Knygynuose jau galima įsigyti “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenę”


Print

Lietuvos knygynuose pasirodė veikalas “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”.

Tai – Vytauto Daujočio, Arvydo Janulaičio, Vytauto Radžvilo ir Rimanto Petro Šližio analitinių straipsnių, pasakojančių, kaip, kada ir kodėl mūsų aukštasis mokslas atsidūrė apvergtinoje padėtyje, rinkinys.

Šios mokslinės studijos sentencija – Ronaldo Dworkino žodžiai, teigiantys:

“Nedora tylėti, kai mūsų visuomenė turi priimti bendrą sprendimą ir kai mes manome, jog turime informacijos ar nuomonę, į kurią sprendžiant reikėtų atsižvelgti. Mes turime tokią pareigą net ir tada, kai žinome, kad mūsų nuomonės nebus paisoma”.

Išsami, intriguojanti mokslinės studijos pratarmė. Ją savo skaitytojams pateikiame be sutrumpinimų.

“Skaitytojų teismui pateikiama knyga nėra kolektyvinė monografija ar vientisas keleto autorių kūrinys. Autorius vienijanti dalykinė ir prasminė gija yra bendra tema – Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma. Knygą sudaro atskirų autorių anaiptol ne vienu metu parašyti tekstai, kurie, skirtingais aspektais natūraliai papildydami vienas kitą, padeda susidaryti visapusiškesnį ir nuoseklesnį įvykusios reformos vaizdą.

Prieš trejus metus parašyti R.Sližio prisiminimai apie pirmuosius bandymus reformuoti Lietuvos aukštąjį mokslą atkūrus Nepriklausomybę yra svarbus žinių apie reformos priešistorę šaltinis. Čia pateikiami plačiajai visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti šalies aukštojo mokslo sistemą leidžia geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė šios sistemos nuolat didėjančią krizę. Toks kontekstas savo ruožtu padeda adekvačiau suprasti ir objektyviau įvertinti įvairius dabar vykstančios reformos žingsnius ir aspektus.

V. Radžvilo straipsnis buvo paskelbtas įsiplieskus diskusijoms dėl būsimos reformos. Jame teigta, kad kuriant reformos planus remiamasi ne pažangiausiose šalyse patikrinta aukštojo mokslo srities valdymo ir finansavimo praktika, bet radikaliausiomis laisvosios rinkos ideologijos nuostatomis. Tekste parodoma, kad libertarine rinkos samprata grindžiama aukštojo mokslo reforma yra tik dar vienas žingsnis nuo pat Nepriklausomybės atgavimo kryptingai griaunant šalies viešąjį sektorių.

Knygos branduolys ir svarbiausia jos dalis yra prof. V.Daujočio studija, kurioje atskleidžiamos ekonominės, socialinės ir edukacinės įvykdytos reformos priežastys, jos įgyvendinimo ypatumai, vidinė logika ir galimi reformos padariniai Lietuvos aukštajam mokslui ir visos šalies ateičiai.

Baigiamajame A.Janulaičio straipsnyje apžvelgiami kontroversiški vykdomos aukštojo mokslo reformos aspektai ir nagrinėjamos moralinės bei socialinės Lietuvos akademinės bendruomenės nuostatos, neleidusios būtinos reformos pakreipti konstruktyvesne ir visuomenei bei valstybei naudingesne linkme. Konstatuojama, kad viena svarbiausių reformos nesėkmės priežasčių buvo tai, kad didelei šalies visuomenės ir akademinės bendruomenės daliai trūko pilietinės atsakomybės ir valstybinio mąstymo. Tad svarstant reformos klausimus ir projektus, pirmenybė buvo dažniau teikiama ne bendriesiems tautos ir valstybės, bet siauriems ir egoistiškiems kai kurių akademinio elito grupių interesams.

Norėtųsi, kad ši kyga taptų precedentu ir paskatintų rastis panašių tekstų, kuriuose būtų apžvelgtos bei kritiškai apmąstytos vykdytos pertvarkos ir kitose gyvybiškai svarbiose atkurtos Lietuvos valstybės gyvenimo srityse”.

Taip pratarmėje tvirtina mokslinės studijos autoriai.

Ypač mūsų dėmesį turėtų patraukti ši knygos anotacija:

“Knygoje įvairiais aspektais nagrinėjama vadinamoji krepšelinė aukštojo mokslo reforma. Nuo naivumo per arogantišką nemokšiškumą iki nusikaltimo – toks yra Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aukštojo mokslo nueitas kelias. Naivumas – neišmanymas, bet nuoširdus siekis suprasti ir išmokti – buvo būdingas pirmiesiems bandymams pertvarkyti Lietuvos aukštąjį mokslą atkūrus Nepriklausomybę.

Atskleidžiama, kaip nesėkmingos pastangos pertvarkyti šalies aukštąjį mokslą ir moralinė visuomenės krizė sukūrė prielaidas įgyvendinti radikaliausiomis laisvosios rinkos ideologijos nuostatomis grindžiamą reformą sąmoningai ignoruojant pažangiausiose šalyse pasiteisinusią aukšojo mokslo srities valdymo ir finansavimo praktiką. Argumentais ir faktais parodoma, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštajame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai.

“Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenę” išleido spaustuvė “Petro ofsetas”. Knygos sudarytojas – Vilniaus Universiteto prof. Vytautas Daujotis.

2012.09.12


Prisijunkite prie diskusijos