Kas išrado kalėjimą?


Print

Žmonės skirstosi į dvi grupes: tuos, kurie sėdi kalėjime, ir tuos, kurie turėtų sėdėti kalėjime/ M.Ašaras /prancūzų dramaturgas, 1899-1974/.

Mes įpratę manyti, kad kalėjimas – tai vieta, kur laikomi uždaryti žmonės, pažeidę įstatymus. Tačiau senovėje buvo kitaip.

Prieš kelis šimtmečius tituluotas asmenybes ir svarbius politinius veikėjus dažnai paimdavo į nelaisvę ir laikydavo kalėjimuose tol, kol jie neišsipirks, ar nepakeis nuomonės. Tik XIX a. pradžioje kalėjimai buvo pradėti naudoti kaip bausmės ir pataisymui žmonių, padariusių nusikaltimus, vieta.

Iki to laiko, žmonės, nusižengę įstatymams, buvo laikomi kalėjimuose tik iki teismo. Po teismo nuosprendis nedelsiant buvo įgyvendinamas. Kaltus arba pasmerkdavo mirti, mušdavo, arba įvykdydavo kitą fizinę bausmę, arba uždėdavo materialinę baudą.

Palaipsniui žmonės suvokė, kad žiaurumas netarnauja mažinant nusikaltimus, todėl kūno bausmės keitėsi izoliavimu kalėjimuose.

Anglijoje ir kitose Europos šalyse 1550 metais ėmė atsirasti “darbo namai”, “pataisos namai”. Juose buvo laikomi elgetos, skolininkai, išmaldos prašytojai ir kiti, įvykdę nedideles pražangas.

Tuo metu pradedami statyti specialūs namai, kur būtų atidžiai saugomi žmonės, padarę didelius nusikaltimus ir nuteisti ilgam laikotarpiui. Sąlygos jose buvo baisios.

XVIII a. pabaigoje žmonės ėmė reikalauti, kad kaliniai kalėjimuose turėtų geresnes sąlygas. Jos ir šiandien gerinamos, ruošiamos įvairios programos, kad žmogus pasitaisytų ir iš kalėjimo išeitų doru ir naudingu visuomenei.

Kokia likimo ironija. 1370 m. balandžio 22 d. Prancūzijos karaliaus Karolio V įsakymu padėtas pirmasis Bastilijos pamatų akmuo. Ši tvirtovė turėjo ginti Paryžių nuo anglų atakų. Kardinolo Rišeljė laikais Bastilija tapo valstybiniu kalėjimu ir išliko juo iki 1789 m. liepos 14 d. Jo projekto autorius ir statytojas buvo Hogo Obrijo, kilęs iš Dižono. Be Bastilijos, Obrijo pastatė dar vieną kalėjimą – “Pti Šatale” /”Mažoji pilis”/ kurioje buvo kalinami su vyriausybe ir pirkliais kariaujančios korporacijos studentai. Studentai nutarė atkeršyti Hogo Obrijo – Paryžiaus seniūnui. Jie apkaltino jį erezija. Hugo Obrijo buvo areštuotas, nuteistas ir pasodintas į savo paties pastatytos Bastilijos požemius

1789 m. liepos 14 d.  sukilusi liaudis kalėjimą sugriovė. Bastilijos šturmo diena yra Nacionalinė Prancūzijos šventė.

1873 m. spalio 8 d. JAV atidarytas pirmasis moterų kalėjimas.            .

Lietuvoje kalėjimas atsirado LDK laikais. Iš pradžių jie buvo kunigaikščių ir didikų pilių, rūmų požemiuose, bokštų viršutinėse dalyse. Be šių kalėjimų buvo savivaldybių, miestų, bažnyčių, vienuolynų kalėjimai. Caro valdžia XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje pastatė kalėjimus Kalvarijoje, Kaune, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose, Ukmergėje, Vilniuje.

XX a. pradžioje Vilniuje, Antakalnyje, prie Vilnelės upės buvo garsi savo sunkiomis sąlygomis “Citadelė Nr.14”, kurioje kalindavo politinius, ypač svarbius kalinius. Po kurio laiko šis kalėjimas tapo ankštas, todėl kalėjimų valdyba įsigijo didelį žemės sklypą prie panaikintų mahometonų kapinių ir 1901 m. rugsėjo mėn. pradėjo statyti naują kalėjimą /dabartinėje Lukiškių aikštėje/.

Vilniaus gubernatoriaus grafo Paleno įsakymu 1904 m. birželio 26 d. į šį kalėjimą iš Antakalnio kalėjimo Slučkų rūmuose buvo atkelti pirmieji kaliniai. Lukiškių kalėjimas anuomet buvo moderniškas, su atskiru vandentiekiu, kanalizacija, šildyto oro tiekimo sistema.

Įvairenybės

Australijoje Melburne Pentridžo kalėjimo 43-ojoje kameroje kelerius metus už finansines machinacijas ir ginkluotą apiplėšimą  išsėdėjo lošėjęs Gremas Elfordas. Buvęs kalinys taip priprato prie savo kameros, kad nusprendė ją nusipirkti.

XXX 

2003 05 6 d. italų kalinys, kurį kalėjimo viršininkas paleido atostogų, jau po kelių minučių nusprendė grįžti atgal. 40-metis nusikaltėlis neištvėrė pokalbio su savo žmona ir paskambino viršininkui, kad būtų kuo greičiau grąžintas į kalėjimą.

XXX

Nepaprastas įvykis atsitiko Birmingemo kalėjime /Anglija/. Ištikima žmona, nebegalinti gyventi be savo vyro, pasimatymo su juo metu išsitepė delnus labai lipniais ir greitai džiūstančiais superklijais ir prisispaudė prie vyro rankos. Po keleto sekundžių kalinio ir jo žmonos išskirti jau buvo nebeįmanoma. Bet teisingumo tokia ištikimybė nesujaudino: sutuoktinius nuvežė į ligoninę, ir ten chirurgas juos išskyrė skalpeliu.

XXX

Viename Urugvajaus teisme į kaltinamųjų suolą sėdo kalėjimo viršininkas, jo padėjėjas ir policininkas. Jie buvo kaltinami tuo, kad bausdavo kalinius:  sodindavo juos ant skruzdėlyno.

XXX

Daugiau kaip metus Fenikso kalėjime /JAV, Arizonos valstija/ tarnavo prižiūrėtojas Patrikas Merfis. Jis pasirodė direktoriui įtartinas, nes per visą laiką nė karto neprašė padidinti atlyginimo. Atidžiau pasidomėjus kukliuoju prižiūrėtoju, paaiškėjo, kad jis yra…pabėgėlis iš kito kalėjimo, be to, pavogęs tikrojo Patriko Merfio dokumentus. Apsišaukėlis Merfis prisipažino kalėjimo direktoriui: “Aš niekur nesijaučiau taip saugiai, kaip pas jus”.

XXX 

Peru valstybės Kantanamos miestelio kaliniai kol kas laimingiausi pasaulyje. Gali miegoti savo namuose, lankytis kavinėse, žiūrėti kino filmus, dalyvauti šeimyniniuose pobūviuose. Aišku, jie prižada kitą dieną vėl grįžti į kalėjimą. Mat, šiame kalėjime tėra vietos tik 6 žmonėms, o nusikaltėlių apie 40.

XXX 

Stokholmo kioskuose galima įsigyti žurnalą, kurį leidžia … kaliniai. Šiam žurnalui kadrų kaita negresia – vyriausiasis redaktorius nuteistas 14 metų, o redkolegijos nariai taip pat ilgam „įtaisyti“ už grotų. Žurnalo rėmėjai – Švedijos Raudonasis Kryžius ir kai kurios visuomeninės organizacijos. Jo tikslas – dialogas su visuomene.

XXX

Buvęs Bulgarijos premjeras Liubenas Berovas pateko už Sofijos centrinio kalėjimo grotų tik dviem valandom ir … savo noru. Sykiu su juo „sėdo“ ir 13 kalėjimo viršininkų. Taip jie nutarė svarstyti nusikaltėlių laikymo sąlygas ir pataisos įstaigų personalo problemas.

XXX 

JAV miesto Albukerto gyventojai prie žodžių „mano namai – mano tvirtovė“ dar prideda „mano kalėjimas“. Mat girti eismo taisyklių pažeidėjai dabar ne sodinami į kalėjimą, o patenka į namų areštą. Apsaugą pakeičia davikliai, pritvirtinti prie „kalinių“ kojų. Policijos kompiuteris nustato „kalinių“ buvimo vietą kelių metrų tikslumu. Įrenginio išlaidas apmoka „kalinys“. Manoma, kad „distancinė kontrolė“ ateityje bus vis plačiau naudojama.

XXX 

Amerikietis Herbertas Dangleris tiek ilgai sėdėjo kalėjime, kad atprato nuo savo vardo ir ėmė pats save vadinti „kalinys Nr. 1069“. Atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, Dangleris iš karto pradėjo rūpintis pavardės pakeitimu. Minesotos valstijos /JAV/ aukščiausiasis teismas davė sutikimą su maža pataisa: „Oficialiuose dokumentuose Danglerio nauja pavardė turi būti rašoma kaip pinigų suma kvituose – misteris Vienas Nulis Šešiasdešimt Devyni…“

XXX

1975 m. septyniasdešimt penki Meksikos Saltiljo kalėjimo kaliniai nutarė pasprukti. Lapkritį po ilgų debatų ir nuodugnaus planavimo jie slapta pradėjo rausti požeminį taką į laisvę. 1976 m. balandžio 18 d., vadovaudamiesi intuicija, jie baigė rausti tunelį … artimiausiame teisme, kuriame buvo nuteisti. Apstulbę Temidės tarnai ir sargyba padėjo parvesti visus 75 nevykėlius atgal į kalėjimą.

XXX

Vaikystėje, tikriausiai visi, skaitėme knygas, kuriuose ilgus metus, o kartais ir visą gyvenimą kažkoks veikėjas praleisdavo kalėjime ar baisiuose požemiuose. Viena – apsakymai apie tolimus laikus, o kitą – mūsų laikai. Antai, tūlas Polis Geigelis atsėdėjęs ilgiausią laiką kalėjime JAV istorijoje. 1911 m. rugsėjo 5 d. Polis – 17-metis vieno Niujorko viešbučio patarnautojas, buvo nuteistas už žmogžudystę. 1980 m. gegužės 7 d. jis buvo išleistas iš kalėjimo būdamas 85 metų. Tokiu būdu jis išsėdėjo kalėjime 68 metus, 8 mėnesius ir 2 dienas.

XXX

Areštų rekordą pasiekė 60-metis Tomis Džonsas /1922-1988/ iš Brisbeno miestelio /Australija/. 1982 m. rugsėjo 9 d. jis buvo areštuotas už girtuokliavimą 2000-ąjį kartą /pirmas areštas – 1957 m./. 1988 m. balandžio 30 d. areštų skaičius artėjo prie 3000.

XXX

Laikas kalėti, kurį gali paskirti teismas, įvairiose šalyse įvairus. Dargi jis gali būti ilgesnis, nei žmogaus gyvenimas. Antai, ilgiausiu terminu kalėti buvo nuteista Čama Tchpjaso, pagal tautybę – taitė, žinoma kaip “pogrindinio biznio karalienė” ir jos 7 sėbrai. Bankoko teismas /Tailandas/ 1989 m. liepos 27 d. paskelbė nuosprendį – 141 076 metai kalėjimo kiekvienam už sukčiavimą banko operacijomis.

XXX

Taskaluso miestelyje /Alabamos valstija, JAV/ 1981 m. gruodžio 4 d. 10 000 metų kalėti buvo nuteistas 40-metis Dinelas Vilhelmas Devis. Jis 1976 m. nužudė 3 žmones, tame tarpe – uošvę.

XXX

Palma-de-Maljorko /Ispanija/ teismas, 1972 m. kovo 11 d. paskelbė nuosprendį – 384 912 metų kalėjimo 22 metų Gabrieliui Marčui Grandosui. Jis nenunešė pagal paskirtį 42 768 laiškų, t.y. gavo lyg ir 9 metus kalėjimo už kiekvieną neįteiktą laišką.

XXX 

Žuanas Korona, ispanų kilmės amerikietis, 1973 m. vasario 5 d. buvo nuteistas kalėti 25 kartus iki gyvos galvos. Jis 1970-1971 metais nužudė Kalifornijos valstijoje 25 fermos darbuotojus.

XXX 

Patikimiausias kalėjimas – JAV, Kalifornijos valstijoje San-Francisko įlankoje Alkatraso saloje esantis kalėjimas. Jis 1934 m. tapo kalėjimu ypatingai pavojingiems nusikaltėliams. Nei vienam kaliniui neteko pasigirti, kad iš jo pabėgo, nors bandė 23 kaliniai.

XXX 

Brangiausiu kalėjimu laikomas Berlyno Spandau kalėjimas, pastatytas 1887 m., skirtas 600 kalinių. Tačiau 40 metų jame kalėjo tik vienas kalinys – nacių karinis nusikaltėlis Rudolfas Gesas /1894-1987/. Kaip buvo pranešta, jis 1987 m. rugpjūčio 19 d. pasikorė elektros laidu. 1976 m. šio kalėjimo personalo /105 žmonės/ išlaikymas kainavo 415 tūkst. dolerių. Po 2 mėnesių mirus Gesui, kalėjimas buvo sugriautas.

XXX 

Didžiausiu kalėjimu laikomas Mičigano federalinis kalėjimas /JAV/, kur laikoma iki 65 tūkst. kalinių.

XXX 

Mažiausias pasaulyje kalėjimas yra Sarko saloje /Normandijos salynas, priklauso Didžiajai Britanijai/. Vienu metu jame gali kalėti tik du žmonės.

Nuotraukoje: Alkatraso kalėjimas. Jis laikytas patikimiausiu JAV kalėjimu. Jis įrengtas Kalifornijos valstijoje San-Francisko įlankoje.

2012.03.23


Prisijunkite prie diskusijos