Kaip ponai Petrovai tapo Australijos šnipais


Print

Nesunku atspėti, kaip oficialusis Kremlius ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovybė šiandien vertina savo  žvalgą labai rusiška pavarde – Vladimirą Petrovą bei jo žmoną Jevdokiją.

Tiesa, abu jie turėjo ir kitokias pavardes. Kažkada Petrovas yra buvęs Vladimiras Michailovičius Šorochovas (pirmoji pavardė), paskui tapo Proletarskiu. Petrovo pavardę jis gavo 1942 metais, kai su žmona išvyko į Švediją. Daug galima pasakoti apie Petrovo ir jo žmonos veiklą Kinijoje, Švedijoje, bet mes apsiribosime paskutiniuoju jų gyvenimo tarpsniu – darbu “sovietų tėvynės” gerovei, taip pat tos tėvynės nenaudai Australijoje. Šiame žemyne sutuoktiniai atsidūrė 1951 metais. Dar buvo gyvas Stalinas, dar siautėjo jų šefas Lavrentijus Berija. Iki 1953 m. vasaros sutuoktiniai Australijoje sekė antisovietines ir nacionalistines organizacijas, kryptingai telkė nelegalus. Vis dar sovietų tėvynės gerovei.

Kas be ko, pykosi su sovietų pasiuntinio Australijoje žmona Generalova, vieni kitus skundė Maskvai, bendravo su įtartinos praeities lenkų muzikantu Maiklu Bialoguskiu, kuris Antrojo pasaulinio karo metais, esą, bendradarbiavęs su vokiečių fašistais. GRU rezidentūros Kanberoje darbuotojai tuo buvo nepatenkinti, todėl į Maskvą pasiuntė telegramą: “Kanbera – Maskva, Gromovui. Visiškai slaptai. Turime žinių, kad vietinė specialioji tarnyba aktyviai “apdoroja” Petrovą. Agento – verbuotojo vaidmenyje yra Maiklas Bialogurskis, lenkų kilmės muzikantas. Abu lankosi naktiniuose baruose ir restoranuose. Petrovas švaistosi piktomis replikomis sovietų pasiuntinio adresu. Prašome atšaukti. 1953.11.17, Somovas”.

Tačiau iš Australijos Petrovas niekur neišvyko. Savo posto nepaliko iki pat 1954 m. balandžio 2 dienos, kai jis su slaptais dokumentais, net nepasitaręs su žmona, iš pasiuntinybės pasišalino nežinia kur. Balandžio 13 dieną Australijos oficialūs organai pranešė, kad sovietų pasiuntinybės trečiasis sekretorius Vladimiras Petrovas pasiprašė politinio prieglobsčio. KGB darbuotojams beliko čiupti už rankų Petrovo žmoną. Taip jie ir padarė. Beje, labai grubiai, labai neprofesionaliai. Nuotrauką, kurioje Jevdokiją už parankių į lėktuvą veda du buldogus primenantys žaliūkai, pamatė visas pasaulis. O netrukus išgirdo ir jos prašymą suteikti politinį prieglobstį. Tai atsitiko Darvino aerouoste, po pokalbio telefonu su vyru.

Prasidėjo žaidimas “į kitus vartus”. Sutuoktiniai suteikė vertingos informacijos apie sovietų žvalgybos veiklą Japonijoje, Prancūzijoje ir, žinoma, Australijoje. 24-ių puslapių Petrovų ataskaita ilgą laiką Vakaruose buvo neišsenkamas šaltinis, apimantis sovietų specialiųjų tarnybų veiklą 1947 – 1951 metų laikotarpiu. Bėgliai pateikė labai vertingų tiesioginių įrodymų apie 1951 m. gegužės mėnesį pradingusius Anglijos URM darbuotojus Berdžesą ir Makliną. Petrovai ne tik patvirtino, kad jie – sovietų agentai ir tuo metu buvo Maskvoje, bet ir pateikė daug faktų apie jų veiklą. Petrovas detaliai papasakojo apie pasirengimą nužudyti Levą Trockį, taip pat apie patį nužudymą.

Kilo didelis tarptautinis triukšmas, pašlijo Australijos ir SSRS santykiai, laikinai buvo uždaryta sovietų pasiuntinybė Kanberoje, daugelis Australijos diplomatų turėjo išvykti iš Maskvos.

Vladimirui ir Jevdokijai Petrovams 1956 m. buvo suteikta Australijos pilietybė; jie dar kartą pakeitė pavardes ir gyveno Melburne. Vladimiras Petrovas tapo švedu Svenu Elisonu, o Jevdokija Petrova – Marija Ana Alison. Mirė ji sulaukusi 88-erių. Petrovas savo žmoną pergyveno 3 metais ir Melburno prieglaudoje mirė 1991-aisiais.

Nuotraukoje: šiandieninė Australija.

2011.04.24


Prisijunkite prie diskusijos