Kaip Krymo totoriai dar iki aneksijos nusikalto Rusijai


Print

Sausio viduryje Krymo aukščiausiasis teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šeši Krymo totoriai kaltinami 2014 m. vasario 26 d.sukėlę riaušes Simferopolyje, prie Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios rados.

Tą dieną prie Krymo parlamento rūmų, Simferopolyje, susirinko apie 15 tūkst. žmonių – Ukrainos suvereniteto šalininkai, daugiausia Krymo totoriai, ir partijos„Ruskoje jedinstvo“ (Rusų vienybė) aktyvistai, reikalaujantys Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. Nepripažintos Krymo respublikos prokuratūros duomenimis, totoriai sukėlė riaušes, kurių metu rusų pusėje du žmonės žuvo ir 79 nukentėjo.

http://www.novayagazeta.ru/views_counter/?id=71457&class=NovayaGazeta::Content::Article&0.36480744333887716Krymo totorių žurnalisto neįleido

Į pirmą posėdį atvyko devyni nukentėjusieji, trys prokurorai, šeši teisiamieji, septyni advokatai ir trys visuomeniniai gynėjai. Posėdžio pradžia gerokai vėlavo dėl 59 kg svorio ir 168 cm ūgio Krymo prokurorės Natalijos Poklonskajos (kūno duomenys susiję ne su byla, o su šios jaunos moters internetine šlove). Mat prokurorę lydi kažin kurios Rusijos specialiosios tarnybos bendradarbiai, todėl visus norinčius patekti į posėdžių salę kruopščiai tikrino, pirmiausia metalo detektoriumi.

Nemažai žmonių į posėdžių salę nepateko, taip pat ir Krymo totorių žurnalistas Zairas Akadyrovas, bet šis – ne dėl vietų stokos. Jį sulaikė ir atvesdinto į policiją, iš kur paleido po maždaug valandą trukusios apklausos.

Vėliau apie tai papasakojo pats žurnalistas: Mane sulaikė teismo pastate, ėmė aiškinti, kad aš neteisėtai fotografavau, žymėjausi savo telefone ir pasiūlė vykti į ekstremizmo užkardymo centrą. Aš atsisakiau. Man iš rankų norėjo išgriebti pasą, aš jo nedaviau. Po to policijos kapitonas pakvietė „Berkutą“ (taip vadinti liūdnai pagarsėję Ukrainos vidaus reikalų ministerijos teritoriniai specialiosios paskirties padaliniai), mane sugriebė už rankų ir nuvedė prie mašinos. Perspėjo, kad nesipriešinčiau, nes uždės antrankius ir pasodins rūsyje. Policijoje žurnalistui iškraustė kišenes ir klausinėjo, ką ir kam rašantis ir kodėl tai darantis. Protokolo nesurašė. 

Prasidėjus posėdžiui, vienas iš advokatų pateikė prašymą dėl posėdžio garsinio transliavimo teismo pastato viduje. Šis teisminis nagrinėjimas yra atviras, dėstė advokatas, pagal Rusijos Federacijos aukščiausiojo teismo nuostatas teisminio proceso atvirumas ir viešumas yra teisingo tyrimo garantija ir tai, kad nepatekę į salę žmonės neteko galimybės sekti bylos, yra jų konstitucinių teisių pažeidimas.

Prokurorė užprotestavo: Nemanau, kad kieno nors teisės yra pažeistos. Spauda salėje dalyvauja, visuomenė – taip pat. Teisėjai išėjo į pasitarimų kambarį ir po 20 minučių grįžę paskelbė sprendimą: transliavimas nereikalingas. Prokurorė pasisakė ir prieš fotografavimą bei filmavimą posėdžių salėje, paaiškinusi, kad tai kelia grėsmę nukentėjusiųjų saugumui. Girdi, tie, kurie atjungė Krymo pusiasaliui elektros tiekimą, reikalavo nedelsiant paleisti vieną iš teisiamųjų. O kas bus, jeigu jie iš nuotraukų įsidėmės nukentėjusiųjų veidus, o po to juos kur nors susitiks?

Vienas iš nukentėjusiųjų pasakė: Nemanau, kad man gali kas nors grėsti dėl dalyvavimo šioje byloje. Bet jeigu gerbiamoji prokurorė prieš, tai ir aš prieš. Pasišnibždėję tarpusavyje, teisėjai neleido salėje fotografuoti ir filmuoti.

Kaltinimas: prievarta prieš nenustatytą asmenį

Pagrindinis šios bylos kaltinamasis yra Krymo totorių medžliso pirmininko pavaduotojas Achtemas Čijgozas. Jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo visuomenės saugumui padarymu. Pasak prokurorės, ne vėliau kaip 2014 m. vasario 25 d. politinės partijos „Ruskoje jedinstvo“ nariai, manydami, kad neeiliniame Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausios tarybos posėdyje bus nagrinėjimas klausimas dėl visuotinio referendumo, Simferopolio miesto tarybos prašė ir gavo leidimą deputatų palaikymo mitingui prie parlamento pastato rengti. Ne vėliau kaip 2014 metų vasario 26 d. Čijgozas su nenustatytais asmenimis, siekdamas sužlugdyti neeilinį posėdį, sudarė nusikalstamą masinių neramumų organizavimo planą (разработал преступный план организации массовых беспорядков).

Teisiamasis pasinaudojo savo autoritetu tarp Krymo totorių ir atvedė į aikštę prie parlamento apie 3000 aktyvistų, prieš tai jiems paaiškinęs, kur paimti ginkluotę (вооружение). Gremėzdišką kaltinimą galima būtų perpasakoti taip: radikalių pažiūrų Čijgozas, ėmęsis vykdyti savo nusikalstamą planą, vaikščiojo (перемещался) tarp Krymo totorių ir ragino juos jėga (путем избиения и создания давки) išstumti iš aikštės oponentus – partijos „Ruskoje jedinstvo“ šalininkus. Anot, prokurorų, Čijgozo reikalavimams paklusę radikalių pažiūrų šalininkai taip ir padarė, tarp jų ir penki teisiamieji, iš kurių kiekvienas panaudojo prievartą prieš nenustatytą asmenį.

Pasibaigus pirmam posėdžiui, vienintelis sutikęs atsakyti į žurnalistų klausimus advokatas Nikolajus Polozovas pasakė: Konflikte dalyvavo dvi pusės, bet teisia tik vieną. Man kažkodėl nesitiki, kad partijos „Ruskoje jedinstvo“ šalininkų kaulai buvo trapesni negu Krymo totorių. Objektyvaus nagrinėjimo nesitikime, nes teisėjas akivaizdžiai palaiko prokurorę. Apie išteisinamąjį nuosprendį nėra nė minties.

Achtemui Čijgozui, kaltinamam pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 212 str. 1 dalį (masinių neramumų organizavimas) gresia nelaisvės atėmimas nuo 8 iki 15 metų. Kiti penki teisiamieji kaltinami pagal to paties straipsnio 2 dalį (dalyvavimas masiniuose neramumuose) – už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 8 metų.

Viešos grumtynės ir slaptas smurtas

Praėjusių metų vasario pradžioje, netrukus po to, kai sulaikė pagrindinį įtariamąjį, Rusijos tyrimų komiteto Krymo padalinys kreipėsi į Simferopolio gyventojus su prašymu prisiminti 2014 m. vasario 26 d. įvykius: gal matė smurtaujant, panaudojant dujas, naikinant tuometinio parlamento turtą. Prašyta atsiliepti žmones, kurie tą dieną patyrė prievartą, nors ir nebuvo sužaloti. Pasigirdo viešų abejonių: sulaikyti sulaikė, bet liudijimų ir įkalčių turi turbūt ne per daugiausia.

Dabar, prasidėjus bylos nagrinėjimui, prokurorė pareiškė pageidavimą įkalčių apžiūrą ir liudytojų apklausą vykdyti uždaruose posėdžiuose. Jeigu taip atsitiks, tai už uždarų durų bus aiškinamasi tai, kas iš televizijos transliacijų ir žurnalistų pranešimų žinoma minučių tikslumu.

Taigi: 12.50. Prie parlamento pastato susirinko jungimosi prie Rusijos priešininkai – apie 4 tūkst. totorių bendruomenės narių, jie užstojo įėjimą į pastatą, laiko Ukrainos vėliavas ir skanduoja „Ukraina!“ Policija nesikiša. 13.34 – pirmi susistumdymai, bet Medžliso vadovas Refatas Čubarovas nuramina savuosius. 15.10 – jau daug žmonių, apie 10 tūkstančių. Pastebimai padaugėjo rusų aktyvistų, bet Ukrainos vieningumo šalininkų kelis kartus daugiau. Abi puses skiria gal metro pločio koridorius. Milicijos užkardas patraukė. Retsykiais kyla susistumdymai, bet jie greitai numalšinami.

17.35. Didelės muštynės, vieni prieš kitus kaunasi apie du šimtai žmonių, Čubarovas vėl stengiasi sulaikyti totorius. Vienas vyras spūstyje neteko sąmonės, jį nutempė prie pastato laiptų. 17.45. Parlamento sesija atšaukiama, nes nesusirinko kvorumas. 17.46. Prieš minią stoja „Ruskoje jedinsto“ vadovas Sergejus Aksionovas ir Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas.

„Novaja gazeta“ korespondentas toliau siunčia pranešimusį Maskvą: 17.48. Sergejus Aksionovas: „Mes neturime pralieti kraujo! Totoriai ir rusai tegul kartu atstato tvarką“. 17.49. Refatas Čubarovas ragina visus išsiskirstyti. 17.55. Totoriai pradėjo skirstytis, rusai lieka prie Aukščiausios tarybos ir toliau šaukia «Rosija!». 18.25. Dauguma totorių (apie 15 tūkstančių) jau išsiskirstė. Po Simferopolį žmonės tebevaikšto būriais, bet susidūrimų nekyla.

Rytojaus dieną Rusijos televizijos kanalo RBK-TV naujienų laidoje (19.05) diktorė praneša: Referendumas dėl Krymo autonomijos galių padidinimo įvyks gegužės 25 d. kartu su prezidento rinkimais (vasario 22 d. Ukrainos parlamentas nušalino šalies prezidentą V.Janukovyčių, paskelbti nauji rinkimai). Šiandien Krymo parlamentas labai operatyviai išsprendė klausimą, kurio dar vakar nežinojo kaip imtis. Bet viską padarysi, kai šalia stovi žmonės su „svariais argumentais“.

Toliau jau korespondentė pasakoja, kad būrys puikiai ginkluotų žmonių apie 4 val. ryto užėmė parlamento pastatą. Apsauga beveik nepasipriešino kelioms dešimtims kovotojų, vilkinčių karine apranga be atpažinimo ženklų. Jų reikalavimai aiškūs: viršum pastato vietoj Ukrainos suplevėsavo Rusijos ir Krymo vėliavos. Bet kas atsiuntė šiuos žmones – neaišku. Prieiti arčiau mėginę žurnalistai tvirtina, kad į juos metė granatą, niekas nenukentėjo.

Tiesa, parlamento narius į pastatą įleidžia be kliūčių. Kalašnikovo automatais ginkluotų kovotojų apsupti deputatai posėdžiauja keletą valandų ir priima verdiktą: surengti šalyje referendumą dėl Krymo autonomijos išplėtimo. Pasak kitų šaltinių, pastatas užpultas 4.20 vietos laiku, veikė apie 120 ginkluotų žmonių, vilkinčių maskuojamąja karine uniforma be atpažinimo ženklų. Žalieji žmogeliai, ir tiek.

Kam prireikė šios bylos

Kitą naktį ginkluoti vyrai, tvirti, tokiais pat drabužiais, užėmė Simferopolio oro uostą (pasak apsaugos viršininko, mandagiai paprašė, kad jo žmonės išeitų). Mandagių žmonių tikrasis pavaldumas greitai paaiškėjo. Nereikėjo laukti Krymo prijungimo prie Rusijos metinėms skirto filmo „Krymas. Kelias į Tėvynę“, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė į Krymą pasiuntęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) specialiosios paskirties dalinius (tiesa, iš pradžių dėjosi nežinąs, kas tie mandagūs žmonės, ir tik 2014 m. balandžio 17 d. pripažino, jog Rusijos kariškiai sudarė sąlygas laisvam valios reiškimui referendume dėl Krymo statuso).

Jau po kelių dienų pirmajame naujos Krymo vyriausybės posėdyje tas pats Aksionovas, premjeras, visus nuramino, pasakęs, jog mieste svarbius objektus saugo bendri su rusų kariškiais patruliai. Tiesa, gudrios GRU kombinacijos smulkmenų gal niekada ir nesužinosime, nes šių metų pradžioje staiga mirė Rusijos karinės žvalgybos viršininkas generolas-pulkininkas Sergunas, kūręs bendrą su kitomis specialiosiomis tarnybomis Krymo aneksijos planą ir pats vadovavęs jį vykdant.

Savaite anksčiau mirė generolas majoras Šušukinas, Rusijos oro desanto pajėgų štabo viršininko pavaduotojas, vadovavęs Krymo parlamento, vyriausybės, kitų administracinių pastatų ir karinių objektų užgrobimui. Dar kiek anksčiau, nepavykus chirurginei operacijai, mirė ir karštas Krymo aneksijos kurstytojas, buvęs Sevastopolio meras Saratovas… O ką nauja dabar, praėjus dvejiems metams, teisme gali papasakoti liudytojai apie įvykius, kurie visiems žinomi? Nebent tai, kad konfliktas prie parlamento galėjo būti Kremliaus ir rusų generolų sumanyto tikriausio valstybinio perversmo dalis?

Krymo politologas Levas Abalkinas savo komentare pastebėjo, jog teismo proceso stebėti atvyko Maskvos ir užsienio korespondentai, o štai vietinių žurnalistų atėjo nedaug. Pasak politologo, tai nesunku paaiškinti: nušviesti procesą taip, kaip naudinga valdžiai, sunku – geriau jau visai nesirodyti, kad ko nors nereikalinga toji valdžia nepamanytų. 2014 m. vasario 26 d. Simferopolyje įvykęs masinis konfliktas rodo, jog Krymo gyventojų pasirinkimas anaiptol nebuvo toks vieningas, kokį vaizduoja dabartinė valdžia.

Krymo totorių protestas sukūrė Ukrainos piliečių kovos už savo valstybės suverenitetą precedentą ir tas protestas tebegyvas, pasauliui regimas. Abalkino, ir ne tik jo vieno, nuomone, dabar Krymo valdžia norinti įtikinti pusiasalio gyventojus, Rusiją ir patys save, kad tai buvo ne pilietiškai aktyvių žmonių protestas, nuoširdus bendruomenės valios pareiškimas, o tiesiog didelio masto provokacija, riaušės, kurias sukėlė radikalių pažiūrų šalininkai. Betgi ne kokiems ekstremistams reikalaujant, o  Medžlisui (aukščiausiojo tautos atstovo, Kurultajaus, vykdomajam organui) nutarus boikotuoti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos balsuoti neatėjo 99 proc. totorių.

Mušėsi Ukrainos piliečiai, o teisia Rusija

Dar vos pradėjus šios bylos ikiteisminį tyrimą pasigirdo perspėjimų, kad kaltinamoji išvada gali sugriauti ir be to trapią propagandinę konstrukciją, esą Krymas įėjo į Rusijos sudėtį išimtinai laisva pusiasalio gyventojų valia. Girdi, prokurorams teks įrodyti, kad teisiami Krymo totoriai tada padarė veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos interesus. Žinomas advokatas Henris Reznikas abejojo ikiteisminio tyrimo pagrįstumu: Man tai atrodo savivale. Bylos iškėlimas pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą turi būti kažkaip suderintas su 21 straipsnio 3 dalimi, kuri nusako baudžiamojo kodekso taikymą asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimą ne Rusijos Federacijos teritorijoje.

Sutinkamai su minėtuoju straipsniu, baudžiamosios bylos iškėlimas užsienio piliečiams už nusikaltimus, padarytus kitoje valstybėje, galimas tik tuo atveju, jeigu nusikaltimas yra nukreiptas prieš Rusijos Federacijos interesus arba Rusijos Federacijos pilietį. Tuo tarpu 2014 m vasario 26 d. visi Krymo totoriai, taigi ir teisiamieji, buvo Ukrainos piliečiai; Ukrainos piliečiai buvo ir Krymo rusai, neišskiriant nukentėjusiųjų. Jeigu kas ir priešinosi valdžios pareigūnams, tai priešinosi Ukrainos valdžios pareigūnams (policija, kaip matėme, didelio noro palaikyti tvarką nerodė).

Beje, ir dabartinė Krymo prokurorė Poklonskaja iki paskyrimo į šias pareigas (2014 metų kovo 11 d.) dar nebuvo atleista iš Ukrainos generalinės prokuratūros. Kijeve tuoj pat jai iškėlė baudžiamąją bylą dėl dalyvavimo užgrobiant valdžią, o po Krymo referendumo paskelbė jos paiešką dėl veiksmų, sietinų su smurtiniu valdžios pakeitimu.

Simferopolyje vykstančiame teismo procese pagrindiniam kaltinamajam taikomo Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 1 dalis skamba labai grėsmingai: Organizavimas masinių neramumų, lydimų smurto, pogromų, padegimų, turto naikinimo, ginklų, sprogstamųjų įtaisų, sprogiųjų, nuodingųjų arba kitų aplinkiniams pavojingų medžiagų ir daiktų panaudojimo, taip pat ginkluotas pasipriešinimas valdžios atstovui, lygiai asmens parengimas tokiems masiniams neramumams organizuotis ar dalyvavimas juose – baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.

Iš 212 straipsnio komentarų sužinome, kad masiniai neramumai – tai visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimai, kuriuos vykdo didelė žmonių grupė (minia). Masinių neramumų apimtoje teritorijoje blokuojamas transporto darbas, naikinamas valstybinis, visuomeninis ir asmeninis turtas, atliekami žmonių gyvybei pavojingi veiksmai, priešinamasi ginklu valdžios atstovams, paralyžiuojamas valdžios ir valdymo organų veikimas. Masinių neramumų organizavimas yra asmens ar keleto asmenų vykdomas tokių neramumų planavimas ir parengimas, taip pat vadovavimas miniai vykdant tuos neramumus. Už tai griežtai baudžiama.

O štai mandagūs žmonės be didelio triukšmo įvykdė valstybinį perversmą ir už tai buvo apdovanoti. Galima pridurti, kad 212 str. 1 dalis pataisyta praėjus keleriems mėnesiams nuo minimų įvykių: iki tol bausmė buvo nuo 4 iki 10 metų nelaisvės. 

2015.01.28; 21:30


Prisijunkite prie diskusijos