Kodėl labai svarbi politinė Lenkijos kontrolė?


Print

Tai iš tiesų labai įdomus reiškinys, daug įdomesnis, negu banalus vulkano išsiveržimas. Ne, ir jūs atkakliai tvirtinsite, kad tai pirmasis vulkanas, pabudęs per penkiasdešimt reaktyvinės aviacijos metų? Ir kad niekas ir niekada netyrinėjo pasekmių kariniams žvalgybos lėktuvams, apskraidžiusiems kad ir tos pačios Kamčiatkos pakrantes?

Oro erdvė virš visos Europos buvo uždaryta remiantis “duomenimis“, gautais “kompiuterinio modeliavimo“ būdu, kuriuos pateikė nežinoma Britanijos firma. Kas gi yra tas “kompiuterinis modeliavimas“? ( Tik nereikia pudrinti smegenų mums, kurie dar vaikystėje sudarinėjome programas, modeliavusias, kaip priešų lėktuvą – žvalgą aptinka zenitinės raketos. ). Taigi esmė ta, kad duoti pradiniai atsitiktiniai duomenys perdirbami į užsakovo norimą rezultatą.

Tai ir yra gryniausias manipuliavimas visuomene. Todėl informacinių resursų turėtojai gali viena ranka kelti neapibrėžtumo faktoriaus baimes, o kita – pateikt nežinia iš kur ištrauktą šitą neapibrėžtumo “ekspertų išvadą“ kaip pavojingą. Tik šįkart vietoj įprasto informacijos pateikimo „šaltinio“ vardu “britų mokslininkai“ panaudotas lygiai toks, tik mažiau informacijų karuose susikompromitavęs –“kompiuterinis modeliavimas“. O jį vykdė tie patys liūdnai pagarsėję “britų mokslininkai“.

“Britų mokslininkai“, kurie nesivargino pažvelgti į kokias nors meteorologų prognozes, remdamiesi tik “mokslinio bakstelėjimo metodu“, paskelbia vienos ar kitos suverenios šalies oro erdvę pavojinga skrydžiams. Ir visų šalių valdžios paklusniai uždaro oro uostus, pasmerkdami savo piliečius ir savo oro bendroves nemažiems nuostoliams. O viskuo kaltas lyg ir gamtos reiškinys.

Ne, visai įmanoma, kad iki Škotijos ar netgi Velso kažkokios pavojingos Eyjafjalajokutlio srovės tikrai nusitęsė. Šiuo atveju galima įtarti Britanijos valdžią nenoru prieš parlamento rinkimus kentėti ir vienišoje vienatvėje kęsti nuostolius. O tuo pat metu “nepaprastoji padėtis“ visada suteikia galimybę esamai valdžiai susirinkti priešrinkiminių taškų.

Bet lošti tokį rizikingą žaidimą britams kiti Senosios Europos grandai vargu ar būtų leidę, jei ne kažkoks bendras interesas. Vienintelis toks interesas, kuris buvo pastebimas iki pat sekmadienio vakaro, kai bandomuosius skrydžius pradėjo Olandijos ir Vokietijos oro bendrovės, – tai maksimalus vieno globalaus įvykio senoviniame mieste Krokuvoje politinio masto sumažinimas.

Tai, žinoma, tik darbinė prielaida. Bet pamėginkime įsivaizduoti, kur gi galėjo slypėti visos Europos bendras globalus interesas, įskaitant ir Vokietiją su Prancūzija, ir Britaniją su skandinavais. Nejaugi Lenkijos prezidento laidotuvės tiek svarbios, kad Europos valdžia pasiruošusi užmokėti už nedalyvavimą jose keletą milijardų savo oro bendrovėms?

Čia, turbūt, reikia pastebėti, kad tokio “juodosios vulkaninės magijos“ seanso nebūtų buvę, jeigu Europos oro bendrovės nebūtų buvę suinteresuotos tokia puikia proga išvalyti rinką nuo daugybės smulkių konkurentų, o kartu ir praretinti savo darbuotojų gretas artėjant pervežimų mažėjimui po šios vasaros antrosios krizės bangos.

Ir visgi kodėl Lenkija tokia svarbi, tik, žinoma, ne prezidento laidotuvės, o prezidento rinkimai. Gal todėl, kad Britanijos finansiniai institutai sudarė glaudžią sąjungą su Kinijos valdžia, ar, tiksliau, su Kinijos vadovybės liberaliąja frakcija? Ir ar ne jie kuria paralelinį Muitų sąjungai tranzito koridorių TRASEKA? Ir ar ne dėl tos priežasties Ukrainos prezidentas įsakė skubiai reanimuoti ir modernizuoti GUAM bloką? Skirtumas tik vienas: dabar šis tranzito koridorius pereina iš beveik savo partiją pralošusių JAV į Anglijos ir Kinijos konsorciumo politinę kontrolę. Lygiai taip, kaip pagrindinis Muitų sąjungos tranzito koridorius kuriamas vadovaujant Kinijos ir Vokietijos aljansui.

Atitinkamai pietų koridorius turi du pagrindinius mazgus, dvejus vartus – Kirgizijoje ir Lenkijoje, kuriuos bando, nors dalinai, kontroliuoti amerikiečiai. Tas faktas, kad  bumptelėjo abiejuose koridoriaus galuose, labai svarbus. Faktiškai abu europietiškieji jėgos centrai susijungė su dviem Kinijos vyriausybės sparnais ir su Rusija prieš JAV. Beje, jeigu Biškeke teko panaudoti “spalvotąsias technologijas“, pumpuoti jaunimą spiritu ir narkotikais ir panaudoti atvykusių snaiperių provokacijas, kaip tai vyko 1993 metų spalyje, tai Lenkijoje proamerikietiškosios partijos pralaimėjimui pakako politinių metodų, kaip prieš tai – Ukrainoje.

Taip, Lechas Kačinskis pabandė sulošti va bank, susodino į vieną lėktuvą visą konservatyviąją viršūnėlę, ir vis tiek pralošė. Bet gal yra kažkas, kas irgi lošė va bank ir tikėjosi išlošti iš globaliojo šou, kuris vadinosi “Chatynė – 2: Perkrovimas?“ Konservatyviosios partijos perkrovimas nauja jauna politikų karta, pašventinta globaliomis didvyrių pagerbtuvėmis. Ir kodėl gi brolis dvynys tiesiog paskutinę akimirką išsisuko nuo tokios svarbios kelionės? Ar ne tam, kad imtų vadovauti politiniam rinkimų revanšui?

Esminis techninis klausimas “Chatynės – 2“ tyrimui – kodėl visai netikėtai pilotui laineris atsidūrė 50 metrų žemiau laukiamo skrydžio profilio? Ir ne paprasčiausiai laukiamo, o visos komandos stebimo supernaujame navigacijos komplekse, veikiančio ne civiliais, o kariniais GPS sistemos nustatymais. Šis, atrodytų, nereikšmingas faktas, tiesiog verčia analizuoti iš anksto numatytą lėktuvo išvedimą į pražūtingą trajektoriją, visai nežymiai pakeičiant palydovinių signalų parametrus. Ir kas gi šitą aukščio parametrą iš Smolensko užkampio imtų sekti?

Be galimybės įvykdyti nusikaltimą turi būti ir motyvas. Beje, jei sociologija Kačinskiui ir jo partijai pranašavo trečiąją vietą prezidento rinkimuose, o kitos dvi partijos lyderės buvo provokiška ir proangliška, tai trauktis lyg ir nėra kur. Reikia eiti va bank. Ir surengti grandiozinį šou su 98 delegacijų iš viso pasaulio dalyvavimu, su Obama priešaky, su krūva eks-prezidentų – “kovotojų už demokratiją ir prieš rusiškąjį imperializmą“.

Bet galų gale vietoj globaliojo šou gavosi apgailėtinas rytų Europietiškas pasistumdymas su pagrindiniu veikėju Medvedevo asmenyje, nepabijojusiu baisiojo Islandijos “Ei, tu!“ Tuo pačiu spragtelėjo per nosį lenkams ir visiems atvykusiems automobiliais ir traukiniais.

Bet kodėl?! Kodėl politinė Lenkijos kontrolė, tiksliau – jos armijos ir specialiųjų tarnybų  – taip svarbu ir JAV, ir ES, ir netgi nedalyvaujančioms kovoje dėl šios kontrolės Kinijai ir Rusijai? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios dabar Raudonojoje jūroje plaukioja Rusijos laivyno pasididžiavimas – atominis raketinis kreiseris “Petras Didysis“.

2010 metų balandžio mėnesiui Amerika visiškai išnaudojo vieną iš dviejų pagrindinių savo dominavimo resursų. Dar kartą priminsiu, kad politinio resurso esmė, skirtingai negu visų kitų, yra būtent tame neapibrėžtume, kuris verčia visų kitų šalių valdžias ruoštis blogiausiam, eikvoti savo ekonominius ir žmonių išteklius rezervams kurti, skubiai statyti apylankinius vamzdynus ir t.t. Kol  Amerika turėjo galimybę visas kitas laikyti įtampoje pagrindiniu klausimu – defliacija ar infliacija pasauliniu mastu? – visi kiti “jėgos centrai“, jau nekalbant apie tokius “silpnumo centrus“ kaip Rusija, tiesiog žiūrėjo Obamai ir Bernanke į dantis. Bet, artėjant rinkimams į kongresą, amerikiečių elito laisvės lygis valdyti dolerį stipriai sumažėjo. Užtai padidėjo prieštaravimų stiprumas tarp dviejų “jėgos centrų“ paties JAV elito viduje.

Dėl to, kad pagrindiniai politiniai resursai jau išnaudoti, į pirmą vietą stoja antras pagal reikšmingumą resursas, kurį savo rankose laiko respublikonai ir konkrečiai JAV gynybos ministras. Šis politinis resursas vadinasi “karo Persijos įlankoje grėsmė“, jūros kelių uždarymas energetinių resursų tiekimui į Kiniją, Japoniją, Indiją ir atgalinio rytų prekių gabenimo į Europos rinkas.

Būtent todėl taip svarbūs Europai, ir ypač Kinijai, alternatyvūs sausumos tranzito koridoriai. Būtent čia auga kojos pas užsimaskavusius nesutarimais ir naftos ir dujų perskirstymo srautų iš Vakarų į Eurazijos rytus tėvą ir jų kompensaciją Venesuelos sąskaita. Būtent dėl to ir Rusija, ir Kinija pakloja milijonus dolerių Ugo Čaveso režimui palaikyti, o tuo pačiu ir Argentinai, kad Venesuelos nafta galėtų pakliūti į Kiniją, jei kartais Panamos kanalas būtų “perpildytas“ kariniais konvojais dė įtampos Įlankoje eskalavimo.

Žinoma, jokio karštojo karo nebus, tik seniai žadamos kalbos apie karą ir karinius gandus. Bet balansavimas ant karo ribos įduoda JAV į rankas būtiną spaudimo resursą, visų pirma Kinijai, nuo kurios ekonomikos politikos šiandien priklauso, tame tarpe, ir Europos likimas.

Štai ir pagalvokite, ar vertas perėmimas energijos ir prekių transportavimo alternatyviais jūrų keliais, keleto milijardų dolerių iš savų oro bendrovių ir savaitės neramumų vienam – kitam milijonui keleivių ne sezono metu?

Nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras Kęstutis Grinius.

2010.04.28


Prisijunkite prie diskusijos