Kas atsitiko Estijoje?


Print

Vienas iš didžiausių šios dienos galvosūkių: kodėl Estijos saugumo pareigūnas Estonas Kohveras pateko į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos rankas?

Gal Rusija surengė provokaciją, siekdama sumenkinti JAV prezidento Barako Obamos vizito į Taliną reikšmę?

Gal Rusija mėgina parodyti, kas šiame regione – tikrasis šeimininkas, nors Estijos sostinėje viešėjęs Amerikos vadovas labai aiškiai pabrėžė, jog NATO nusiteikimas ginti visas savo nares, – nepalaužiamas?

Neatmestina versija, jog Kremlius tiesiog keršija Estijai, kurios kontržvalgyba pastaraisiais metais sėkmingai demaskuoja užsimaskavusius rusų šnipus. Prisiminkime liūdnai pagarsėjusių Alėksėjaus Dresseno, Hermano Simmo ir Vladimiro Veitmano  istorijas. Visi trys vyrai užėmė aukštas pareigas Estijos valstybės struktūrose. Visi trys buvo užverbuoti Rusijos slaptųjų tarnybų.

Kur jie dabar? Estijos kalėjimuose atlieka realias laisvės atėmimo bausmes už Tėvynės išdavimą ir bendradarbiavimą su svetimos valstybės slaptosiomis tarnybomis. H.Simmas demaskuotas 2008-aisiais, A.Dressenas – 2012-aisiais, V.Veitmanas – 2013-aisiais. Sutikite, tai solidus iššūkis Rusijos saugumui. Vaizdžiai tariant, per šešerius metus – net trys estiški antausiai.

Beje, žymus britų politikos ir saugumo ekspertas apžvalgininkas Edvardas Lukasas yra pabrėžęs, jog Estija – bene vienintelė NATO ir Europos Sąjungos valstybė, kuri Rusijos šnipams taiko griežtas sankcijas. Kitos NATO ir ES valstybės rusų šnipams – atlaidesnės.

Tad sunku patikėti, jog FSB neerzintų KaPo profesionalumas. Naivu manyti, jog FSB neieško Estijos žvalgybą pažeminti galinčių kontrpriemonių.

Viešojoje erdvėje šiuo metų vyrauja dvi versijos, kaip labai patyręs, iš paties Estijos prezidento rankų valstybinių apdovanojimų sulaukęs E.Kohveras atsidūrė Rusijoje. Taigi turime estiškąją ir rusišką versijas. Estiškoji versija sako, jog šis kontrabandos per valstybinę sieną reikalūs tyręs profesionalas buvo pagrobtas Estijos teritorijoje netoli Luhamos pasienio punkto naudojant jėgą. Pavyzdžiui, buvo mesta dūminė granata. Pagrobimo metu naudoti net specalūs radijo trukdžiai, neleidę estui apie incidentą operatyviai pranešti saviškiams.

Rusiškoji versija teigia, kad E.Kohveras suimtas ne Estijos, bet Rusijos teritorijoje. Sučiuptas jis tik todėl, kad neva atliko prieš Rusiją nukreiptus žvalgybinius veiksmus. Esą pas sulaikytąjį rastas ne tik šaunamasis ginklas, bet ir įranga, reikalinga slaptam garso įrašymui.

Kokia iš šių versijų tikroji? Ar artimiausiu metu neatsiras naujų versijų? Ar E.Kohvero pagrobimas nebus palydėtas naujais panašiais incidentas ne tik Estijos – Rusijos, bet jau ir Latvijos – Rusijos bei Lietuvos – Rusijos pasienyje?

Juk dauguma blaiviai mąstančių analitikų, ekspertų, politikos apžvalgininkų įsitikinę: Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje. Jei Kremliaus diktatoriaus niekas Ukrainoje nesustabdys, jis bandys įkelti koją ir į Baltijos valstybių teritoriją. Tad galbūt E.Kohvero pagrobimas byloja, jog Rusija jau pradėjo aktyviuosius veiksmus, nukreiptus prieš Baltijos valstybes? Panašu, jog Kremliui knieti išsiaiškinti mūsų budrumą ir NATO vadovybės reakciją.

Estijos – Rusijos pasienyje nutikusi istorija – mįslinga. Estiškojo leidinio postimees.ee tvirtinimu, prieš pat Estijos Saugumo policijos departamento Tartu skyriaus bendradarbio E.Kohvero sulaikymą Rusijos Pskovo saugumiečiai teigė sučiupę 36-erių metų Estijos pilietį, kurio kišenėse rasta narkotinių medžiagų (beveik 5 gramai). Ar tarp žvalgybos pareigūno E.Kohvero ir esto, kurio kišenėje aptikta narkotikų, egzistuoja ryšys?

Oficiali Estijos valdžia skubiai sušauktoje specialioje spaudos konferencijoje teigė, esą rusai „pagrobė ypatingai patyrusį Estijos saugumo policijos pareigūną“. Tačiau teigė, jog šis incidentas greičiausiai nėra „politiškai motyvuotas“.

Net Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje nurodė, girdi, Estija turi kuo pasigirti, kovodama su organizuotu nusikalstamumu, ir „tokio pobūdžio Estijos stiprumas neabejotinai erzina nusikaltėlius“. Vadinasi, įtarimai metami „kriminalinio pasaulio“ atstovams? Ar tiesiog estai nenori atskleisti, kokios informacijos jie turi sukaupę?

Iškalbinga, kad Taline reziduojantis Rusijos ambasadorius Jurijus Marzliakovas vis tik buvo pakviestas į Estijos Užsienio reikalų ministeriją duoti oficialių paaiškinimų. Paaiškino taip, kad aiškiau tikrai netapo nei Estijai, nei estiškąjį incidentą analizuojantiems lietuviams ar latviams.

Be kita ko, Estijos užsienio reikalų ir Estijos vidaus reikalų ministrai sutartinai teigė, jog „KaPo pareigūno pagrobimas – rimtas incidentas“.

O štai Estijos gynybos ministro patarėjas Eerikas Niilesas Krossas manąs, kad tai – itin agresyvus žingsnis, pažeidęs virtinę tarptautinių normų. Jei toji informacija, kuri jam prieinama, – tiksli, vadinasi, tai – ne provokacija, o pati „tikriausia agresija“.

„Pastaruoju metu sklindančių žinių fone sudėtinga patikėti, kad taip galėjo įvykti. Šį atvejį galima pavadinti peržengiančiu visas ribas“. Šiuos jo žodžius citavo tiek postimees.ee, tiek BNS, tiek delfi.lt.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų fakulteto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, duodamas komentarą portalui delfi.lt, pabrėžė, jog Estijos saugumo pareigūno pagrobimas greičiausiai sietinas su kokia nors žlugusia estų saugumo tarnybos KaPo kontržvalgybine operacija.

„Manau, kad ir čia buvo kontržvalgybinė operacija, kurios pasekmės yra tokios, kokios yra: tikriausiai ne viskas sklandžiai vyko ir ta operacija tapo tokia vieša“.

Žodžiu, nieko keisto, jog turime rugsėjo 5-osios incidentą. Estija solidžiai priešinasi Rusijos žvalgybų ekspansijai į jos teritoriją. Ne kiekvienu sykiu – sėkmingai. Arba tiesiog Rusija siekia bet kokia kaina sužlugdyti sėkmingas estiškas kontržvalgybines operacijas. Tegul – net drastiškomis priemonėmis.

Tiesa, prieš keletą metų toks nutikimas nekeltų ypatingai didelio visuomenės susidomėjimo. Dabar gi ypatingų atspalvių jam suteikia kariniai neramumai Ukrainoje bei Rusijos atkaklumas aiškinantis, ar deramai NATO saugo savo rytines sienas.

Blogausia, kad visi kozyriai – ir vėl Rusijos rankose. Tiek Estija, tiek kitos Vakarų valstybės teturi vieną galimybę – tapti prašytojomis. O Rusija gali tapti šantažuotoja – arba grąžins, arba negrąžins. Jei norės didinti įtampą – negrąžins. Norės pažeminti – ims šaukti, jog grąžintų, bet Estija ir Vakarai nemoka mandagiai paprašyti. Prašysime nusižeminę, Rusija sugalvos naujų pretekstų, kodėl negali į Estiją grąžinti „patyrusio estų žvalgo“.

Šių eilučių autorius regi patį blogiausią variantą. Privalu ruoštis naujoms provokacijoms ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje ar Lietuvoje. Rugsėjo 5-ąją pagrobtas Estijos pilietis, rytoj, žiūrėk, Baltijos valstybėse bus sumušti V.Putiną šlovinantys rusakalbiai.  Neužteks muštynių, atsiras ir, neduok Dieve, žmogžudysčių.

Apie įtampos mažėjimą negali būti nė kalbos. Kremliui verkiant reikia naujų konfliktų. Bent jau tam, kad būtų primirštas karas Ukrainoje. Tardamas šiuos žodžius ir vėl remiuosi britų politikos ir saugumo eksperto E.Lukaso prognozėmis. Duodamas interviu portalui delfi.lt ponas E. Lucasas akcentavo, jog klysta tie, kurie mano, jog V.Putinui užteks Krymo ir Rytų Ukrainos. Artimiausiu metu dideli pavojai laukia Kazachstano, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano. Tačiau  labiausiai V.Putinas norėtų susigrąžinti, pasak E.Lukaso, Baltijos valstybes.

Nebūtų šio Kremliaus noro, nebūtų ir rugsėjo 5-oios incidento Estijos – Rusijos pasienyje…

2014.09.08; 10:15


Prisijunkite prie diskusijos