Gegužės 3 dienos vakare Machačkaloje prie policijos posto automobilyje susisprogdino savižudis, kai atvyko gelbėtojai – nugriaudėjo antrasis sprogimas. Manoma, kad savižudis – Dagestano nepriklausomybės nuo Rusijos šalininkas.
Gegužės 4 dienos ryte pranešta, kad žuvo 12 žmonių, daugiau nei 100 sužeista. Šiaurės Kaukazo regiono Dagestano tardymo valdybos atstovas tvirtina, kad šį karinį incidentą oficialioji Machačkala traktuoja kaip teroristinį. Tokia oficiali ir Kremliaus pozicija. Sprogimų metu žuvo policijos, Ypatingųjų situacijų ministerijos pareigūnai ir civiliai asmenys.
XXX
Rusijos generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pagrasino prevenciniais smūgiais JAV vadovaujamos NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos objektams Rytų Europoje, jeigu Vašingtonas neatsisakys šių prieštaringai vertinamų planų. „Sprendimas prevenciškai panaudoti griaunamąją jėgą bus priimtas, jeigu padėtis pablogės“, – pareiškė jis.
Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas taip pat perspėjo, jog Maskvos ir Vašingtono derybos dėl NATO priešraketinės gynybos planų „priartėjo prie aklavietės“.
XXX
Prasidėjus dvi dienas truksiančiai atstovų iš maždaug 50 šalių konferencijai aukščiausio rango Rusijos gynybos pareigūnas pakartojo, kad Maskva siūlosi vadovauti PRG skydui kartu su NATO. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas sakė, kad bendrai valdoma Europos PRG sistema „galėtų padidinti kiekvienos šio žemyno šalies saugumą“ ir kad tai būtų „adekvatu galimoms grėsmėms, taip pat nesumažintų strateginio saugumo“.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pernai pareiškė, kad jo šalis imsis karinių atsakomųjų priemonių, jeigu su JAV ir NATO nepavyks susitarti dėl PRG.
XXX
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Veršbou neatmeta galimybės, kad priešraketinės gynybos sistema (PRG) gali būti ir siaurinama. „Jeigu grėsmė plėtosis lėčiau, programos mastą galima bus sumažinti, o jeigu sparčiau – sistema bus lankstaus pobūdžio – ji gali būti išplėsta, jeigu prireiktų“, – sakė jis rusų radijo stočiai „Echo Moskvy“.
Kalbėdamas apie jau dislokuotas PRG sistemas jis pranešė, kad JAV Aliaskoje ir Kalifornijoje turi įrengusios 30 tokių sistemų, kurias „galima panaudoti prieš raketas, paleistas iš Irano ar Šiaurės Korėjos“. „Ten nėra jokių planų šią sistemą plėsti; beje, ji yra net mažesnė už Rusijoje aplink Maskvą dislokuotą PRG (tinklą), kur įrengtos 68 sistemos“, – pridūrė A. Veršbou.
XXX
RF kosmoso kariuomenės vadas gen. ltn. Olegas Ostapenka pareiškė, kad Rusija artimoje perspektyvoje sukurs iš principo naują perspėjimo apie galimas oro-kosmoso atakas sistemą. Jis patikslino, kad kalbama ne apie plačiai žinomas paprastas perspėjimo apie raketų antpuolius sistemas, o apie visiškai naują kompleksinę sistemą, kuri apims gerokai daugiau funkcijų nei dabartinės.
XXX
RF Baltijos laivyno vadovybė sunerimusi, kad pramonė neturi galimybių laiku suremontuoti karinę techniką ir ginkluotę. Kaip praneša laikraštis „Straž Baltiki“, tokias problemas iškėlė Baltijos laivyno vadas viceadmirolas Viktoras Čirkovas susitikime su veteranais. Jis paminėjo, kad lėšų tam yra skirta – 2011 m. buvo skirta 1,250 mlrd. rublių, šiais metais – 1,5 mlrd. rublių.
Kadangi pramonė nesugeba įsisavinti tokių lėšų, pernai metais liko nesuremontuoti 17 laivų, 9 skraidantys aparatai, 2 zenitiniai kompleksai, 10 radiolokacinių sistemų. Didžiausia problema, kurią įvardino vadas, sprendžiant iškilusias problemas – atsarginių dalių trūkumas.
XXX
RF vyriausybė suteiks valstybines garantijas karinės pramonės įmonėms už 140,71 mlrd. rublių valstybinio karinio užsakymo įvykdymui. Tokį įsakymą pasirašė premjeras Vladimiras Putinas. Planuojama pasirašyti sutartis su 31 įmone. 26,7 mlrd. gaus Maskvos šiluminės technikos institutas, gaminantis raketų kompleksus, Pabaltijo laivų statykla „Jantar” Kaliningrade gaus apie 11 mlrd. rublių, Peterburgo „Admiraliteijskije verfi” – 6,3 mlrd. rublių, „Almaz – Antej” – 4,17 mlrd. rublių, „Rosvertol” – 7,6 mlrd. rublių.
XXX
RF prezidentas D. Medvedevas paskyrė kontradmirolą Sergejų Avakjancą RF Ramiojo vandenyno laivyno vadu. Jis taip pat atleistas iš Ramiojo vandenyno laivyno vado pirmojo pavaduotojo – štabo viršininko pareigų. Iki naujo vado paskyrimo Ramiojo vandenyno laivyno vadu buvo admirolas Konstantinas Sidorenka, kuris 2010 metais buvo paskirtas Rytų karinės apygardos vadu, ir nuo to laiko S. Avakjancas vykdė Ramiojo vandenyno laivyno vado pareigas.
XXX
Strateginį atominį povandeninį laivą „Aleksandr Nievskyj“ į Rusijos KJL sudėtį planuojama priimti spalio mėnesį. Apie tai ketvirtadienį paskelbė šalies Karinio jūrų laivyno vyriausiojo štabo spaudos tarnyba, patikslindama, kad rugsėjo mėnesį bus atliekami šio laivo gamykliniai bandymai.
Reuters/Scanpix nuotraukoje: po sprogimo Dagestano sostinėje Machačkaloje.
Parengta pagal Interfaks, Interfaks – AVN, newsru.com pranešimus
2012.05.05
