Kas valdys Lietuvą po krizės?


Ne Andrius Kubilius, ne Dalia Grybauskaitė, ne Algirdas Butkevičius, ne partijos, bet oligopolijos. Prasidėjus krizei buvo kalbama, kad Lietuva po jos taps stipresnė: išliks perspektyvūs verslai, atsiras naujos nišos ir rinkos. Panašu, kad pasibaigus krizei mums liks ne tik milžiniškas paskolų akmuo, bet Lietuvoje bus dar labiau sustiprėjęs oligopolinis verslas, smulkieji ir vidutiniai verslininkai vos kvėpuos, jei dar bus nemirę.

Prisidengus krize, didieji žaidėjai, stambus kapitalas gauna sau palankias sąlygas. Norite pavyzdžių? Prašome. Štai pavasarį buvo skelbta, kad „Lietuvos elektrinė” paėmė paskolą iš Lietuvoje veikiančių bankų, kad galėtų statyti devintą bloką Elektrėnuose. Neaptarinėkime šį kartą kai kurių ekspertų nuomonės, kad apskritai šio bloko Lietuvai nereikia. Esmė – kitur.

Jau pasirašyti reikalavimai, kad „Lietuvos elektrinė” per 2010 metus pagamins ir parduos ne mažiau kaip 3 TWh, o 2011 – 2014 m. – ne mažiau kaip 4 TWh elektros energijos per metus. Kodėl toks reikalavimas – ogi todėl, kad “Lietuvos elektrinė” būtų garantuotai pelninga, o bankai be jokios rizikos atsiimtų savo pinigus ir palūkanas.

Specialistai žino, kad Elektrėnuose gaminama elektra yra pati brangiausia. Vadinasi, mes būsime priversti pirkti brangią elektros energiją, kurią pagamina “Lietuvos elektrinė” kūrendama „Gazpromo” dujas. Bankai, siekdami užtikrinti sau pelną, daro didžiulę žalą Lietuvos ūkiui ir žmonėms. Be to, mūsų priklausomybė nuo „Gazpromo” dujų tik padidės. Tad kur čia yra energetinė nepriklausomybė? Be to, ar daugiau išleisdami elektros energijai ir taip tapdami skurdesni, mes būsime labiau nepriklauomi? Ar tikrai bankai galvoja, kad nustekendami Lietuvos ūkį, galės čia pelningai dirbti? Be to, ar tokie poelgiai nesukelia visuomenėje didžiulio nepasitenkinimo?

Tai ne vienintelis pavyzdys. Visi politikai skelbia, kad reikia skatinti žmones, kad tie, kurie prarado darbą, kurtų individualias įmones ir taip bent jau save ir savo šeimą išlaikytų. Tačiau panašu, kad valdžia apsiriboja tik deklaracijomis, arba už jos nugaros interesų grupės bando „prastumti” tokius įstatymus, kurie pasmaugtų smulkiuosius verslininkus.

Štai pavyzdys. Užsimota sunaikinti mažąsias vairavimo mokyklas. Susisiekimo ministerija praneša, kad Būsimųjų vairuotojų rengimo koncepcijoje bus keliami vairavimo mokykloms didesni kokybiniai reikalavimai. Tai puiku, bet kokiomis priemonėmis? Numatoma, jog vairavimo mokyklų automobiliuose turės būti vairavimo duomenis fiksuojanti įranga. Sklando idėjos, jog įstatymu reikia įtvirtinti, kokiose aikštelėse galima mokyti, o mokyti galės tik tos vairavimo mokyklos, kurios bus tos aikštelės dalininkės. Įsivaizduokime, jei pagal naujus ir aukštus reikalavimus aikštelės įrengimo kaina bus keli milijonai. Jas galės įsirengti tik stambios vairavimo įmonė, o smulkios tiesiog negalės vykdyti savo veiklos.

Kai bankrutuos smulkieji, akivaizdu, kad sumažės konkurencija, o vairavimo mokymai pabrangs. Kitaip tariant, nebeliks laisvosios rinkos. Ir už tai sumokės visų mūsų vaikai, kurie ateityje mokysis vairuoti.

Tad šiandien labai svarbu išlaikyti laisvą ir konkurencingą rinką. Oligopolijų kūrimas tikrai neprisidės prie mūsų ekonomikos augimo. Ir čia norėtųsi daugiau veiklos bei palaikymo iš prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri eidama į šį postą teigė, kad kovos su monopolijomis ir oligopolijomis. Kol kas laimi monopolijos ir oligopolijos.

2009.11.30

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *