Kaip Lietuvos Prezidentės metinė kalba vertinama rusakalbėje spaudoje


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra pateikęs savo nuomonę apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtąjį metinį pranešimą. Taip pat išdėstėme savo poziciją dėl metinės VSD ataskaitos.

Šiandien tęsiame šios svarbios temos analizę. Kad būtų lengviau susigaudyti, kas teisus – Prezidentės kritikai ar Prezidentės gerbėjai, savo skaitytojams pateikiame keletą ištraukų iš rusiškoje spaudoje pasirodžiusių straipsnių. Įdomu tai, jog rusakalbiuose leidiniuose dažniausiai pateikiami neigiami Prezidentės kalbos vertinimai. Esą D.Grybauskaitė – per daug antirusiška ir net per daug antilenkiška. Ir dar, tik pamanyk – koks įžūlumas, nori pastatyti naują atominę elektrinę nepaisydama neigiamų referendumo rezultatų.

Rusų kalba leidžiamuose leidiniuose galima rasti net tokių net tokių apibūdinimų: "tai buvo vienas iš agresyviausių Prezidentės metinių pranešimų per pastaruosius ketverius metus".

XXX

Aleksandras Nosovičius

"Priešas prie vartų: D.Grybauskaitė nemano, kad Lietuva visiškai laisva"

Birželio 11 d. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė ketvirtąjį metinį pranešimą Seime. Tai paskutinis pranešimas prieš artėjančius Prezidento rinkimus. Straipsnyje rašoma, kad šių metų Prezidentės pranešimas sutapo su Sąjūdžio 25-mečiu. Gali būti, kad sutapus šiems dviem įvykiams, D. Grybauskaitės kalba iš dalies buvo šventiška, bet iš kitos pusės ir nepaprastai kelianti nerimą.

„Neužtenka įgyti Lietuvos nepriklausomybę, būtina ją ir išsaugoti. Priešas nemiega ir mažą, bet išdidžią Lietuvą bando pasiekti iš Rytų – tai viena esminių Prezidentės pranešimo žinių“, rašoma apžvalgoje. Straipsnyje teigiama, jog D. Grybauskaitė prie saugumo temos ir visų galimų jos aspektų grįžo keletą kartų.

„Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.

Prezidentės teigimu,  Lietuva privalo sąmoningai siekti  energetinio saugumo. Ir šią užduotį D. Grybauskaitė pasiryžusi realizuoti Visagino elektrinės pagalba. Jaučiasi, jog šalies vadovė tvirtai laikosi savo pozicijų ir niekas jų negali pajudinti. Visagino atominės atveju „niekas“ – tai 2012 m. įvykęs referendumas, kuriame dauguma lietuvių pasisakė prieš elektrinės statybą.

Kitas klausimas, dėl kurio Prezidentė nuosekli ir principinga – santykiai su lenkų mažuma. Straipsnyje primenama, jog dėl Prezidentės pozicijos lenkų mažumos kalbos klausimais šalyje atšalo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kurie visai dar nesenai galima sakyti buvo patys blogiausi Europoje. Atkreipiamas dėmesys, kad tik naujos valdžios, kuriai vadovauja Algirdas Butkevičius, dėka šie santykiai pradėjo gerėti.

Informacijos šaltinis – „RuBaltic“

XXX

Germanas Napolskis

Dalia Grybauskaitė Seime skaitė ketvirtąjį pranešimą

Straipsnyje rašoma, jog Lietuvos Prezidentė Seime skaitė savo ketvirtąjį metinį pranešimą. Kviesdama visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį šalyje, Prezidentė pažymėjo pačių lietuvių indėlį pertvarkant Lietuvą ir atkreipė dėmesį į naujas grėsmes valstybės plėtrai. Šalies vadovė pakvietė visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais ir neleisti svetimiems įvesti savo tvarkos Lietuvoje.

Straipsnyje trumpai apžvelgiamas visas Lietuvos vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas.

Informacijos šaltinis – „Argumenty“

XXX

Lietuvos lenkams liūdna, jog Lietuvos Prezidentė jų noruose mato grėsmę nacionalinei kalbai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė pažymėjo, jog Lietuvos Prezidentės išsakyta kritika valdžiai dėl susitarimo palengvinti lietuvių kalbos egzaminą mažumų mokyklų abiturientams jai kelia liūdnas mintis: „Mums iš tiesų liūdna, jeigu Prezidentė mano, jog mes keliame kažkokią grėsmę nacionalinei kalbai. Grėsmę reikėtų matyti kituose dalykuose. Dauguma šeimų, jaunų šeimų emigruoja, bet iš tikrųjų, nors Prezidentė ir akcentavo, jog jie grįžta, mes visgi kaimuose matome tuščius namus. Emigracijos banga buvo labai didelė ir užsidirbti į kitas šalis išvykusios jaunos šeimos negali auklėti (vaikų) gimtąja kalba. Būtent tai yra grėsmė ir reikia pagalvoti ką Lietuva, kaip valstybė, gali padaryti, kad lietuviai, kurie dabar išbarstyti po visą pasaulį, grįžę atgal mokėtų lietuvių kalbą“. Ji pabrėžė, jog teisę saugoti gimtąją kalbą turi tiek lietuviai, tiek ir Lietuvoje gyvenantys lenkai.

Ji tvirtino, jog visų pirma būtina pasirūpinti tuo, kad lietuviai neišvyktų iš šalies, o ne laidyti nepagrįstas kritikos strėles mažumoms.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po Lietuvos Prezidentės pranešimo Lenkijos agentūrai RAR pareiškė, kad Lietuvos santykiai su Lenkija dabar yra sudėtingi: „Žinoma, tam įtakos visų pirma turi lenkų padėtis Lietuvoje“. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija palaikys visus lenkų siekius Lietuvoje, tuo pačiu gerbiant Lietuvos suverenitetą.

„Mums taip pat suprantama, jog gyvenantys Lietuvoje lenkai turi būti lojalūs Lietuvos gyventojai, tačiau dėl to iš Lietuvos valdžios mes laukiame didesnio supratimo ten gyvenantiems lenkams“ – kalbėjo Lenkijos premjeras.

Informacijos šaltinis – „Obzor“

XXX

Aleksandras Nosovičius

Europa gali išnaudoti Lietuvą kaip spaudimo svertį prieš Rusiją

Kasmetiniame Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime eilinį kartą nuskambėjo frazė apie grėsmę dėl Lietuvos nepriklausomybės iš Rusijos pusės. Straipsnyje rašoma, jog nusistatymas prieš Rusiją Lietuvos valdžiai yra įprastas, o nuo kito mėnesio šaliai atsiras dar daugiau galimybių pademonstruoti šiuos nusistatymus realioje politikoje – Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai. Apie tai, ar Lietuva turi resursų, leidžiančių primesti antirusišką darbotvarkę visai ES ir kokie faktoriai turės įtakos Lietuvos pirmininkavimui ES, diskutuojama su politologu Sergejumi Micheevu.

Informacijos šaltinis – „Rubaltic“

XXX

Valerijus Mokrušinas

"Baltijos valstybės jau nebeslepia rusofobijos: Rusija – "pagrindinis priešas"

Pirmose straipsnio eilutėse rašoma, jog Lietuva sužavėta metiniu Prezidentės pranešimu, kurį ji praeitą savaitę skaitė Seime. Didelė dalis ataskaitinio-programinio dokumento skirta protingos politikos pasiekimams – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir namie, rašoma apžvalgoje. Taip pat daug dėmesio pranešėja skyrė priežastims, kurios sutrukdė ir toliau trukdo siekti dar geresnių rezultatų, aptarti.

Pranešime cituojama politologė ir žurnalistė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri su malonumu pareiškė, jog „pirmą kartą taip atvirai įvardinta Rusija ir jos griaunamoji veikla mūsų šalyje“. Ryšium su tuo, straipsnyje prisimenama nesenai Lietuvoje VSD išplatinta atskaita, kurioje kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija. Apžvalgoje pabrėžiama ir primenama, kad VSD kuruoja Prezidentė.

„Įtarimai, o šiuo atveju skamba netgi kaip kaltinimai – nepagrįsti, nes nepateikta nė vieno fakto, nė vieno konkretaus atvejo“, – rašoma apžvalgoje apie metamus kaltinimus Rusijai.

„Žiniasklaidoje teigiama, jog tai buvo vienas iš agresyviausių Prezidentės metinių pranešimų per pastaruosius ketverius metus, kuriame taip aštriai pasisakyta prieš Rytų kaimynę. „Ne ne, ir anksčiau ponia Prezidentė neišsiskyrė geranoriškumu, bet dabar, numetus tolerancijos ir politinio korektiškumo kaukę, atvirai „stojo į karą“, – rašoma straipsnyje.

Apžvalgoje teigiama, jog „vietiniai „vanagai“ Prezidentės kalbą komentuoja palankiai. Patologinis rusofobas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis pareiškė, kad pranešimas buvo subalansuotas, jame aiškiai išdėstyti akcentai. Taip pat straipsnyje minima, jog Darbo partijos (leiboristų) partijos vadovas Prezidentės metinį pranešimą sukritikavo.

Informacijos šaltinis – „NakanuuneRu“

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2013.06.27


Prisijunkite prie diskusijos