Ko imsis Rusijos armija, perėjusi Ukrainos sieną?


Print

Daugelis stebėtojų mano, kad vyriausybiniai pastatai Ukrainos rytuose buvo užgrobti Maskvos nurodymu įsiveržimui pateisinti. „Bet ką darys Rusijos kariuomenė, perėjusi Ukrainos sieną?“ – domisi Foreign Policy žurnalistas Eliasas Grolis.

Jis atkreipia skaitytojų dėmesį į Karališkojo gynybinių tyrimų jungtinio instituto (RUSI) pranešimą, kuriame išdėstyta keletas galimų scenarijų.

Pranešimo autoriai Igoris Sutiaginas ir Maiklas Klarkas tvirtina, kad apie 50-tūkstantinei Rusijos kariuomenės grupuotei priešpriešoje yra apie 70 tūkstančių Ukrainos kariškių. Ukraina pranašesnė skaičiumi, tačiau Kijevo jėgos „nepakankamai ekipuotos ir turės sunkumų su mobilizacija“.

Pagal pirmąjį scenarijų Rusijos kariuomenė nepereis sienos ir „bus gana greitai atšaukta, kai tik politinis procesas pateiks Putinui pripažinimą, kad Krymas – įvykęs faktas“. Pastarieji neramumai Ukrainoje rodo, kad šis scenarijus nelabai tikėtinas, pažymi Grolis.

Pagal agresyvesnį scenarijų „Rusijos kariuomenė paslapčiomis palaikys arba net provokuos piliečių neramumus visoje pietryčių Ukrainoje ir naudos tai kaip dingstį saugiam antžeminiam koridoriui į Krymą per Donecko, Zaporožės ir Chersono sritis atidaryti“, sakoma pranešime.

Pagal trečią scenarijų „neramumai ir separatistinis spaudimas Ukrainos pietryčiuose, tikras ar sufabrikuotas, gali suteikti pavojingą, bet viliojančią galimybę suskaldyti šalį į dvi dalis, į pietus ir rytus nuo Dniepro“.

„Tačiau Rusija gali eiti dar toliau ir atsiplėšti „vakarinį koridorių iš Padniestrės Moldavijoje į Krymą per Odesos ir Nikolajevsko sritis, į kurį įeis ir pats istorinis Odesos miestas“, – praneša žurnalistas.

„Dėl virtinės geopolitinių veiksnių kai kurie scenarijai yra labiau tikėtini už kitus, nurodo autoriai. Kaip pažymima pranešime, Rusija gerokai susilpnins Krymo izoliaciją, užgrobdama antžeminį koridorių tarp Rusijos ir pusiasalio. Maža to, įgijusi koridorių į Krymą, Rusija padarys galą ginčui dėl Kerčės sąsiaurio ir suteiks „Gazprom“‘ui vienintelį priėjimą prie energetikos šaltinių Azovo jūroje.

Beje, Rusijos gynybos pramonės pagrindinės sudėtinės dalys – taip pat ir naudojamos raketinėse programose – priklauso nuo Ukrainos tiekėjų šalies rytuose. Pavyzdžiui, balistinės raketos R-36M kuriamos ir gaminamos Dnepropetrovske, išsidėsčiusiame palei Dneprą“, – rašo FP.

„Galima tvirtinti, kad, jeigu dauguma gynybos įmonių, apie kurias kalbama, yra Ukrainos pietryčiuose, pagunda įgyvendinti trečią ir ketvirtą scenarijus bus tik didesnė, – cituoja Grolis RUSI pranešimą. – Pasiūlyti šituos scenarijus, siekiant gauti tų gamyklų produkciją – toks požiūris į XXI amžiaus santykius, būdingas XIX amžiui. Tačiau net to negalima atmesti, susiklosčius dabartinėms aplinkybėms“.

Šaltinis: Foreign Policy

2014.04.23; 07:00


Prisijunkite prie diskusijos