Kokios mintys žurnalistams kyla artėjant Spaudos dienai?


Print

Žurnalistikos studentai kasmet švenčia Spaudos dieną. Smagu. Kasmet likus vos porai dienų iki Spaudos dienos (gegužės 7 d.) jaučiu mažą virpuliuką – tai šventė, kurią norisi atšvęsti kuo gražiau. Deja, niekada tiksliai nežinai, ar tai iš tiesų pavyks. Prieš tokią šventę kasmet kyla tie patys klausimai – kaip ir kur būtų geriau pagerbti prestižinių V. Kudirkos ir V. Gedgaudo vardo premijų laureatus, kaip šią dieną tapti solidariais kaip niekada, kaip įprasminti šią dieną ir pan.

Tačiau greta to visada kyla ir kiek kitokių minčių. Dar kartą prisimeni tai, kas neramina mūsų, žurnalistų profesinę gildiją. Ir kasmet gaunu ne vieną kolegų laišką su prašymu “ką nors palinkėti ar parašyti Spaudos dienos proga”.

Man visada smagu gauti pačių kolegų klausimus. Kodėl? Nes tai parodo, kas jiems patiems rūpi. Štai šiemet gavau tokius vienos kolegės iš vieno rajono klausimus:

1. Gegužės 7-ąją bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kiek, Jūsų manymu, ši data svarbi ir aktuali lietuviams?
2. Ko pasigendate šiandieninėje žiniasklaidoje? Kaip kinta žiniasklaidos vertybės?
3. Kokios, Jūsų nuomone, didžiausios šiandieninės žiniasklaidos ydos, pastebimos teigiamos tendencijos?
4. Ko palinkėtumėte rajoninei spaudai, kalbininkams ir kalbos mylėtojams Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga?

Iš esmės kolegė pateikė tuos pačius klausimus, kuriuos galime užduoti kiekvienas iš mūsų ir sau. Panašu, kad žurnalstikos studentų organizuojamos eitynės Vilniuje gegužės 7 dieną 11 val. nuo V. Kudirkos paminklo iki Žurnalistikos instituto nesulauks tokio visuomenės ir pačių žurnalsitų dėmesio, kurio jau sulaukė homoseksualų eitynių organizavimas.

Daug kas sako, jog žiniasklaidoje pasigenda kokybės ir tikrų vertybių, bet nepastebi, kad to trūksta ne tik žiniasklaidoje, bet ir mūsų kasdienybėje. Mes patys pernnelyg dažnai žiūrime prastos kokybės televizijos laidas, perkame prastos kokybės leidinius ir tai leidžiame daryti savo vaikams. Tai ko piktintis? Reikia keistis.

Man smagu, kad kolegei rūpi ne tik žiniasklaidos ydos, bet ji ieško ir teigiamų tendencijų. Ir aš jų nuolat ieškau. Ir randu. Kai ieškai, visada randi.

Žinoma, negalime artėjančių švenčių proga apsieiti ir be palinkėjimų. Jei jau taip, tai gal visgi esame optimistai?

Gintaro Visocko nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

www.dainius.org

2010.05.06


Prisijunkite prie diskusijos