurencingumo didinimas
Jo bus siekiama vykdant makroekonominės stabilizacijos planą, kurį vyriausybė paruošė 2008 m., mažinant etatų skaičių ir atlyginimus viešajame sektoriuje, taip pat mažinant mokesčių naštą įmonėms.
1. Ministrų kabinetas stengsis didinti tarpusavio supratimą tarp viešojo ir privataus sektoriaus, bandydamas sulyginti darbo užmokestį visose srityse ir siekdamas, kad darbo užmokestis atitiktų produktyvumą.
2. Ministrų kabinetas parengs ir įgyvendins atitinkamas priemones, kurios didintų darbo jėgos lankstumą ir gerintų konkurencingumą.
3. Iš ES gaunamą finansavimą 2007-2013 m. vyriausybė sutelks į tas sritis, kurios padėtų didinti eksporto apimtis ir vykdyti tuos infrastruktūrinius projektus, kurie sumažintų nacionalinės ekonomikos kaštus. Tuo pačiu vyriausybė stengsis supaprastinti ES lėšų administravimo tvarką.
4. Vyriausybė teiks paramą eksportuojančioms įmonėms.
5. Specialiais finansiniais mechanizmais vyriausybė rems įmonių restruktūrizavimą, kuris padėtų didinti konkurencingumą, ypač gaunant ES lėšas.
6. Vyriausybė ir toliau mažins administracinę naštą ūkio vienetams, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms, supaprastindama mokesčių administravimą, nekilnojamo turo registraciją, statybos licencijų gavimą, taip pat skatins įmones naudotis nacionalinės integruotos informacijos sistema, kuri pagerintų bendravimą tarp įmonių ir institucijų. Be to, vyriausybė skatins individualaus verslo plėtrą ir supaprastins registracijos bei licencijų gavimo tvarką.
7. Vyriausybė parengs Bankroto įstatymo pataisas, kurios supaprastintų bankroto ir likvidavimo procesus ir tokiu būdu pagreitintų įmonių reorganizacijos procesus.
8. 2009 m. bus užbaigta Latvijos administracinė teritorinė reforma.
9. Administracinė teritorinė reforma leis padaryti reikšmingą pažangą sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose.
10. Įvykdžiusi administracinę teritorinę reformą vyriausybė sujungs į vieną instituciją valstybės tarnybos įstaigas, kad būtų galima koordinuoti reguliuojamų tarifų politiką ir pagreitinti jų defliaciją, kuri užtikrintų kainų konkurencingumą ir išlaidas.

www.tinklink.lt


Prisijunkite prie diskusijos