Keletas pamąstymų apie Ukrainos ateitį


Print

Ne vienas analitikas prognozuoja, kad geriausiu atveju konfliktas Kryme, kurį organizavo Kremlius, bus ilgiems metams užšaldytas, panašiai, kaip Padnestrėje, ir Ukraina su tokiu konfliktu gali ilgam laikui palaidoti viltis būti priimtai į NATO.

Ypač, jei konfliktą stebės ir išvadas darys liūdnai pagarsėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), labai nedaug kur pasiekusi teigiamų rezultatų. Beje, dar klausimas ar Rusija leis jai iš viso atvykti į Krymą.

Pažymėtina, kad Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė staigiai kuriantis kompaniją, pastatysiančią tiltą per Kerčės sąsiaurį. Be Ukrainos vyriausybės žinios. Matyt, jis Kryme jau šeimininkas.

Blogiausias variantas – etninis išvalymas. Kaip tai įvyko Kalnų Karabache, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kol kas tokios pabaigos grėsmė Kryme labai didelė.

Viena krymo totorė facebooke jau nuogastavo dėl savo šeimos gyvybės, nes pastebėjo, kad jos ir kitų kaimynų namelius naktį kažkas pažymėjo. Krymo totorių lyderiai yra prasitarę, kad būtų nieko prieš oficialiai gauti iš Kijevo ginklų savigynai.

Ar sugebėtų Ukrainos ginkluotosios pajėgos apginti Krymo totorius ir ukrainiečius nuo karuose su čečėnais pasižymėjusių galvažudžių? Juk kaip paprastai vyksta etninis valymas rusiškame variante: sušaudo keletą šeimų, o likusioms liepia išsinešdinti iš regiono, nes „negali garantuoti jų saugumo“. Nepamenu atvejo, kai po etninio išvalymo tarptautinėms organizacijoms būtų pavykę atstatyti status quo.  

Visgi galima ir optimistiškai žvelgti į Ukrainos ateitį todėl, kad net ir esant neaiškiai padėčiai Kryme Ukraina judėti link narystės Europos Sąjungoje visgi gali. O tada, jei neįvyks etninis valymas, ir Krymas gali patraukti kartu su Ukraina.

Krymas. Konflikto šalys

Tai kas gi Kryme yra konflikto šalys. Tai – Rusijos kariškiai ir jų šeimos ir Kremliaus apginkluota vietinių rusakalbių grupė, sumišusi su Rusijos specialios paskirties galvažudžiais, ginančiais „teisėtą“ Krymo vyriausybę, Kremliaus pusėje, ir Ukrainos kariškiai bei jų šeimos, vietiniai ukrainiečiai ir krymo totoriai, Ukrainos suvereniteto pusėje.

Didelę vietinių gyventojų grupę sudaro rusai ir rusakalbiai (jų – apie 60 proc.). Peršasi mintis, kad dauguma jų turėtų palaikyti Kremlių ir „Krymo vyriausybę“, bet iš jų menko dalyvavimo prorusiškose akcijose galima susidaryti vaizdą, jog ne viskas taip paprasta.

Kaip eiliniai žmonės gyvena Rusijoje, kokia ten tvarka, reikia manyti, jie žino ir vargu ar žavisi. Nežiūrint skurdo Kryme, visgi iš Krymo į Rusiją jie masiškai neemigruoja. Jie mato, kad naujoji Ukraina eina Europos Sąjungos link, pradžiai nors su beviziu režimu (taip bent žadėta). Ne vienas iš jų jau pabuvojo ir Europos Sąjungoje, ir Rusijos Federacijoje, tad materialine ir tvarkos prasme išvadas pasidarė ir kitiems papasakojo.

Galima manyti, kad Ukrainai užtikrinus rusakalbiams teisę vartoti rusų kalbą pagal europietiškus žmogaus teisių standartus šioje srityje jie labai nesipriešins vilionei gyventi Europos Sąjungoje.

Pagrindinis klausimas artimiausiu metu, ar užteks Ukrainai politinės valios įstatymais suteikti Krymo gyventojams tokias garantijas jų tautinio orumo srityje, kad jie skaidriuose rinkimuose išsirinktų savo parlamentą. O šis savo ruožtu patvirtintų teisėtą vyriausybę, kuri Ukrainai pasirašius asocijuotos ES narystės susitarimą laikytųsi susitarime surašytų įsipareigojimų.

Yra ir kitų priežasčių, bendrų visiems gyventojams, geresnės ateities tikėtis Ukrainoje, negu Rusijoje.

Nors iš turistų aptarnavimo pragyvena keli procentai gyventojų, kaip savarankiškam verslui Kryme tai yra daug. Rusenant konfliktui, tegul ir ESBO prižiūrimam, tas verslas merdės. Teritorijoje nėra nei didesnės pramonės, nei didesnio žemės ūkio svorio. Kraštas yra Ukrainos vyriausybės dotuojamas. O dauguma gyventojų yra biudžetininkai, dirbantys sveikatos apsaugos, švietimo ir panašiose įstaigose. Arba bedarbiai.

Krymo sritis yra vieningoje Ukrainos energetinėje sistemoje, praktiškai neturinti savų energijos šaltinių. Vakar, antradienį, po ES energetikos ministrų susitikimo energetikos eurokomisaras Guntheris Oettingeris pažymėjo, kad atsiskyręs nuo Ukrainos šioje srityje Krymas turėtų didelių problemų. Ne be reikalo "Krymo vyriausybė“ susirūpino savų elektros generatorių pastatymu ir atsijungimu nuo Ukrainos tinklų.

Kryme netrūksta vandens, bet jis atkeliauja iš už Krymo teritorijos Ukrainoje.

Tad ekonominė vietinių gyventojų motyvacija kuo greičiau užgęsinti konfliktą yra.

Šalia to, dauguma gyventojų yra pasipiktinusi Kryme klestinčia korupcija ir reideryste, ypač suvešėjusiomis Viktoro Janukovičiaus prezidentavimo laikais. Atsirado viltis, kad naujoji Ukrainos valdžia eidama į Vakarus galų gale įves tvarką.

Tai, kad Vakarai rimtai nusiteikę gelbėti Ukrainos ekonomiką ir tempti ją link Europos Sąjungos, matome iš jų veiksmų.

Dujų Ukraina nepristigs

Kaip ir reikėjo tikėtis po Rusijos vietininko Ukrainoje Viktoro Janukovyčiaus „nuvertimo“ ir karinės intervencijos į Krymą, Rusijos „Gazpromas“ įspėjo Ukrainos kompaniją „Naftogaz“, perkančią iš Gazpromo dujas, kad nuo balandžio mėnesio nuolaidos (maždaug 30 proc.) dujų kainai taikomos nebus, o bus pasiūlimas pirkti dujas po 400 dolerių už tūkst. kub. m. Motyvas – Ukraina įsiskolinimas siekia 2 mlrd. dolerių. Iždą išvogusiam režimui žlugus tokia suma dabartinei Arsenijaus Jaceniuko vyriausybei pasirodė didelė. Tiesa, geroji Rusija pasiūlė 2 mlrd. dolerių paskolą įsiskolinimui padengti, bet, atrodo, to neprireiks.

G. Ottingeris po energetikų susitikimo antradienį pareiškė, kad ES pasirengusi suteikti Ukrainai finansinę pagalbą skolos už dujas Rusijai grąžinimo klausimu. Klausimas dėl milžiniškos Ukrainos skolos išmokėjimo įtrauktas į Eurokomisijos paramos paketą, sakė EK pareigūnas. Pakete bus skirta pinigų ir Ukrainos dujų transporto tinklo modernizavimui.

Tuo metu dujas Ukrainai tiekti, jei Rusija sumažintų tiekimo apimtis, arba parduotų už pernelyg aukštą kainą, vėl pasisiūlė Vokietijos kompanija RWE.

Ukraina 2012 metais jau buvo pradėjusi pirkti iš RWE dujas: nuo 2012 metų lapkričio tiekimas vyko per Lenkiją, o nuo 2013 metų kovo – per Vengriją.

Tačiau nuo š.m. pradžios Ukraina atsisakė RWE paslaugų po to, kai 2013 metų pabaigoje buvo patikslintas 2010 metais Charkove pasirašytas Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl „Gazpromo“ dujų kainos su 30 proc. nuolaida (iki 268,5  dolerių už tūkst. kub. M.) mainais už Rusijos karinio laivyno bazės Kryme buvimo, galiojančio iki 2017 metų, pratęsimo dar mažiausiai 25 metams.

Rusijai sukėlus konfliktą ir šitaip pakrypus dujų reikalams turbūt nebus netikėta, jei Ukraina denonsuos Charkovo susitarimą ir po 2017 metų Kryme bus tik Ukrainos karinės bazės. Apie tai jau dabar kalba ne vienas įtakingas Ukrainos politikas, tarp jų – ir ekspremjerė bei buvusi kalinė Julija Tymošenko.

Atrodo, kad ES ir JAV rimtai ėmėsi Ukrainos energetikos (JAV Ukrainos energetikai gelbėti jau skyrė 1 mlrd. dolerių).

Artimiausiu metu Ukrainos premjeras pasirašys sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu dėl finansinės paskolos.

Visa tai teikia vilties, jog Ukraina išsikapstys iš ekonominės finansinės duobės.

Svarbus klausimas toks, ar nepalūš ukrainiečiai, tikriausiai besitikintys greito gyvenimo pagerėjimo, o gausiantys kažką panašaus į šoko terapiją. Ar nepasinaudos tuo įvairūs populistai, nuolat kalbantys, kad geriau būtų buvę gyventi Muitų sąjungoje, t.y. Rusijos globoje.

Ar iš tiesų Vakarai tikisi „pastatyti Rusiją į vietą“

Paskutinių dienų ir valandų įvykių Kryme kronika rodo, kad Kremlius visiškai nekreipia dėmesio į Vakarų žadamas sankcijas ir įžūliai atsakinėja, kad ir Rusija turi priemonių atsakyti adekvačiai. Melas ir provokaciniai pareiškimai sklinda iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos, iš paties prezidento Vladimiro Putino lūpų.

Deja, susidaro įspūdis, kad Vakarai jau susitaikė su Krymo aneksija ir tik glosto ukrainiečių galvas ramindami juos, kad jau ko ko, o aneksijos vidury baltos dienos tikrai netoleruos.

Iki šiol neaišku, kokias sankcijas yra suderinusios JAV ir ES ir ko jos dar laukia, kai V. Putinas savo garsiojoje spaudos konferencijoje antradienį apie savo požiūrį į tai, ko jis siekia Kryme, nei žodžiu neužsiminė apie kokį nors pažadą žengti nors mažiausią žingsnį Ukrainos suverenumo Kryme atstatymo kelyje. Atvirkščiai, vykstant spaudos konferencijai ir po jos ukrainiečių karinių objektų Kryme puolimai tik suintensyvėjo.

Tiesą sakant, po V. Putino spaudos konferencijos padarytas JAV Valstybės sekretoriaus Johno Kerry  pareiškimas Kijeve apie tai, kad „jeigu Rusija nesugrąžins savo kareivių į kareivines, JAV ir ES pritaikys sankcijas“, skamba naiviai. V. Putinas jam tuoj pat atsakytų: ką jūs, galite įsitikinti, kad visi mano kareiviai šiąnakt miega kareivinėse, o tie iki dantų ginkluoti vaikinai, dieną ir naktį puldinėjantys ukrainiečių objektus, tai čia Krymo liaudies savigynos būriai, už savo pinigus Krymo supermarketuose nusipirkę naujausią Rusijos kariuomenės ginkluotę, aprangą ir karinio transporto techniką.

Palaukime, sako Vakarai, taigi ir Lietuva. Ką gi, palaukime. Tik ar nebus per vėlu?

Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.

2014.03.05; 08:10 


Prisijunkite prie diskusijos