Kokios jėgos bando „nuversti“ Seimo pirmininką?


Print

Artėjantį  antradienį Seime bus sprendžiamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimas. Dar tiksliau – visos vadovaujančios koalicijos likimas ar net Lietuvos politinio kurso pakeitimo klausimas. Šalies politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai jau spėjo suprasti, kad šio ermiderio tikrosios priežastys – tikrai ne kažkokios dešimtmečio senumo nuotraukos, o kur kas rimtesni dalykai, ir A.Valinską tiesiog nutarta padaryti atpirkimo ožiu. Juk neįmanoma, būnant valdžioje jau dešimt mėnesių, ir toliau kaltinti vien tik „buvusiuosius“ dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su Lietuvą kamuojančiomis problemomis. Juolab kad pagrindinės valdžios partijos atstovai Seime – konservatoriai, nors ir nepriklausę oficialiai buvusiai valdančiajai koalicijai, realiai ilgą laiką buvo pagrindiniai G.Kirkilo vadovaujamų socdemų partneriai (vadinamasis „2K” tandemas), o Liberalų sąjūdžio atstovai buvo ištikimi tų pačių konservatorių palydovai. Dar viena dabartinės  valdančiosios daugumos frakcija – liberalcentristų – priklausė kirkilinei koalicijai ne tik de facto, bet  ir formaliai.

Marija  GLEMŽIENĖ

Atrodytų, kad ta prasme švarūs nuo praeities šleifų ir machinacijų buvo vieninteliai „prisikėlėliai“, bet pasirodė, kad jie kaip vieninga jėga egzistavo tik popieriuje. Žurnalistai atkapstė, kad nemenka dabar jau buvusių „prisikėlėlių“ rinkiminio sąrašo dalis – tai su konservatoriais siejamo oligarcho Gintaro Žiemelio ir buvusio ilgamečio liberalcentristų vedlio Artūro Zuoko žmonės, kurie buvo susimokę išduoti būsimą TPP ir  Seimo pirmininką dar rašydami stojimo į šią partiją pareiškimus (dabar jie pasivadino „Vienos Lietuvos“ frakcijos vardu).

A.Zuokas ir už jo, kaip teigiama,  stovintys godūs vertelgos puikiai  suprato, kad net ir patekus LiCS atstovams į naują Seimą, jie turės Tautos atstovybėje tik neskaitlingą ir todėl mažai ką tegalintį pasekėjų būrį. Be to, nuolat daugėjo nepatenkintų A.Zuoko vadovavimu ir pačioje partijoje. Kai kurie A.Zuokui artimi partiečiai buvo prasitarė, kad „partijos faktiškai jau nebėra“. O nemenkai daliai rinkėjų palankiai priėmus žinią apie A.Valinsko politinį projektą, tam tikros valdžios siekiančios ir skrupulingumu nepasižyminčios kriminalizuotos verslo grupuotės nutarė veikti. Pirmas jų sugalvoto slapto plano punktas – patekti per TPP sąrašą į Seimą – buvo sėkmingai įvykdytas. Antras punktas – perimti į savo rankas vadovavimą partijai ir Seimo komitetams bei ministerijoms, kurios atiteko jai pagal koalicijos sutartį. Trečias punktas liko nebeaktualus, nes  „užbuksavo“ ir  slaptojo plano antrojo punkto realizavimas.

Kad neatrodytų, kad zuokininkai užsiima vien tik savo kiaušinių dėjimu į kitų partijų lizdus, priminsiu kai kuriuos faktus iš šios partijos praeities. Idealistai, kurie manė, kad liberalas – tai sąmoningas pilietis, kuris asmeniškai atsako už  viską, kas vyksta aplinkiniame pasaulyje, vyravo tuometinėje Lietuvos liberalų sąjungoje tik iš pradžių – kol ji neturėjo jokios realios valdžios. Vėliau (ypač prie A.Zuoko) situacija pasikeitė, ir liberalai kartu su buvusiais komunistais iš LDDP/LSDP nemažai pasidarbavo, siekdami „ekonomizuoti“ Lietuvos vidaus bei užsienio politiką ir išplauti iš jos bet kokį vertybinį turinį. Reikia pripažinti, kad tai jiems puikiai pavyko, ir dabar jokios vertybinės politikos Lietuvoje praktiškai nebeliko – nei kairėje, nei dešinėje.

Būtų keista, jei tokiu Lietuvos politinių jėgų „nuvertėjimu“ nepasinaudotų savo tiesioginio darbo išsiilgę Lietuvos Nepriklausomybės duobkasiai iš Rytų šalelės. Turint omenyje, kad nei kultūriniai, nei ekonominiai Rusijos kontaktai su užsieniu niekad neapsieina be šios valstybės spec.tarnybų ir paties Kremliaus kontrolės, jau prieš gerą dešimtmetį pajutome minėto „ekonomizavimo“ pasekmes. Skirtingai nuo tam tikrų įtarimų po vienu metu padažnėjusių gaisrų Šnipiškėse, minėtos pasekmės nereikalauja jokių įrodymų – užtenka paprasčiausio pilietinio nuovokumo. O tas nuovokumas kužda, kad ne šiaip sau 2006 metų pabaigoje liberalcentristų frakcija Seime net kelis kartus “principingai” balsavo prieš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo išvadas.  Minėto tyrimo  metu buvo paaiškėję kai kurių politikų ir aukštų pareigūnų glaudūs ryšiai su verslo grupuotėmis, galimai susijusiomis su Rusijos spec. tarnybomis. Maža to – tyrimas parodė, kad Lietuvoje jau beveik nebeliko nei valstybės institucijų, nei politinių partijų, kurios galėtų pasipriešinti svetimos jėgos vykdomam mūsų valstybės užvaldymui. Nuo savęs pridėsiu – balsavimai dėl NSGK išvadų parodė, kad liberalcentristų frakcijoje neliko net pavienių tam pasiryžusių parlamentarų.

Bet  reikalą išmanantys specialistai teigia, kad vienas pagrindinių Rusijos politikos įrankių “artimajame užsienyje” ( taigi ir Lietuvoje) – “Gazpromas” – veikia mūsų šalyje anaiptol ne tik per “Dujotekaną”.  Ar tik ne  dėl to turėję drąsos pasisakyti prieš šią “valstybininkų” klaną rėmusią firmelę politikos apžvalgininkai (ir net  ištisos žiniasklaidos priemonės) staiga “prarado orientaciją” ir pasinėrė į net ne į populizmą, o į rusiško tipo politinį primityvizmą?

Štai ir naujoji Prezidentė, siekianti pakeisti Lietuvos užsienio politikos kursą ir besiruošianti  pasitikti Vilniuje kaimyninės Gudijos diktatorių, jau perėmė lukašenkinį kalbos stilių ir pareiškė, kad nėr čia ko A.Valinskui tikrintis – ar dar turi jis Seimo pasitikėjimą . Argi kam svarbu, kad jau paaiškėjo, jog Seimo narys Aleksandras Sacharukas apsimelavo, kad su neva “daktariniu” Rolandu Michalskiu A.Valinską supažindino paties pono Aleksandro frakcijos kolegė Donalda Meiželytė – Svilienė ir kad Kauno apskrities policija, kaip pasirodo, neturi tam pačiam R.Michalskiui jokių pretenzijų? Niekam tai nesvarbu – šito nepastebi nei politikai (įskaitant “kolegas” iš valdančiosios daugumos), nei žurnalistai, iki šiol su pasimėgavimu vis kartojantys A.Sacharuko paistalus apie Seimo pirmininko “ryšius” su nusikalstamu pasauliu. O Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, kalbėdama šeštadieninėje Virgio Valentinavičiaus (dar vieno “kovotojo” už apsivalymą) laidoje “Savaitės panorama”, net spurdėjo, besimatuodama mintyse išsvajotą krėslą.

Zuokas irgi neslepia, kad jis žada balsuoti prieš Arūną Valinską, tačiau, jo nuomone, dalis parlamentarų gali balsuoti už Artūrą Valinską dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės kišimosi į Seimo darbą ir primygtinių reikalavimų „apsivalyti“. Ne, jo nepiktina  Prezidentės  nekorektiškas elgesys, kuris civilizuotoje valstybėje galėtų kainuoti jai užimamų pareigų. Ne. Tiesiog tokiu būdu buvęs liberalcentristų lyderis siekia „paskiepyti“ savo partijos kolegas ir kitus Seimo narius nuo vienintelio teisingo žingsnio, kuris sustabdytų tolesnį valstybės destabilizavimą ir „gazpromizavimą“.

O juk tada ir panelei Prezidentei gal praeitų noras valdyti Lietuvą nepasvertais pareiškimais ir kitokiais „dekretais“, pasufleruotais niekam nerodomos tikros jos komandos.

Kaunas
2009 m. rugsėjo 14 d.


Prisijunkite prie diskusijos