Kariuomenės strateginės komunikacijos vadovas: žmonės, patikėję dezinformacija, – aukos


Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas tvirtina, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė atvėrė naujas galimybes dezinformacijai. Pašnekovas neslepia, kad daugiausia informacinių atakų bei dezinformacijos Lietuvą pasiekia iš kaimyninės Rusijos – pasak E. Lastausko, Vakarų šalys į Rusijos elgesį po 2014 m. Krymo aneksijos žiūri visaip kitaip.
 
Didėjant visuomenės sąmoningumui, šalia to, pastebi E. Lastauskas, tobulėja ir dezinformacijos sklaidai pasirenkami kanalai, laikas bei būdai. Dėl to, konstatavo pulkininkas, vyksta karas, tik šįkart – informacinis. Kartu jis teigia, kad žmonės turėtų laikytis kritinio mąstymo taisyklių bei „informacinės dietos“ – pamačius šaukiančią žinutę, įvertinti jos pateikimą, sudėtines dalis bei asmeninį poreikį kiekiui.
 
E. Lastauskas naujienų agentūrai ELTA taip pat papasakojo apie keletą Lietuvoje užfiksuotų informacinių atakų, paaiškino, kaip jos kelią sumaištį visuomenėje ir kokie jų tikslai, įvertino gyventojų atsparumą dezinformacijai bei įvardijo, kaip žmonėms atskirti tiesą nuo melo.
 
Paaiškinkite, už ką yra atsakingas Strateginės komunikacijos departamentas Lietuvos kariuomenėje?
 
Visi Lietuvos kariai yra atsakingi už Lietuvos žmonių ir valstybės saugumą, o mes esame atsakingi už tai, kad šalies informacinėje erdvėje nebūtų „melagienų“, neteisingos informacijos – kad mes ją identifikuotume, atrastume ją gerokai anksčiau, nei ji pasiekia mūsų žmones ir pradeda daryti jiems neigiamą įtaką. Mes identifikuojame informacines grėsmes Lietuvos Respublikai, žmonėms ir jas paaiškiname.
 
Pradėkime nuo geopolitinių konkurenčių komunikacijos. Skelbiama, kad Baltarusija, Rusija puikiai susitvarko su koronavirusu. Vis dėlto gegužės 9 d. minėjimas Rusijoje buvo nukeltas. Taip pat – kad Kinija padeda Europai asmens apsaugos priemonėmis. Dauguma žmonių sutinka, kad koronaviruso akivaizdoje egzistuoja propaganda. Į ką yra taikoma tokiomis žinutėmis?
 
Koronavirusas yra nauja aplinkybė. Pačioje to viruso plitimo pradžioje mes pastebėjome, kad daugelyje šalių, tarp jų ir jūsų minėtų šalių, egzistavo nustebimas, o po kiek laiko galime pastebėti, jog vis aktyviau sklinda klaidinama informacija. Ta klaidinama informacija – tai ne visada yra kryptinga veikla ir ne visada yra dezinformacija. Manau, kad turime didžiulį skaičių sąmokslo teorijų ir teiginių, kurie yra klaidinga įvykių interpretacija. Mes kiekvieną dieną susiduriame su tokiais aiškinimais, kad koronavirusas yra skirtas platinti 5G ryšį, kad virusas sugalvotas JAV arba specialiai paleistas Kinijoje, kad tai yra illuminati, masonų ir dar velniai žino kieno sąmokslas. Visų šitų klaidingų ir nelogiškų interpretacijų cirkuliuoja vis daugiau ir, be abejonės, yra krūva žmonių, kurie tuo naudojasi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
Paraleliai mes matome ir kryptingą veiklą – susiduriame su klaidinga ir kryptinga informacija, kurioje teigiama, kad mūsų sąjungininkų pajėgos bus atitraukiamos iš Lietuvos. Šitą informaciją, pagal jos kompleksiškumą ir pagal tai, kad jai buvo pradėta rengtis gerokai anksčiau – balandžio 18 d., mes galime aiškiai identifikuoti – jos tikslas buvo diskredituoti mūsų sąjungininkus, padaryti taip, kad mūsų šalyje nebūtų jų ar būtų jų kuo mažiau. Siekiamybė pateikiama kaip įvykęs faktas. Taigi, susiduriame su kryptinga veikla – ne tik mąstymu, bet ir „melagienomis“. Kas už jų stovi? Tai reikalauja didesnio tyrimo, bet pastebime, kad labai dažnai informacija atitinka Rusijos Federacijos interesus ir dažnai pradeda sklisti šios šalies internetinėje erdvėje.
 
Kaip tokios atakos, informacija, apie kurią jūs kalbėjote, yra apibendrinama Vakaruose, pas sąjungininkus? Ar tai vertinama kaip propaganda?
 
NATO pajėgos ir mūsų sąjungininkai turėjo „puikių“ patirčių Šaltojo karo metais, kada KGB organizuotos dezinformacijos kampanijos, vadintos aktyviosiomis priemonėmis (rus. aktivnaja meroprijatija), kurios buvo vėliau atskleistos į Vakarus pasitraukusių KGB agentų, buvo ne kartą naudotos prieš mūsų sąjungininkus, siekiant diskredituoti NATO gynybinį aljansą. Tos patirtys ir istorija yra pakankamai didelė, tik tai buvo pakankamai seniai – ne visur buvo išlikusi ta institucinė atmintis.
 
Aš pats, kaip tarnavęs NATO vadavietėje, galiu pasakyti, kad iki pat 2014 m. į Rusiją buvo žiūrima kaip į partnerę, truputį keistokai besielgiančią, bet vis dėlto partnerę kovoje su islamiškuoju terorizmu, fundamentalizmu. 2014 m. (Krymo – ELTA) aneksija Ukrainoje buvo didžiulis nustebimas. Nuo to laiko buvo suvokta, kad ta mūsų kaimynė, pasirodo, nėra tas geranoriškas partneris, bet valstybė, labai aktyviai veikianti ir atakuojanti NATO aljansą, kaimynines šalis – atakuojanti pirmiausia informacinėmis atakomis, žinutėmis, nes juk viskas prasideda galvoje, transformuojasi į žodžius ir virsta veiksmais.
 
Kaip jau kalbėjome interviu pradžioje, Rusijoje atšauktas gegužės 9 d. minėjimas. Ar, artėjant gegužės 9 d., kai Rusija skelbia švenčianti Pergalės dieną, fiksuojamas sujudimas informaciniame lauke – padidėjęs dezinformacijos, propagandos srautas?
 
Mūsų informacinės erdvės stebėjimo ataskaita kalba apie tai, kad praėjusiais metais buvo pastebėtas ženklus klaidingos informacijos ir kryptingų informacinių atakų augimas. Drįsčiau sakyti, kad tai susiję ir su bendrai pasaulyje augančiu informaciniu srautu ir, be abejonės, su kryptinga veikla, kuria stengiamasi diskredituoti Lietuvą, NATO gynybinį aljansą, ES. Artėjančiomis datomis labai manipuliuojama – galima sakyti, kad nacistinės Vokietijos kapituliacijos data yra gegužės 8 d., kada buvo pasirašyta kapituliacija.
Molotovo – Ribentropo paktas
 
Deja, Lietuvos Respublikoje Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1993 m. rugpjūčio 31 d., kada paskutinis okupacinės kariuomenės karys paliko valstybę. Ir karas prasidėjo mums 1939 m. rugpjūčio 23 d., kada buvo nuspręsta pasidalinti Baltijos šalis, Skandinaviją ir Besarabiją. Mes aiškiai matome, kad tie teiginiai visai kitaip yra pateikiami, ir Rusijos Federacija, Sovietų Sąjunga, buvusi nacistinės Vokietijos sąjungininkė, po to perėjusi į karinį konfliktą, kažkodėl mini ir švenčia gegužės 9 d. bei stengiasi šią datą pateikti kaip išskirtinį svarbų įvykį, nors mums, lietuviams, Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1993 m.
 
Tų interpretacijų daugėja, bet ta išskirtinė situacija su koronavirusu, mano manymu, sumažins ir galimybes manipuliuoti. Tiesiog bus pakankamai dėmesio skirta virusui. Kalbame apie tos datos perkėlimą ir, norisi tikėti, kad mūsų kaimynė visuotinės grėsmės – viruso akivaizdoje sugebės išlaikyti sveiką protą bei nesiims išnaudoti, manipuliuoti istoriniais faktais.
 
Krašto apsaugos ministerija viešina kai kuriuos atpažintus dezinformacijos atvejus, informacines atakas. Kaip rodo jūsų patirtis – ar tas viešinimas duoda naudą tiek visuomenei, tiek bendradarbiavimui su minėtais kaimynais?
 
Kiekvienas įvykis yra skirtingai vertinamas ir veiksmai, kurių imamasi, be abejonės, skiriasi. Bendrai mes tikime ir žinome, kad šiuo atveju mūsų pusėje yra tiesa. Tikime, kad Lietuvos žmonės, sąjungininkai sugebės atskirti. Svarbu, kad ta tiesa būtų pateikta ir mes tą žinią paskleistume. Tikime žmonių ir visuomenės gebėjimu atskirti pelus nuo grūdų.
 
Matome būtinybę informuoti visuomenę bei paaiškinti, kas vyksta – sumažinti galimybę manipuliuoti žmonėmis. Mes susiduriame su dvejopais įvykiais: įvykiais, kurių nebuvo – „melagienomis“, ir įvykiais, kurie buvo, tik interpretuojami kitaip. Pavyzdžiui, Sausio 13-osios ataka – ar tikrai žuvo žmonės? – Taip, žuvo, gindami Lietuvos valstybę. Bet kai kurie žmonės, ir ta pati Rusija teigia, kad tai buvo pačių lietuvių darbas, arba kad žmonių nė kiek nežuvo. Taip pat, kaip MH17 lėktuvas („Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, numuštas virš Rytų Ukrainos 2014 metais – ELTA) – teigiama, kad jo nebuvo arba jis numuštas pačių ukrainiečių.
Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk“ liekanos. EPA – ELTA nuotr.
 
Kiekvienas atvejis reikalauja skirtingo paaiškinimo, būdo, bet mes tikrai tikime žmonių gebėjimu atsirinkti. Tikime visuomenės, žiniasklaidos brandumu. Galime pasidžiaugti, kad kiekvienas melagingos informacijos ar interpretavimo atvejis daugumos žmonių sutinkamas labai racionaliai, vadovaujantis protu ir iškart suvokiama, kad tai yra melagystė.
 
Kaip ir kalbėjome, laikas, pasirinktas dezinformacijos skleidimui ar informacinėms atakoms, nebūna atsitiktinis. Gal galėtumėte papasakoti apie daugiau atvejų, kai melaginga informacija buvo paskleista konkrečiu metu neatsitiktinai – labai gerai įvertinus laikotarpio aplinkybes, įvykius?
 
Rugsėjo 25 d. buvo pateikta informacija, kad vokiečių kariai, dislokuoti Rukloje, kurie saugo Lietuvos valstybę, atvyko į Kauną ir išvažinėjo žydų kapines. Tai yra įvykis, kurio nebuvo – visiška „melagiena“. Pačioje pradžioje tai atrodė keistai ir neverta dėmesio tol, kol nepastebėjome, kad tą pačią savaitę – po šito melagingo pranešimo, po trijų dienų mūsų užsienio reikalų ministras susitiko su žydų bendruomene JAV. Taip pat ir mūsų prezidentas susitikinėjo, o žydų bendruomenės visame pasaulyje šventė Naujuosius metus, kur susitinka, sveikina, kalbasi ir aptarinėja įvairius nutikimus. Tapo aišku, kad ši paskleista informacija turėtų neigiamą įtaką žydų bendruomenei. Tapo aišku, kad tikimasi sugriauti mūsų svarbiausių lyderių susitikimus su žydų bendruomenėmis JAV ir padaryti jiems žalą.
 
Tas pats prasidėjęs koronavirusas – šiemet sausio 28 d. po kibernetinės atakos buvo išplatinta melaginga informacija, kad JAV karys, kuris dislokuotas Pabradėje, serga koronavirusu. Noriu pabrėžti, kad tada dar nei vienam iš JAV karių, dislokuotų Lietuvoje, nebuvo diagnozuotas šis virusas. Visa tai buvo taikoma tada, kai prasidėjo koronavirusas ir kai žmonės pradėjo kalbėti, kad tai yra problema.
 
Kiekviena istorija visada turi strateginę potekstę ir tai rodo labai kryptingą, koordinuotą veiklą ir tų „blogiečių“, kurie tai daro, aiškius ketinimus daryti įtaką žmonių mąstysenai, elgsenai tam tikroje vietoje ir tam tikru metu. Beveik visada šios atakos yra ne tik melagingos informacijos sukūrimas ir paskleidimas, bet dar eina kartu ir su kibernetinėmis atakomis, kai įsiskverbiama į žiniasklaidą. Pati žiniasklaida tampa taikiniu.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra sakęs, kad dezinformacija yra pateikiama ir apie Lietuvos sąjungininkus – ES, NATO, kitas tarptautines institucijas. Kokiu būdu, forma yra konstruojamas dezinformacinis laukas apie NATO, ES veiklą?
 
Dar šiuo metu, kada mes šnekame, toliau platinama melaginga informacija. (…) Naudojamasi tuo, kad balandžio 15 d. įvyko NATO pajėgų gynybos ministrų susitikimas Briuselyje – balandžio 18 d. sukurtose melagingose platformose balandžio 21 d. buvo paskelbta informacija – tai rodo pakankamai didelį koordinacijos lygmenį. Susiduriame su įvairiais filmukais, istorijomis apie tai, kad COVID-19 yra 5G plėtra, kas yra visiška nesąmonė, taip pat, kad koronaviruso nėra, – tai irgi nesąmonė. Visos šitos interpretacijos – valandų trukmės filmukai, pranešimai, videomedžiagos, įvairios nuotraukos turi vieną tikslą: klaidinti žmones, skleisti melagingą informaciją, sukurti jiems netikrą realybę, netinkamai paaiškinant įvykį ir tokiu būdu darant įtaką žmogaus elgsenai.
 
Antradienį sostinėje turėjome bandymą organizuoti protestą, mitingą prieš įvestas saugumo priemones – tai atrodo absurdų absurdas. Kitas žingsnis turbūt būtų protestuoti prieš gydytoją, kad jis išrašė vaistų, gydo bei stengiasi padaryti, kad žmonės būtų sveiki. Logikos nebuvimas. Man nuoširdžiai gaila tų žmonių, kurie atvyko ir patikėjo šia „melagiena“ bei šiomis viruso interpretacijomis. Tai yra žmonės, kuriais manipuliuojama ir kurie tapo aukomis.
 
Kodėl žmonės patiki dezinformacija ir buriasi į tokius protestus?
 
Kibernetinėse atakose ir informacinėse atakose visada yra dvejonė. Pirma, tu nežinai, kas iš tikrųjų tave atakuoja. Antra, tu nežinai, ar tave atakavo. Kiek mes esame subjektyvūs ir paveikti tos aplinkos – ir aš savęs klausiu nuolat: ar iš tikrųjų aš nesu paveiktas, ar mano vertinimas yra pakankamai racionalus, ar tai nėra emocijomis arba tam tikrais vaizdiniais, gauta informacija paremtas vertinimas? Nuolatiniai savęs tikrinimai turėtų būti.
Fake News – rimtas galvosūkis. Slaptai.lt nuotr.
 
Manau, kad tipinio portreto nevertėtų nubrėžti. Kiekvienas iš mūsų potencialiai galime būti taikinys ir dažnai būname. Mūsų sprendimai ne visada būna racionalūs. Vienintelis kelias, kaip mes galime išlaikyti tą racionalumą, tai visada kvestionuoti – ar tai tikrai ta informacija, kuri teisinga? Ar tais žmonėmis, kurie taip sako, aš galiu pasitikėti? Ar išvados, kurios pateiktos, vadovaujantis šia informacija, iš tikrųjų yra teisingos? Susiduriame su visiškai melaginga informacija ir tai galima pakankamai greitai išsiaiškinti bei patikrinti, bet dar viena problema, su kuria susiduriame, – neteisinga įvykio interpretacija. Pats įvykis teisingas, bet jo interpretacija dėl netyčinės arba tyčinės mąstymo klaidos yra klaidinga.
 
Sakyčiau, kad kiekvienam iš mūsų, pamačius tam tikrą antraštę, vertėtų pagalvoti – ar tikrai reikia man ten lįsti, ar tikrai reikia paskaityti? Žmonės jau tą ugdo: jeigu man atėjo į elektroninį paštą kažkoks laiškas „Paspausk ir uždirbsi daug pinigų“, tai aš jau po truputį išsiugdau atsargumą, kad geriau nespausiu. Galvoju, kad ir su informacija turime taip – mums reikėtų laikytis informacinės dietos, kaip ir su maistu: nors maistas atrodo gražiai, bet ar tikrai man viską reikia valgyti?
 
Antra, pažiūrėti, ką aš čia valgau ir ar tame kartais labai gražiame paketėlyje nėra kažkokios velniavos pridėta. Juk kai maisto pakuotę paimame, pasižiūrime, kokie ingredientai ir skonio stiprikliai.
 
Mes sakome, kad informacinė dimensija yra dar vienas mūšio laukas – vyksta šiuo metu karas ir tie žmonės, kurie yra paveikti tų informacinių operacijų, tai yra aukos. Ne nusikaltėliai, bet aukos. Mūsų mylimi piliečiai, kuriuos sužeidė ir mūsų reikalas yra tuo pasirūpinti, paaiškinti jiems bei padėti susivokti.
 
Ar propagandos ir dezinformacijos pasirenkami viešinimo srautai per paskutinius metus keičiasi? Kaip?
 
Atėjo tam tikras suvokimas, kad kartais kalbėdamas ir viešindamas tam tikrą „melagieną“, darai meškos paslaugą – (…) padedi jai sklisti. Čia vienas iš tų aspektų, kad ne apie visus dezinformacijos atvejus reikia kalbėti ir jiems skirti viešumoje dėmesio. Taip pat atsirado supratimas, kad reikia skirti ženkliai didesnį dėmesį užkardymui ir edukacijai. Kalbu ir apie mūsų leidžiamus leidinius – galiu paminėti Ričardo Savukyno pagal kognityvinio elgesio terapiją rengiamą vadovėlį apie 10 mąstymo klaidų, kurį mes netrukus pristatysime. Jame kalbama apie mąstymo klaidas bei kritinio mąstymo principus. Nuogąstauju, kad terminas „critical thinking“ Lietuvoje buvo suprastas, kaip „viską kritikuoti“. Kritinis mąstymas nėra viską kritikuoti, tai yra sugebėjimas užtikrinti loginį ryšį tarp teiginio ir jį palaikančio elemento bei to ryšio periodiškas patikrinimas.
 
Noriu pasidžiaugti, kad visuomenės atsparumas vis dėlto didėja ir auga. Žmonės tampa pakankamai atsparūs, bet, kaip ir kalbėjome, 2014 m. turėjome melagingą informaciją elektroninio laiško forma, o šių metų sausį mes turėjome 5 kibernetines atakas, apgaulingus el. laiškus ir ženkliai išaugusį lygį. Gerėja mūsų visuomenė, mes tobulėjame, kaip ir mūsų apsaugos priemonės, tačiau tobulėja ir priemonės, kurias naudoja oponentai.
 
Pakalbėkime šiek tiek apie švietimą. Ekspertai kalba, kad tautinių mažumų bendruomenėse tikrovei prieštaraujančios informacijos pasiekiamumas yra daug platesnis nei kitur. Ar tautinės mažumos yra pakankamai atsparios propagandai? Ar, jūsų nuomone, tai yra svarbus veiksnys?
 
Čia klausimas daugiau švietimo ministerijai. Ką aš galėčiau pasakyti, tai kad mes neišskiriame kažkokios etninės grupės ir į visus žiūrime kaip į Lietuvos žmones. (…) Ginsime visus piliečius ir gyventojus. Manipuliacijų iš praeities galime pastebėti – Sovietų Sąjunga dažnai manipuliuodavo etninėmis grupėmis, siekdama sukurti iliuziją, kad šios grupės yra skriaudžiamos, ir tada menamai ateiti gelbėti. Rusijos Federacijos gelbėjimas Abchazijos ir Osetijos žmonių, ko gero, nustūmė juos keliasdešimt metų atgal.
 
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Kalbant apie mūsų švietimo sistemą, egzistuoja internetas, turime galimybę skaityti bei tikrinti informaciją. Aš žinau, kad jauna karta labai daug dėmesio tam skiria. Yra labai daug informacijos, kuria galima pasinaudoti. Noriu tikėti, kad įvairios mūsų etninės grupės – pavyzdžiui, lenkų etninės grupės, esančios Lietuvoje, puikiai žino, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktu ir nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, tada iš nugaros jiems smogė Sovietų Sąjunga – sovietai išžudė 20 tūkst. Lenkijos karininkų, elito. (…) Ar galėtų tos informacijos būti daugiau? – Žinoma, visada galėtų būti. Tas aiškinimas, kalbėjimas yra labai svarbus ir tikiu, kad turėsime jo vis daugiau ir daugiau.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) yra paraginęs nenaudoti virtualių pokalbių platformos ZOOM dėl to, kad ši gali būti nesaugi vartotojų duomenims. Vis dėlto minėtoji programa toliau naudojama mokyklose, universitetuose ir netgi valdžios institucijose, pavyzdžiui, Vyriausybėje. Kaip manote, ar tam tikros rekomendacijos neturėtų išeiti nurodymų pavidalu?
 
Kario mąstysena yra tokia: aukštesnio vieneto prielaida yra faktas. Šiuo atveju, kada kariuomenės vadas arba krašto apsaugos ministras man kažką rekomenduoja, tai man tampa įsakymu. Mano supratimu, tos priešpriešos nėra ir tai, ką rekomenduojame, mes įgyvendiname ir vykdome. Daugiau pakomentuoti nelabai galiu, nes NKSC yra šios srities profesionalai.
 
Viso pokalbio metu diskutavome apie dezinformaciją. Į ką ji labiausiai yra nukreipta? Kaip vis dėlto žmonėms atsirinkti tiesą?
Pagrindiniai dezinformacijos tikslai yra trys: pirma, įtikinti mūsų žmones, kad mūsų valstybė nepavyko – kad mes neturėtume didžiuotis savo valstybe, ir tai sudaro sąlygas pasikartoti 1940-iems metams: valstybės aneksijai bei atsiranda galimybė kvestionuoti mūsų laisvę, galimybes pasirinkti. Antra siekiamybė yra kvestionuoti mūsų sąjungininkus, NATO pajėgas, europinę erdvę – vakarietiškų vertybių, tikėjimo, kad laisvė yra fundamentali vertybė, kad žmogus yra geras, kad privati nuosavybė yra fundamentali sąlyga ir kad žmogus turi turėti galimybę pasirinkti. Visu tuo stengiamasi abejoti.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kovinių menų mėgėjai visada prieš darydami ėjimą daro klaidinamą veiksmą tam, kad išbalansuotų savo oponentą – tą norą išbalansuoti mes labai aiškiai pastebime. Turbūt tas, kas tai organizuoja, yra pakankamai patyręs kovų menuose. Ką reikėtų daryti? Mes susiduriame su informacijos lavina. Turbūt daugelis iš mūsų jau atradome tą suvokimą, kad maisto perteklius yra problema bei reikia save apriboti truputį. (…)
 
Tą patį siūlyčiau su informacija – atsiradus šaukiančiai žinutei apie tai, kad dar viena skandalinga naujiena, parodanti kažkokį blogį, pagalvokime, ar tikrai man reikia ją skaityti? Jeigu perskaičiau ją, tai kviesčiau pažaisti tokį žaidimą: susirasti mąstymo klaidas arba būdus, kaip manipuliuojama. (…) Jeigu sako, kad Lietuvoje lyja lietus bei pateikia išvadą, jog Lietuva netikusi valstybė – įvertinti, ar šioje vietoje nėra kažkokio neatitikimo? Išlaikyti kritinį mąstymą – ne į viską žiūrėti kritiškai, o pažiūrėti, ar teiginys ir jį palaikantys argumentai atitinka loginę seką. Išlaikyti sveiką protą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.25; 14:03
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.